Vitaminai nėštumo metu ir prieš jį yra nepaprastai svarbūs, nes dėl vaisiaus vystymosi ir daugelio gyvybiškai svarbių procesų suintensyvėjimo padidėja moters kūno maistinių medžiagų poreikis. Nėščiai moteriai nereikia valgyti už du, tačiau ji privalo pasirūpinti tinkamu maistinių medžiagų kiekiu sau ir kūdikiui. Nuo būsimos mamos mitybos labai priklauso nėštumo eiga bei ar tinkamai vystysis vaisius.

Subalansuota Mityba ir Vitaminų Poreikis Žindymo Metu

Pagrindinis maistinių medžiagų šaltinis turėtų būti gerai subalansuota mityba, kuri nėštumo metu užtikrins saugų vitaminų kiekį ir sumažins jų perdozavimo riziką. Esant nepakankamai, skurdžiai ar stipriai apribotai žindyvės mitybai, jos organizmas naudos savo atsargas tam, kad būtų užtikrinta pakankama pieno gamyba ir optimali motinos pieno sudėtis. Skaičiuojama, kad motinos pieno sudėtyje yra net 300 skirtingų komponentų, todėl labai svarbu maitintis kuo įvairiau.

Tačiau pasitaiko atvejų, kai makro ir mikroelementų trūkumą reikia kompensuoti maisto papildais. Geriausia dėl maisto papildų vartojimo pasitarti su prižiūrinčiu gydytoju ar vaistininku. Amerikos akušerių ir ginekologų kolegija (ACOG) rekomenduoja maitinančioms motinoms suvartoti apie 450-500 papildomų kalorijų per dieną - jos padės užtikrinti energingumą ir pieno gamybą.

Krūtimi maitinančioms motinos yra labai svarbu palaikyti tiek savo, tiek kūdikio imunitetą, ypač gripo ir peršalimų sezono metu. Imuniteto stiprinimas papildant mitybą maistingais produktais - puiki pradžia. Deja, mitybai auginant kūdikį lieka nedaug laiko, todėl su maistu gaunamų vertingų medžiagų geram imunitetui ne visada pakanka. Ligų kontrolės ir prevencijos centro (CDC) duomenimis, laikantis dienos ir ribojant mitybą organizmui gali stigti maistinių medžiagų.

Svarbiausi Vitaminai Žindymo Metu ir Jų Poveikis Kūdikiui

Vitaminas D - Kaulų ir Imuniteto Sargybinis

Nėštumo ir žindymo laikotarpiu patariama atidžiau stebėti, kiek vitamino D gauname, ir prireikus atsargas papildyti. Ypač atidžios šiam trūkumui turi būti besilaukiančios ir maitinančios mamos, nes yra atsakingos už du. Organizme jis veikia kaip hormonas ir dalyvauja visų organų veikloje: reguliuoja kaulų bei dantų mineralizacijos procesus, dalyvauja imuninės bei endokrininės sistemų veikloje, svarbus psichologinei būklei, pažintinėms funkcijoms, apsaugo nuo depresijos, onkologinių ligų, insulto, infarkto.

Vitaminas D žindymo metu svarbus kūdikio kaulų būklei ir imunitetui. Moksliniais tyrimais yra įrodyta, kad vitamino D stoka turi įtakos širdies ir kraujagyslių ligoms, išsėtinei sklerozei, reumatoidiniam artritui, 1 ir 2 tipo diabetui, kai kurioms vėžinėms ligoms. Vaikams, kurie negauna reikiamo vitamino D kiekio, suminkštėja kaulai ir atsiranda kaulų pokyčių. Be to, vaikai taip pat gali lengviau susirgti virusinėmis ligomis. Vitamino D vartojimas padeda išvengti ir maisto alergijos.

Tyrimai parodė, kad papildomai nevartojant vitamino D, organizmas pasisavinama tik 10-15 % kalcio, o vartojant vitaminą D, pasisavinama 30-40 %. Didžiosios Britanijos The National Institute for Health and Clinical Excellence (NICE) rekomenduoja nėščioms ir žindyvėms vartoti 10 mikrogramų (arba 400 vienetų) vitamino D papildomai kasdien. Norint užtikrinti, kad kūdikis gimtų su geromis vitamino D atsargomis, yra svarbu nėštumo metu pasirūpinti, kad motinos vitamino D atsargos būtų gausios.

Vienas pirmųjų šio vitamino stokos požymių mamai, kaip ir vaikui, yra prakaituojanti galva. Kitas požymis - prasta nuotaika. Vitamino D stoka gali būti nuotaikų svyravimų priežastis, turi įtakos depresijai, lėtiniam nuovargiui. Biologinių organizmo pokyčių bei gyvenimo pertvarkų išvargintai mamai vitamino D stoka gali būti viena iš pogimdyvinės depresijos priežasčių.

