Nėštumo planavimas ir sėkmingas pastojimas: išsamus vadovas
Sukurti šeimą ir susilaukti vaikelio siekia daugelis porų, tačiau šis kelias ne visada būna toks lengvas ir paprastas, kaip gali atrodyti. Kai kurioms moterims pastoti pavyksta greitai, o kitoms gali prireikti daugiau laiko, pastangų, gyvenimo būdo pokyčių ar net pagalbinių priemonių. Šeimos kūrimas - vienas svarbiausių gyvenimo įvykių, kuris daliai porų tampa nemenku iššūkiu ir santykių išbandymu. Pradėjus planuoti kūdikį dažnai iškyla šimtai klausimų: kada ir kaip maitintis, kokių įpročių atsisakyti, ką reikėtų pakeisti, kad būsimas vaikelis gimtų sveikas bei stiprus. Tad svarbu suprasti, kaip veikia moters ir vyro kūnas, kokie veiksniai turi įtakos galimybei pastoti ir ką galite padaryti, kad padidintumėte šansus.
Nors gyvenime ne viską pavyksta suplanuoti iki smulkmenų, sąmoningas pasiruošimas nėštumui gali padėti išvengti daugelio galimų problemų ir padidinti šansus susilaukti sveiko mažylio. Tai laikas ne tik svajoti apie ateitį, bet ir pasirūpinti savo bei būsimo vaikelio sveikata.
Kodėl svarbu planuoti nėštumą?
Moksliškai įrodyta, kad planuotas nėštumas praeina sklandžiau, ramiau, mažesnė priešlaikinio gimdymo rizika. Neplanuoto nėštumo atveju neretai atsitinka taip, kad moteris sužino, kad nėščia, tik po gero mėnesio ar dviejų, o per tą laiką ji gali būti vartojusi vaistų, galėjusių įtakoti vaisiaus vystymąsi, rūkiusi, gėrusi alkoholį. Tos šeimos, kurių nėštumas planuotas, greičiau atsistato ir po gimdymo. Pavyzdžiui, jei moteris serga mažakraujyste, bet pradėjo vartoti geležies preparatų dar iki nėštumo, labiau tikėtina, kad ji nėštumo metu išvengs mažakraujystės progresavimo. Jei mama, linkusi į mažakraujystę, iki nėštumo ir nėštumo metu nekreipė dėmesio į šią problemą, po gimdymo ji jaus didesnį nuovargį, gali atsitikti taip, kad mama neturės jėgų tinkamai prižiūrėti vaikelio, nes nėštumo metu hemoglobino kiekis kraujyje paprastai dar labiau nukrinta.
Pastaraisiais metais ir Lietuvoje jaučiama tendencija gimdyti vaikus vėliau, kai žmonės jau būna įsitvirtinę profesinėje srityje. Vaikų planavimas tampa normaliu dalyku, nes šeimos paskaičiuoja, kada geriausia išeiti tėvystės atostogų, kuriuo karjeros etapu palankiausia padaryti pertrauką. Vaikų planavimas jau seniai normalus ir įprastas dalykas. Nėštumo planavimas turėtų būti atsakingas pasiruošimo etapas ir apie tai verta pradėti galvoti iš anksto.
Pasiruošimas nėštumui: svarbiausi žingsniai
1. Konsultacijos su gydytojais
Pirmiausia, ką pora, planuojanti vaikus, turėtų padaryti, tai apsilankyti pas savo šeimos gydytoją. Ypač tai svarbu moteriai, kurios kūne augs nauja gyvybė. Nėštumo metu kinta kraujotaka, ir ne tik gimdoje, bet ir visame organizme. Labai svarbu atlikti kraujo tyrimus, kurie parodo ne tik galimą mažakraujystę, bet ir uždegiminius procesus, jei jie vyksta organizme. Uždegimus sukeliančias priežastis geriau pašalinti iki nėštumo.