Paprasčiausia atlikti kraujo tyrimą, kuris parodo, ar vitamino D pakanka, nes organizmas ilgai nesiunčia signalų, kad jam šio vitamino trūksta. Geriausia tyrimą atlikti nėštumo pradžioje ir po to atlikti kas 2-3 mėnesius, kol baigsite žindyti. Nėštumo ir žindymo metu dera palaikyti vitamino D koncentraciją kraujo serume 75-100 nmol/l. Jei po 2-3 mėnesių vitamino D koncentracija, vartojant vitaminą D minėtomis dozėmis, beveik nepadidėjo, gali būti, kad yra sutrikęs vitamino D pasisavinimas. Todėl būtina pasitarti su šeimos gydytoju, kartu spręsti, kokius vitamino D preparatus pasirinkti.

Vitaminą D organizmas gamina saulėje. Ant odos patekusius UV saulės spindulius organizmas paverčia vitaminu D3. Vitamino D turi jūros gėrybės, riebi žuvis, kiaušiniai, sviestas, jautienos kepenys, saulėje buvę grybai. Purškiamo „Kidsmed“ vitamino D3 sudėtyje yra iš kokosų aliejaus gaunamų vidutinės grandinės trigliceridų (MCT), kurie lengvai įsisavinami ir greitai patenka į kraują. Todėl vitamino D vartojimas nekenkia virškinimui. Tai svarbu, nes kūdikių virškinimo sistema dar nėra išsivysčiusi. „Kidsmed“ vitaminas D tinka ir naujagimiams.

Folio Rūgštis (Vitaminas B9) - Ląstelių Augimui ir Kraujodarai

Klaidingai manoma, kad folio rūgšties moteriai papildomai reikia tik pirmaisiais nėštumo mėnesiais. Jos reikia ne tik laukiantis, bet ir maitinant, nes folio rūgštis būtina kiekvienai ląstelei susidaryti ir augti, baltymų apykaitai, normaliai smegenų funkcijai, kepenų veiklai, raudonųjų kraujo ląstelių susidarymui kaulų čiulpuose ir geležies panaudojimui organizme, protinei ir emocinei sveikatai, net grožiui - pavyzdžiui, sveikiems plaukams.

Kadangi folio rūgšties atsargos organizme nesusidaro, privalote jos gauti kiekvieną dieną. Folio rūgštis - tai vandenyje tirpstantis vitaminas B9, kurio perteklius pasišalina ir jokių atsargų nesusikaupia. Prasčiau šį mikroelementą pasisavina turinčios virškinimo sutrikimų moterys. Šį vitaminą gydytojai pataria pradėti vartoti papildomai dar iki nėštumo, jis svarbus ir žindymo periodu.

Folio rūgštis dalyvauja eritrocitų gamyboje, DNR sintezėje, placentos augime ir vaisiaus nugaros smegenų vystymesi. Pakankamas folio rūgšties kiekis sumažina nervinio vamzdelio defektų riziką. Nuo jo priklauso vaiko skeleto vystymasis bei anemijos prevencija ir vaikui, ir mamai, o jos organizmui padeda greičiau atsikurti po gimdymo. Dėl folio rūgšties stokos gali atsirasti pogimdyminė depresija, silpnumas, sumažėti pieno.

Žindančiai mamai folio rūgšties reikia netgi daugiau negu nėščiajai. Rekomenduojama paros dozė maitinant mamos pienu - 600 mikrogramų. Folio rūgšties šaltiniai yra lapinės daržovės (petražolės, špinatai, romaninės salotos ir kt., avokadai, pomidorai, lęšiai, burokėliai, apelsinai, pupos, kviečių sėlenos), subproduktai (kepenys, inkstai), kiaušiniai, pieno produktai, mielės, graikiniai riešutai, sūris, citrusiniai vaisiai.

Vitaminas B12 - Ilgalaikėms Kūdikio Atsargoms

Vitaminas B12, kitaip, nei kiti B grupės vitaminai, yra kaupiamas kepenyse ir raumenyse. Iš organizmo vitaminas B12 šalinamas labai lėtai, daugiausiai per tulžį, iš kurios vėl didelė dalis yra reabsorbuojama, ir per išmatas. Naujagimio ir augančio kūdikio kasdienis vitamino B12 poreikis yra apie 0,06-0,10 mikrogramo per parą.

Apskaičiuota, kad nėštumo metu iš mamos vaisius sukaupia vitamino B12 atsargų apie 20-25 mikrogramų, o tai leidžia jam vien iš atsargų patenkinti vitamino B12 poreikį pirmuosius 3 mėnesius, o gaunant vitamino B12 iš mamos pieno, šių atsargų gali užtekti iki 6-8 mėnesių. Tačiau mamos, kurios pačios stokoja vitamino B12, piene jo taip pat turi mažiau. Jeigu stoka buvo ir nėštumo metu, kūdikiui sulaukus 6 mėnesių gali išryškėti vitamino B12 stokos požymiai.