Ruošiantis nėštumui vertėtų atlikti profilaktinius tyrimus ir įvertinti savo sveikatos būklę. Tikslius tyrimus galėtų parinkti gydytojas, tačiau dažniausiai rekomenduojama atlikti bendrą kraujo tyrimą, įvertinti gliukozės kiekį kraujyje ir geležies atsargas (t.y. atlikti feritino tyrimą), skydliaukės veiklą, atlikti šlapimo tyrimą. Ginekologo konsultacijos metu aptariama nėštumo galimybė, atliekama apžiūra, prireikus, paimamas makšties išskyrų ar citologinis gimdos kaklelio tepinėlis dėl galimų gimdos kaklelio ikivėžinių bei vėžinių pakitimų atmetimo. Taip pat atliekamas echoskopinis mažojo dubens tyrimas, kuris leidžia atmesti anatomines patologijas, galinčias trukdyti pastoti, pavyzdžiui, kiaušidžių cistas, gimdos miomas ar polipus.
Gydymą, jeigu jis yra reikalingas, rekomenduojama pradėti dar iki nėštumo: nors nėštumo metu dantis taisyti galima, vaistus, diagnostines arba gydymo procedūras reikia rinktis atsargiau, įvertinant rizikos ir naudos santykį. Kitas žingsnis, planuojant vaikutį - apsilankyti pas odontologą. Nėštumo metu dantys linkę labiau gesti, tad jeigu norite išsaugoti sveikesnius dantis, reikėtų susitvarkyti visas problemas iki nėštumo.
Bendrosios praktikos gydytojas patars, kokiais skiepais tikslinga pasiskiepyti iki pastojant. Nėštumo metu itin pavojingi tymai, raudonukė, epideminis parotitas, vėjaraupiai. Jeigu nesate tikra, ar turite imunitetą šioms ligoms (t.y. nežinote ar sirgote ir ar skiepijotės) vertėtų atlikti antikūnų tyrimus ir pagal poreikį pasiskiepyti. Tiesa, jeigu įtariate, kad galėjote pastoti, skiepytis gali būti per vėlu - pavyzdžiui, skiepytis nuo vėjaraupių rekomenduojama kuo anksčiau prieš planuojant nėštumą, geriausia - prieš 3 mėn. Žiemos sezono metu taip pat patariu pasiskiepyti nuo gripo, kad jo būtų galima išvengti nėštumo metu. Jei pastojusi moteris suserga gripu, jai didesnė komplikacijų tikimybė. Jei aukšta temperatūra laikosi keletą dienų, tai gali sukelti vaisiaus sklaidos vystymosi sutrikimų arba net persileidimą. Vakarų šalyse visoms būsimoms mamoms rekomenduojama skiepytis nuo gripo.
Kai moteris, serganti lėtine liga, nutaria planuoti nėštumą, ji būtinai turėtų apie tai pasakyti gydytojui. Gydytojas parinks saugiausius vaistus, kurie bus tokie pat efektyvūs ligai gydyti, bet mažiau pavojingi vaisiui. Reikia žinoti, kad nemažai net pačių „nekalčiausių“ vaistų nėštumo metu netinka. Net ir kai kurie augaliniai preparatai. Jei sergate lėtinėmis ligomis (pvz., cukriniu diabetu, padidėjusiu kraujospūdžiu, skydliaukės ligomis, epilepsija), būtina pasikonsultuoti su jus prižiūrinčiu specialistu ir šeimos gydytoju. Labai svarbu, kad liga būtų gerai kontroliuojama dar iki pastojant. Gydytojas įvertins, ar vartojami vaistai yra saugūs nėštumo metu, ir prireikus pakoreguos gydymą.
Turbūt nereikia priminti, kad pradėjus planuoti nėštumą, reikia nutraukti kontraceptinių priemonių vartojimą. Būtų idealu, jei moteris pastotų ne anksčiau kaip po trijų mėnesių, nutraukus vartoti kontraceptinius vaistus. Prieš pradedant bandyti pastoti rekomenduojama pasitarti su savo gydytoja dėl kontracepcijos priemonių naudojimo nutraukimo. Naudojant skirtingas kontraceptines priemones reikalingi ne vienodos trukmės pereinamieji laikotarpiai, kai vėl galima pastoti. Ilgalaikis hormoninės kontracepcijos naudojimas neturi įtakos moters vaisingumui, bet jo ir nepagerina. Jei moteris pradėjo vartoti hormoninę kontracepciją dėl nereguliarių mėnesinių, tai nutraukus vaistų vartojimą, problema išlieka, ir ji gali mažinti vaisingumą. Ilgalaikis naudojimas reiškia, kad moteris ne vienerius metus naudoja kontracepciją, vadinasi, kai moteris planuoja pastoti, ji būna vyresnio amžiaus ir su tuo gali būti susijęs apsunkintas pastojimas. Nerekomenduojama daryti hormoninės kontracepcijos vartojimo pertraukų, jei moteris pageidauja tęsti kontracepciją, nes tai nepadidina vaisingumo.
2. Gyvenimo būdo pokyčiai
Mityba ir svorio kontrolė
Ruošiantis nėštumui ir jau pastojus iš esmės galioja įprastos sveikos mitybos taisyklės, t.y. gerai subalansuota ir įvairi mityba, kurioje gausu šviežių vaisių ir daržovių, padės jums abiem išlikti sveikiems pradedant kurti šeimą. Specialistai vis dar diskutuoja apie tai, koks kofeino kiekis yra saugus nėščiajai ir vaisiui. Pasaulio Sveikatos Organizacijos (PSO) ekspertai, Jungtinės Karalystės ir JAV akušeriai ginekologai laikosi nuomonės, kad nėščiosioms leistina dienos kofeino norma neturėtų siekti 200 mg. Tokį kofeino kiekį galima gauti iš 1-2 puodelių kavos (priklausomai nuo kavos stiprumo). Geriausia apsiriboti vienu kavos puodeliu per dieną. Svarbu žinoti, kad kofeino taip pat yra juodojoje ir žaliojoje arbatoje, šokolade. Kofeinas gali padidinti persileidimo riziką ir didesnis jo kiekis gali būti kenksmingas. Siekiant apsisaugoti nuo salmoneliozės, toksoplazmozės, listeriozės, nėštumo metu patariama vengti termiškai neapdorotų mėsos, žuvies, kiaušinių patiekalų, neplautų vaisių ir daržovių. Taip pat nerekomenduojama valgyti jūros gėrybių, vytintos mėsos, saliamio, pelėsinio sūrio, nepasterizuoto pieno produktų, majonezo. Jūrų žuvys savo organizme kaupia sunkiuosius metalus, todėl jas rekomenduojama valgyti tik kartą per savaitę.
Kūno masė turi įtakos ir vaisingumui, ir pačiai nėštumo eigai. Svorį padidinti patariama ne tik pakoregavus mitybą, pradėjus valgyti maistingiau, bet ir sportuojant. Blogai ir kitas kraštutinumas, per didelis svoris. Viršsvoris yra apkrovimas širdžiai, sąnariams, kraujotakos sistemai. O juk nėštumo metu svoris dar padidės. Nėščiosios moters organizme cirkuliuoja didesnis kraujo kiekis, širdis muša 10-20 kartų dažniau. Didelis svoris lemia ir aukštesnį spaudimą, o nėštumo metu didelis kraujospūdis yra labai nepageidaujamas. Rekomenduojamas kūno masės indeksas (KMI) - 20-25. Jeigu moteriai yra nustatytas nutukimas, kai kūno masės indeksas yra lygus arba daugiau kaip 30 kg/m2, rekomenduoju koreguoti svorį, kadangi tai didina normalios ovuliacijos buvimą ir padidina pastojimo galimybes. Jeigu moteriai nustatomas nepakankamas kūno svoris, tai yra KMI yra mažesnis nei 19 kg/m2, patariama svorio priaugti, ypač jei yra mėnesinių ciklo sutrikimų, nes pastojimo tikimybė tuomet yra sumažėjusi. Be to, per didelis ar per mažas kūno svoris apsunkina vaisiaus išnešiojimą ir sąlygoja kai kurių ligų atsiradimą nėštumo metu. Remiantis moksline literatūra, tiek per mažas, tiek per didelis kūno masės indeksas (KMI) turi neigiamos įtakos vaisingumui. Per žemas KMI (mažiau nei 18,5) siejamas su lytinių hormonų disbalansu, ovuliacijos sutrikimais bei vaisingumo sumažėjimu. Norint efektyviai kontroliuoti svorį, svarbu laikytis subalansuotos mitybos, riboti perdirbtų maisto produktų ir cukraus kiekį.