Yra tik vienas vitaminas, kurio organizmui labai sudėtinga gauti su augaliniu maistu - tai vitaminas B12. Jeigu žindanti moteris yra vegetarė ar veganė ir nevartoja vitamino B12 papildų ar juo praturtintų maisto produktų, jai rekomenduojama vartoti vitamino B12 papildus. B grupės vitaminai apskritai svarbūs nervų sistemos ir širdies vystymuisi, prisideda prie bendro vaiko, ypač sveikos odos ir akių vystymosi, bei padidina energijos lygį. Vitamino B trūkumo požymiai yra sulėtėjęs vystymasis, silpnumas, koordinacijos sutrikimai, kalbos vėlavimas, per didelis nuovargis.

Vitamino B12 gausu mėsoje, žuvyje, kiaušiniuose ir pieno produktuose. Lengviausiai pasisavinama geležis yra gyvulinės kilmės produktuose, o juos vartodamas kūdikis gaus ir vitamino B12.

Geležis - Gyvybiškai Svarbi Mikroelementų Įsisavinimui

Motinos piene geležies yra labai nedaug, tačiau ji kūdikio yra itin gerai įsisavinama. Reikėtų žinoti, kad geriausiai geležis pasisavinama iš gyvūninės kilmės maisto produktų: raudonos mėsos, paukštienos, žuvies. Augaliniuose maisto produktuose esanti geležis pasisavinama ženkliai sunkiau ir menkiau.

Arbatoje, kavoje, kakavoje esantys taninai menkina geležies pasisavinimą, tad šių gėrimų nereikėtų vartoti apie valandą prieš ir po valgio. Geležies įsisavinimą taip pat blogina pieno produktuose esantis kalcis; kiaušinio trynyje esantys baltymai; špinatuose, lapiniuose kopūstuose, rabarbaruose ir kt. esantys oksalatai; graikiniuose riešutuose, migdoluose, sezamo sėklose ir kt.

Kalcis - Tvirtiems Kaulams ir Dantims

Tiek nėštumo (ypač trečiąjį trimestrą), tiek žindymo metu išauga kalcio poreikis, nes jis reikalingas ir moters organizmui, ir vaisiaus kaulams bei kitiems organams formuotis, ir pieno gamybai. Kalcis yra vitaminas, išlaikantis kaulus ir dantis tvirtus, palaiko raumenų ir sąnarių vystymąsi, stimuliuoja nervų darbą ir veikia širdies darbą. Jeigu mažyliui trūksta kalcio, jo kaulai gali būti silpni ir trapūs. Be to, vaikai, kuriems trūksta kalcio, yra nervingesni, todėl gali turėti daugiau pykčio priepuolių.

Dėl padidėjusio kalcio poreikio ne tik nėštumo, bet ir žindymo laikotarpiu gali šiek tiek nukentėti moters kaulai ir dantys. Faktas: per visą žindymo laikotarpį moteris gali netekti iki 5 proc. kaulų masės.

Vitaminas C - Imunitetui ir Geležies Pasisavinimui

Vitaminas C stiprina imunitetą, ypač infekcijų metu, ir palengvina geležies bei kitų mineralinių medžiagų įsisavinimą. Vitaminas C yra svarbus bendram imuninės sistemos funkcionavimui ir vystymuisi, padeda palaikyti sveiką odą, kaulus ir kraujagysles. Žindymo laikotarpiu padidės ir vitamino C poreikis. Kūdikiams duoti vitamino C papildomai nerekomenduojama, nes pakankamą kiekį kūdikiai turėtų gauti iš motinos pieno.

Vitamino C trūkumas dažniausiai pasireiškia dantenų kraujavimu, raumenų ir kaulų skausmu bei mėlynėmis. Geriausia, kad vitaminas C būtų gaunamas iš natūralių šaltinių, pavyzdžiui, daržovių ir vaisių. Vitamino C yra įvairiose daržovėse, pavyzdžiui, paprikose, brokoliuose ir kopūstuose.

Vitaminas A - Antioksidantas ir Imuninės Sistemos Stiprintojas

Vitaminas A yra svarbus vitaminas nėščiosioms ir žindančioms, nes jis pasižymi antioksidaciniu poveikiu, stiprina motinos ir kūdikio imuninę sistemą, teigiamai veikia kaulų, dantų ir nagų vystymąsi. Vitamino A paros poreikis nėštumo metu yra apie 1 mg. Natūralūs jo šaltiniai yra žuvis, kiaušiniai, pienas, sviestas, visos oranžinės spalvos daržovės (pavyzdžiui, morkos, batatai).

Tačiau derėtų saugotis neigiamo vitamino A perdozavimo poveikio. Dėl jo vartojimo geriausia pasitarti su gydytoju. Nėštumo metu rekomenduojama vartoti beta karoteną, kuris yra saugesnis būsimoms motinoms, nes jo sunkiau perdozuoti.

Vitaminas E - Ląstelių Apsaugai

Vitamino E paros poreikis nėštumo metu yra apie 15-19 mg. Šis vitaminas atlieka labai svarbias funkcijas būsimos mamos organizme, nes apsaugo nuo vitamino A, lipidų, polinesočiųjų riebalų rūgščių oksidacijos. Tai itin stiprus antioksidantas, kuris saugo ląstelių membranas nuo pažeidimų. Vitamino E papildų gali prireikti, jei būsimos mamos mityboje trūksta lapinių daržovių, augalinių aliejų, ankštinių daržovių, pilno grūdo produktų, kiaušinių, sviesto, riešutų.

DHA (Omega-3 Riebalų Rūgštys) - Smegenų Vystymuisi

Paskutinį nėštumo trimestrą omega-3 riebalų rūgščių, įskaitant DHA, poreikis sparčiai padidėja, tačiau rekomenduojama DHA vartoti nuo pat nėštumo pradžios. Taip yra todėl, kad DHA yra svarbi medžiaga, kuri dalyvauja formuojantis smegenų žievei. Omega-3 nepakeičiamosios riebalų rūgštys DHR ir EPR (eikozapentaeno ir dokozaheksaeno rūgštys) yra svarbios kūdikio smegenų vystymuisi.

Tinkamos DHA dozės nėštumo metu (500 mg) sumažina priešlaikinio gimdymo riziką, suteikia galimybę pasiekti normalų naujagimio svorį ir padeda vėlesniam normaliam vaiko vystymuisi. Pakankamas DHA kiekis taip pat sumažina pogimdyminės depresijos riziką. Pagrindiniai DHA rūgšties šaltiniai yra riebios jūrinės žuvys.

Vitaminas K - Kraujo Krešėjimui

Kūdikiai gimsta neturėdami vitamino K atsargų, todėl netrukus po gimimo jiems suleidžiama šio vitamino dozė. Jei nėščioji dažnai kraujuoja iš nosies, tai gali reikšti, kad jai trūksta vitamino K. Trūkumą galima kompensuoti papildžius mitybą brokoliais, salotomis, špinatais ir kitomis žaliomis daržovėmis. Taip pat nereikėtų riboti bulvių, kiaušinių ir pieno produktų (ypač natūralaus jogurto) vartojimo.

Maisto Papildų Saugumas ir Vartojimas Žindymo Metu

Imunitetą stiprinančių papildų vartojimas žindymo metu gali būti naudingas tiek mamai, tiek kūdikiui. Krūtimi maitinančios motinos dažnai vartoja multivitaminus, kurie aprūpina organizmą pogimdyminiu laikotarpiu reikalingomis medžiagomis. Reikėtų atkreipti dėmesį, ar multivitaminų sudėtyje yra vitamino C, vitamino D, vitamino B kompleksas, probiotikų ir cinko. Svarbu yra neviršyti rekomenduojamos paros normos (RPN).

Vartoti maisto papildus žindant kūdikį yra visiškai saugu, tačiau reikėtų pasitarti su gydytoju ir kai kuriais atvejais atlikti tyrimus. Purškiami multivitaminai „Kidsmed“ yra lengvai naudojamas maisto papildas, nes purškikliu galima purkšti vitaminus į burną vaikams, kurie negali nuryti tablečių. Purškiamuose multivitaminuose yra vaikams nuo trejų metų tinkamas įvairių vitaminų derinys, padeda palaikyti normalią imuninės sistemos veiklą, stiprina kaulus ir dantis. Purškiamuose vitaminuose yra vitaminų D, C, B6, B12 ir folio rūgšties.

Probiotikų papilduose yra daug įvairių mikroorganizmų. Yra žinoma, kad motinos piene yra vertingų probiotikų, kurie perduodami kūdikiui. Tuo tarpu, dėl kai kurių imunitetą stiprinančių žolinių papildų, pavyzdžiui, ežiuolės ar šeivamedžio uogų, vartojimo žindymo metu yra vertinama prieštaringai. Nėra pakankamai įrodymų, kad būtų galima nustatyti saugumą žindančioms motinoms.

Kūdikio Bėrimai ir Vitaminų Vartojimas

Nuo gimimo maitinant krūtimi ir vartojant papildomai vitaminus, retkarčiais pasitaiko, kad išberia vaiko veiduką. Tai gali būti ir nuo vitaminų, bet gali būti ir hormoninis bėrimas. Pasitaiko, kad gydytojai iš pradžių linkę kaltinti maistą ir vos ne visko neleisti valgyti. Jei leliukui 2 savaitės, tai tikriausiai bus pereinamieji bėrimai, kurie savaime išnyksta po kelių savaičių ar mėnesio. Alerginis bėrimas dažnai atrodo kitaip ir pasireiškia ne tik veiduke.