Atsisakykite žalingų įpročių
Nėštumo planavimas (o ypač - nėštumas) yra visiškai nesuderinamas su žalingais įpročiais, t.y. svaigalų, narkotinių medžiagų vartojimas nėštumo metu gali sukelti apsigimimus, vaisiaus alkoholinį sindromą, nulemti kvėpavimo takų problemas, mažą svorį gimimo metu ir kt. Įrodyta, kad alkoholis gali sukelti persileidimą, priešlaikinį gimdymą, priešlaikinį placentos atsidalinimą. Įrodyta, kad rūkančių mamų vaikeliai dažnai gimsta anksčiau laiko, mažesnio svorio. Rūkančių mamų vaikai 5 kartus dažniau serga kraujo ligomis. Po gimimo į naujagimio kraują nikotinas nepatenka, taigi mažylis gali patirti abstinencijos sindromą. Kas rūkė ir bandė mesti rūkyti, supras, kaip tai sunku. Tas pat pasakytina ir apie alkoholį. Kartais poros klausia, koks alkoholio kiekis nėščiai moteriai būtų saugus? Gydytojai teigia, kad saugos dozės per nėštumą nėra. Nesaikingai vartojant alkoholį, vaikas gali gimti su alkoholiniu sindromu. Kita vertus, daugelis gydytojų laikosi tos nuomonės, kad retkarčiais nėštumo metu išgerta vyno taurė būsimam vaikeliui nieko blogo nepadarys. Saugiausia - visiškai vengti alkoholio ir rūkymo, kol mėginate pastoti, nėštumo metu ir žindant. Kol bandoma pastoti, vyrams rekomenduojama vengti rūkymo ir alkoholio vartojimo, kad būtų skatinama ir palaikoma sveikos spermos gamyba.
Mes esame ta karta, kuri daug laiko praleidžia prie kompiuterio. Patikimų duomenų, kaip tai gali atsiliepti reprodukcinei sveikatai, kol kas nėra. Kenkia ne tik kompiuterio spinduliavimas, bet ir ilgas sėdėjimas, nes užspaudžiamos kraujagyslės, blogėja kraujotaka. Beje, susirūpinti turėtų ir vyrai, kadangi normaliai spermatogenezei vykti sėklidėse turi būti palaikoma pastovi, kiek žemesnė nei kūno temperatūra. Venkite sąlyčio su kenksmingomis cheminėmis medžiagomis darbe ar buityje.
Fizinis aktyvumas ir poilsis
Kai kurios poros, vos tik pradėjusios planuoti vaikelį, pradeda gyventi labai sveikai, užsirašo į sporto klubus, bėgioja, lanko aerobiką. Jeigu žmogus iki tol sistemingai sportavo, tada net nėštumo pradžioje sportavimo nutraukti nereikia. O jei niekada nesportavo ir gyveno sėsliai, pastojus geriau nevarginti savęs dideliu fiziniu krūviu. Besilaukiančioms moterims rekomenduojama skirti laiko fiziniam aktyvumui, tačiau jeigu iki tol intensyviai nesportavote verčiau nepersistengti ir pastojus. Nesportuokite per daug įtemptai, kad nesutriktų kvėpavimas. Mankštintis reikėtų tokiu tempu, kad galėtumėte laisvai kalbėtis. Prieš mankštos seansus reikia apšilti, o po to atvėsti. Po 16 nėštumo savaičių rekomenduojama nutraukti bet kokius pratimus, kurie apima gulėjimą ant nugaros, nes įsčiose, esant tokiai padėčiai, spaudžiama viena iš didelių venų. Venkite mankštintis karštomis drėgnomis sąlygomis, nes labiau tikėtina, kad kai esate nėščia, mankštos metu Jums bus per karšta, o tai gali būti pavojinga Jūsų kūdikiui. Saikingas fizinis aktyvumas padeda išvengti nugaros skausmų ir pasiruošti gimdymui. Labai naudingi dubens dugno raumenis stiprinantys Kėgelio pratimai, gerinantys šlapimo sulaikymą nėštumo metu ir po gimdymo, o taip pat bendrą sveikatos būklę. Tinka ir vaikščiojimas, joga, plaukiojimas, lengvi tempimo pratimai, neintensyvi aerobika. Mankštinantis reikia nepamiršti vartoti skysčių ir vengti perkaitimo. Nors nėštumo metu mankštintis galima, prieš tai individualias fizinio aktyvumo galimybes reikėtų aptarti su nėštumą prižiūrinčiu specialistu. Net jeigu moteris iki nėštumo aktyviai sportavo, pastojus reikėtų sumažinti krūvį.