Svarbiausių Vitaminų ir Mineralų Apžvalga Žindymo Metu

Apibendrinant svarbiausią informaciją apie vitaminų ir mineralų vartojimą žindymo metu, pateikiame lentelę:

Vitaminų Vartojimas Žindant Krūtimi: Poveikis Kūdikiui ir Motinos Sveikatai

Vitaminai nėštumo metu ir prieš jį yra nepaprastai svarbūs, nes dėl vaisiaus vystymosi ir daugelio gyvybiškai svarbių procesų suintensyvėjimo padidėja moters kūno maistinių medžiagų poreikis. Nėščiai moteriai nereikia valgyti už du, tačiau ji privalo pasirūpinti tinkamu maistinių medžiagų kiekiu sau ir kūdikiui. Nuo būsimos mamos mitybos labai priklauso nėštumo eiga bei ar tinkamai vystysis vaisius.

Subalansuota Mityba ir Vitaminų Poreikis Žindymo Metu

Pagrindinis maistinių medžiagų šaltinis turėtų būti gerai subalansuota mityba, kuri užtikrins saugų vitaminų kiekį ir sumažins jų perdozavimo riziką. Maitindamosi įvairiu maistu, mamos ir kūdikius pratina prie skirtingų skonių: tai, ką valgote, irgi veikia motinos pieno skonį, kūdikiui gali padėti greičiau įprasti prie įvairių rūšių kieto maisto pradėjus primaitinimą. Įdomu tai, kad ne visoms motinos piene esančioms maisto medžiagoms tiesiogiai įtakos turi tai, ką valgote, tačiau kai kurių medžiagų motinos piene yra visada, neatsižvelgiant į mamos mitybą. Tai kalcis, folio rūgštis, geležis ir cinkas.

Tačiau pasitaiko atvejų, kai makro ir mikroelementų trūkumą reikia kompensuoti maisto papildais. Geriausia dėl maisto papildų vartojimo pasitarti su prižiūrinčiu gydytoju ar vaistininku. Ginekologas, išanalizavęs būsimos mamos mitybą, geriausiai įvertins, kokius vitaminus vartoti. Amerikos akušerių ir ginekologų kolegija (ACOG) rekomenduoja maitinančioms motinoms suvartoti apie 450-500 papildomų kalorijų per dieną - jos padės užtikrinti energingumą ir pieno gamybą.

Krūtimi maitinančioms motinos yra labai svarbu palaikyti tiek savo, tiek kūdikio imunitetą, ypač gripo ir peršalimų sezono metu. Imuniteto stiprinimas papildant mitybą maistingais produktais - puiki pradžia. Deja, mitybai auginant kūdikį lieka nedaug laiko, todėl su maistu gaunamų vertingų medžiagų geram imunitetui ne visada pakanka. Ligų kontrolės ir prevencijos centro (CDC) duomenimis, laikantis dienos ir ribojant mitybą organizmui gali stigti maistinių medžiagų.

Svarbiausi Vitaminai Žindymo Metu ir Jų Poveikis Kūdikiui

Išsekusiam po gimdymo moters organizmui sustiprėti neturi trūkti įvairių vertingų maisto medžiagų, o tarp jų - vitaminų ir mineralų, kurių žindančiai mamai reikia daugiau, kad užtektų ir mažyliui. Ypač svarbūs vitaminai D ir B9 (folio rūgštis), atkreipti dėmesį į juos pravartu dar ir todėl, kad užtektinai šių vitaminų gauti su maistu praktiškai neįmanoma.

Vitaminas D - Kaulų ir Imuniteto Sargybinis

Nėštumo ir žindymo laikotarpiu patariama atidžiau stebėti, kiek vitamino D gauname, ir prireikus atsargas papildyti. Ypač atidžios šiam trūkumui turi būti besilaukiančios ir maitinančios mamos, nes yra atsakingos už du. Organizme jis veikia kaip hormonas ir dalyvauja visų organų veikloje: reguliuoja kaulų bei dantų mineralizacijos procesus, dalyvauja imuninės bei endokrininės sistemų veikloje, svarbus psichologinei būklei, pažintinėms funkcijoms, apsaugo nuo depresijos, onkologinių ligų, insulto, infarkto.

Vitaminas D žindymo metu svarbus kūdikio kaulų būklei ir imunitetui. Kūdikiams, kurių mamoms trūksta vitamino D, gresia kaulų masės sumažėjimas ir rachitas. Jeigu nėštumo metu nevartojote vitamino D, tikėtina, kad kūdikis gims turėdamas jo deficitą. O jį vartodamos mamos prisidės prie didesnio šio vitamino kiekio kūdikio organizme. Tyrimai parodė, kad papildomai nevartojant vitamino D, organizmas pasisavinama tik 10-15 % kalcio, o vartojant vitaminą D, pasisavinama 30-40 %.

Mokslinės studijos atskleidė ryšį tarp vitamino D trūkumo ir pogimdyminio liūdesio (baby blues) ar net pogimdyminės depresijos. Vitamino D stoka - daugelio Lietuvos gyventojų problema, o pagrindinė jos priežastis, kad retai mus lepina saulė. Daugeliui saulės trūksta ne tik žiemą, bet ir vasarą, nes spinduliams neleidžia prasiskverbti drabužiai ir apsauginiai kremai.

Paprasčiausia atlikti kraujo tyrimą, kuris parodo, ar vitamino D pakanka, nes organizmas ilgai nesiunčia signalų, kad jam šio vitamino trūksta. Nėštumo ir žindymo metu dera palaikyti vitamino D koncentraciją kraujo serume 75-100 nmol/l. Rekomenduojama vitamino D dienos dozė - 1500-2000 TV. Jei po 2-3 mėnesių vitamino D koncentracija, vartojant vitaminą D minėtomis dozėmis, beveik nepadidėjo, gali būti, kad yra sutrikęs vitamino D pasisavinimas. Todėl būtina pasitarti su šeimos gydytoju, kartu spręsti, kokius vitamino D preparatus pasirinkti.

Vitaminą D organizmas gamina saulėje. Tiesa, šio vitamino yra ir kai kuriuose maisto produktuose, pavyzdžiui, kiaušiniuose, piene, jūrų žuvyse, saulėje buvusiuose grybuose, svieste, jautienos kepenyse. Purškiamo „Kidsmed“ vitamino D3 sudėtyje yra iš kokosų aliejaus gaunamų vidutinės grandinės trigliceridų (MCT), kurie lengvai įsisavinami ir greitai patenka į kraują. Tai svarbu, nes kūdikių virškinimo sistema dar nėra išvystyta. „Kidsmed“ vitaminas D tinka ir naujagimiams. Purškiamą vitaminą vaikams patogu purkšti į burną, nes kūdikiai dar nemoka nuryti tablečių.

Folio Rūgštis (Vitaminas B9) - Ląstelių Augimui ir Kraujodarai

Klaidingai manoma, kad folio rūgšties moteriai papildomai reikia tik pirmaisiais nėštumo mėnesiais. Jos reikia ne tik laukiantis, bet ir maitinant, nes folio rūgštis būtina kiekvienai ląstelei susidaryti ir augti, baltymų apykaitai, normaliai smegenų funkcijai, kepenų veiklai, raudonųjų kraujo ląstelių susidarymui kaulų čiulpuose ir geležies panaudojimui organizme, protinei ir emocinei sveikatai, net grožiui - pavyzdžiui, sveikiems plaukams. Kadangi folio rūgšties atsargos organizme nesusidaro, privalote jos gauti kiekvieną dieną.

Folio rūgštis dalyvauja eritrocitų gamyboje, DNR sintezėje, placentos augime ir vaisiaus nugaros smegenų vystymesi. Šį vitaminą gydytojai pataria pradėti vartoti papildomai dar iki nėštumo, jis svarbus ir žindymo periodu. Nuo jo priklauso vaiko skeleto vystymasis bei anemijos prevencija ir vaikui, ir mamai, o jos organizmui padeda greičiau atsikurti po gimdymo. Dėl folio rūgšties stokos gali atsirasti pogimdyminė depresija, silpnumas, sumažėti pieno.

Žindančiai mamai folio rūgšties reikia netgi daugiau negu nėščiajai. Rekomenduojama paros dozė maitinant mamos pienu - 600 mikrogramų. Folio rūgšties šaltiniai yra lapinės daržovės (petražolės, špinatai, romaninės salotos ir kt., avokadai, pomidorai, lęšiai, burokėliai, apelsinai, pupos, kviečių sėlenos), subproduktai (kepenys, inkstai), kiaušiniai, pieno produktai, mielės, graikiniai riešutai, sūris, citrusiniai vaisiai.

Vitaminas B12 - Ilgalaikėms Kūdikio Atsargoms

Vitaminas B12, kitaip, nei kiti B grupės vitaminai, yra kaupiamas kepenyse ir raumenyse. Iš organizmo vitaminas B12 šalinamas labai lėtai, daugiausiai per tulžį, iš kurios vėl didelė dalis yra reabsorbuojama, ir per išmatas. Naujagimio ir augančio kūdikio kasdienis vitamino B12 poreikis yra apie 0,06-0,10 mikrogramo per parą.

Apskaičiuota, kad nėštumo metu iš mamos vaisius sukaupia vitamino B12 atsargų apie 20-25 mikrogramų, o tai leidžia jam vien iš atsargų patenkinti vitamino B12 poreikį pirmuosius 3 mėnesius, o gaunant vitamino B12 iš mamos pieno, šių atsargų gali užtekti iki 6-8 mėnesių. Tačiau mamos, kurios pačios stokoja vitamino B12, piene jo taip pat turi mažiau. Jeigu stoka buvo ir nėštumo metu, kūdikiui sulaukus 6 mėnesių gali išryškėti vitamino B12 stokos požymiai.

Yra tik vienas vitaminas, kurio organizmui labai sudėtinga gauti su augaliniu maistu - tai vitaminas B12. Jeigu žindanti moteris yra veganė ar griežta vegetarė ir nevartoja vitamino B12 papildų ar juo praturtintų maisto produktų, jai rekomenduojama vartoti vitamino B12 papildus. Vitamino B12 gausu mėsoje, žuvyje, kiaušiniuose ir pieno produktuose. Mažyliui reikėtų papildomai duoti vitamino B, nes B grupės vitaminai svarbūs nervų sistemos ir širdies vystymuisi.

Geležis - Gyvybiškai Svarbi Mikroelementų Įsisavinimui

Motinos piene geležies yra labai nedaug, tačiau ji kūdikio yra itin gerai įsisavinama. Reikėtų žinoti, kad geriausiai geležis pasisavinama iš gyvūninės kilmės maisto produktų: raudonos mėsos, paukštienos, žuvies. Augaliniuose maisto produktuose esanti geležis pasisavinama ženkliai sunkiau ir menkiau.

Arbatoje, kavoje, kakavoje esantys taninai menkina geležies pasisavinimą, tad šių gėrimų nereikėtų vartoti apie valandą prieš ir po valgio. Geležies įsisavinimą taip pat blogina pieno produktuose esantis kalcis; kiaušinio trynyje esantys baltymai; špinatuose, lapiniuose kopūstuose, rabarbaruose ir kt. esantys oksalatai; graikiniuose riešutuose, migdoluose, sezamo sėklose ir kt.

Kalcis - Tvirtiems Kaulams ir Dantims

Tiek nėštumo (ypač trečiąjį trimestrą), tiek žindymo metu išauga kalcio poreikis, nes jis reikalingas ir moters organizmui, ir vaisiaus kaulams bei kitiems organams formuotis, ir pieno gamybai. Kalcis yra vitaminas, išlaikantis kaulus ir dantis tvirtus, palaiko raumenų ir sąnarių vystymąsi, stimuliuoja nervų darbą ir veikia širdies darbą. Jeigu mažyliui trūksta kalcio, jo kaulai gali būti silpni ir trapūs. Be to, vaikai, kuriems trūksta kalcio, yra nervingesni, todėl gali turėti daugiau pykčio priepuolių.

Dėl padidėjusio kalcio poreikio ne tik nėštumo, bet ir žindymo laikotarpiu gali šiek tiek nukentėti moters kaulai ir dantys. Faktas: per visą žindymo laikotarpį moteris gali netekti iki 5 proc. kaulų masės.

Vitaminas C - Imunitetui ir Geležies Pasisavinimui

Vitaminas C stiprina imunitetą, ypač infekcijų metu, ir palengvina geležies bei kitų mineralinių medžiagų įsisavinimą. Vitaminas C yra svarbus bendram imuninės sistemos funkcionavimui ir vystymuisi, padeda palaikyti sveiką odą, kaulus ir kraujagysles. Kūdikiams duoti vitamino C papildomai nerekomenduojama, nes pakankamą kiekį kūdikiai turėtų gauti iš motinos pieno.

Vitamino C trūkumas dažniausiai pasireiškia dantenų kraujavimu, raumenų ir kaulų skausmu bei mėlynėmis. Geriausia, kad vitaminas C būtų gaunamas iš natūralių šaltinių, pavyzdžiui, daržovių ir vaisių. Vitamino C yra įvairiose daržovėse, pavyzdžiui, paprikose, brokoliuose ir kopūstuose.

Vitaminas A - Antioksidantas ir Imuninės Sistemos Stiprintojas

Vitaminas A yra svarbus vitaminas nėščiosioms ir žindančioms, nes jis pasižymi antioksidaciniu poveikiu, stiprina motinos ir kūdikio imuninę sistemą, teigiamai veikia kaulų, dantų ir nagų vystymąsi. Vitamino A paros poreikis nėštumo metu yra apie 1 mg. Natūralūs jo šaltiniai yra žuvis, kiaušiniai, pienas, sviestas, visos oranžinės spalvos daržovės (pavyzdžiui, morkos, batatai).

Tačiau derėtų saugotis neigiamo vitamino A perdozavimo poveikio. Dėl jo vartojimo geriausia pasitarti su gydytoju. Nėštumo metu rekomenduojama vartoti beta karoteną, kuris yra saugesnis būsimoms motinoms, nes jo sunkiau perdozuoti.

Vitaminas E - Ląstelių Apsaugai

Vitamino E paros poreikis nėštumo metu yra apie 15-19 mg. Šis vitaminas atlieka labai svarbias funkcijas būsimos mamos organizme, nes apsaugo nuo vitamino A, lipidų, polinesočiųjų riebalų rūgščių oksidacijos. Tai itin stiprus antioksidantas, kuris saugo ląstelių membranas nuo pažeidimų. Vitamino E papildų gali prireikti, jei būsimos mamos mityboje trūksta lapinių daržovių, augalinių aliejų, ankštinių daržovių, pilno grūdo produktų, kiaušinių, sviesto, riešutų.

DHA (Omega-3 Riebalų Rūgštys) - Smegenų Vystymuisi

Paskutinį nėštumo trimestrą omega-3 riebalų rūgščių, įskaitant DHA, poreikis sparčiai padidėja, tačiau rekomenduojama DHA vartoti nuo pat nėštumo pradžios. Taip yra todėl, kad DHA yra svarbi medžiaga, kuri dalyvauja formuojantis smegenų žievei. Omega-3 nepakeičiamosios riebalų rūgštys DHR ir EPR (eikozapentaeno ir dokozaheksaeno rūgštys) yra svarbios kūdikio smegenų vystymuisi.

Tinkamos DHA dozės nėštumo metu (500 mg) sumažina priešlaikinio gimdymo riziką, suteikia galimybę pasiekti normalų naujagimio svorį ir padeda vėlesniam normaliam vaiko vystymuisi. Pakankamas DHA kiekis taip pat sumažina pogimdyminės depresijos riziką. Pagrindiniai DHA rūgšties šaltiniai yra riebios jūrinės žuvys.

Vitaminas K - Kraujo Krešėjimui

Kūdikiai gimsta neturėdami vitamino K atsargų, todėl netrukus po gimimo jiems suleidžiama šio vitamino dozė. Jei nėščioji dažnai kraujuoja iš nosies, tai gali reikšti, kad jai trūksta vitamino K. Trūkumą galima kompensuoti papildžius mitybą brokoliais, salotomis, špinatais ir kitomis žaliomis daržovėmis. Taip pat nereikėtų riboti bulvių, kiaušinių ir pieno produktų (ypač natūralaus jogurto) vartojimo.

Maisto Papildų Saugumas ir Vartojimas Žindymo Metu

Imunitetą stiprinančių papildų vartojimas žindymo metu gali būti naudingas tiek mamai, tiek kūdikiui. Krūtimi maitinančios motinos dažnai vartoja multivitaminus, kurie aprūpina organizmą pogimdyminiu laikotarpiu reikalingomis medžiagomis. Reikėtų atkreipti dėmesį, ar multivitaminų sudėtyje yra vitamino C, vitamino D, vitamino B kompleksas, probiotikų ir cinko. Svarbu yra neviršyti rekomenduojamos paros normos (RPN).

Vartoti maisto papildus žindant kūdikį yra visiškai saugu, tačiau reikėtų pasitarti su gydytoju ir kai kuriais atvejais atlikti tyrimus. Purškiami multivitaminai „Kidsmed“ yra lengvai naudojamas maisto papildas, nes purškikliu galima purkšti vitaminus į burną vaikams, kurie negali nuryti tablečių. Purškiamuose multivitaminuose yra vaikams nuo trejų metų tinkamas įvairių vitaminų derinys, padeda palaikyti normalią imuninės sistemos veiklą, stiprina kaulus ir dantis. Purškiamuose vitaminuose yra vitaminų D, C, B6, B12 ir folio rūgšties.

Probiotikų papilduose yra daug įvairių mikroorganizmų. Yra žinoma, kad motinos piene yra vertingų probiotikų, kurie perduodami kūdikiui. Tuo tarpu, dėl kai kurių imunitetą stiprinančių žolinių papildų, pavyzdžiui, ežiuolės ar šeivamedžio uogų, vartojimo žindymo metu yra vertinama prieštaringai. Nėra pakankamai įrodymų, kad būtų galima nustatyti saugumą žindančioms motinoms.

Kūdikio Bėrimai ir Vitaminų Vartojimas

Pasitaiko, kad nuo gimimo maitinant krūtimi ir vartojant papildomai vitaminus, išberia vaiko veiduką. Gali būti ir nuo vitaminų, bet gali būti ir hormoninis. Pavyzdžiui, vartojant "Pregnacare breastfeeding vitamins", pasitaikė atvejų, kai bėrimas nedingo nutraukus vitaminų vartojimą, o vėliau gydytoja pasakė, kad tai buvo hormoninis bėrimas. Jei leliukui 2 savaitės, tai tikriausiai bus pereinamieji bėrimai, kurie savaime išnyksta po kelių savaičių ar mėnesio. Alerginis bėrimas dažnai atrodo kitaip ir pasireiškia ne tik veiduke, bet ir kitose kūno vietose, pavyzdžiui, ant kakliuko ar krūtinės.

Svarbiausių Vitaminų ir Mineralų Apžvalga Žindymo Metu

Apibendrinant svarbiausią informaciją apie vitaminų ir mineralų vartojimą žindymo metu, pateikiame lentelę:

tags: #ar #matinamt #vitaminu #vartojimas #nekenkia #kudikiui

• kodėl vaikai dievina „Šunyčių patrulių“ kuprines?
• Atsiliepimai apie darželį „Vaidilutė“
• Ylakių globos namai: detaliau
• kaip surengti nepamirštamą piratų vakarėlį
• Kaip surengti stebuklingą šventę žiemą