Gilaus Tempimo ir Atsipalaidavimo Joga
Planuojant nėštumą, nerekomenduojama ir kaitintis karštoje pirtyje (karštis padidina persileidimo tikimybę), nes jeigu yra bent mažiausia rizika, kam tai daryti? Planuojant vaikutį labai svarbu būti pailsėjusiam, išsimiegoti. Rekomenduojama miegoti bent 8 valandas per naktį. Lėtinis nuovargis išderina visas organizmo sistemas - ir kraujo spaudimą, ir apetitą. Sumažinkite stresą. Stresas gali turėti įtakos jūsų santykiams ir sumažinti lytinį potraukį. Jei reikia atsipalaiduoti, išbandykite streso valdymo metodus, tokius kaip joga ir meditacija.
3. Papildai ir jų svarba
Pirmosios 3-6 savaitės po pastojimo yra labai svarbios jūsų kūdikio raidai, įskaitant jo gyvybinių organų vystymąsi. Vis dėlto dauguma moterų nežino, kad yra nėščios, kol kūdikis nepradeda augti ir vystytis. Gali užtrukti, kol jūsų organizme susikaups didesnis maistinių medžiagų kiekis, kurio reikės jums ir jūsų augančiam kūdikiui, be to, sunku garantuoti, kad pakankamai šių medžiagų gausite vien iš maisto.
Vienas svarbiausių papildų - folio rūgštis (vitaminas B9), kuri būtina vaisiaus nervų sistemos vystymuisi ir padeda išvengti įgimtų nervinio vamzdelio defektų. Moterims prieš bandant pastoti rekomenduojama pradėti vartoti vitaminus su folio rūgštimi. Ši medžiaga moteriai reikalinga ne tik pirmąjį jos nėštumo trimestrą, bet ir du-tris mėnesius iki nėštumo. Tai yra labai naudinga medžiaga vaisiaus audinių ir kraujo ląstelių greitam dalijimuisi ir augimui. Profilaktinė dozė yra 400 mikrogramų folio rūgšties per dieną. Svarbu folio rūgštį vartoti iki 12 nėštumo savaitės, kada iš esmės formuojasi vaikelio nervų sistema. Jei moteris sveika, neturėjo nesėkmingų nėštumų, jai paprastai užtenka 400 mikrogramų dozės. Nėščioms moterims (o pastaruoju metu ir vyrams) rekomenduojama vartoti po 400 µg folio rūgšties per dieną planuojant nėštumą. Folio rūgšties papildus reikėtų vartoti 3 mėn. Jeigu planuojant nėštumą folio rūgšties nevartojote, būtina pradėti tą vartoti vos sužinojus apie nėštumą. Tokiu atveju, gydytojas gali rekomenduoti vartoti ir didesnę nei 400 µg folio rūgšties dozę. Jeigu ankstesnių nėštumų metu moteriai gimė vaikelis su nervinio vamzdelio sklaidos trūkumais, pavyzdžiui, įskilu stuburu, jai rekomenduojama didesnė dozė, kartais ji gali siekti net 5 mg. Taip pat yra nustatyta, kad sergant cukriniu diabetu, esant ryškiam nutukimui, jeigu vartojami priešepileptiniai vaistai, turi būti vartojami didesni folio rūgšties kiekiai nuo 1 iki 5 miligramų per dieną. Vartojant kontraceptinius vaistus, organizmas šiek tiek mažiau pasisavina vitaminų iš maisto. Ypač svarbu tai, kad sumažėja ir folio rūgšties pasisavinimas. Nutraukus kontracepciją, reikėtų iš karto pradėti vartoti folio rūgštį.
Kiti papildai: Vitaminas D skatina sveiką kaulų ir imuninės sistemos vystymąsi bei reguliuoja hormonų veiklą. Jo trūkumas gali būti siejamas su sumažėjusiu vaisingumu, todėl patartina papildyti šio vitamino atsargas, ypač jei gyvenate vietovėje, kur saulės šviesos yra mažai. Omega-3 riebalų rūgštys taip pat yra būtinos vaisiaus smegenų, regos ir nervų sistemos vystymuisi. Jos taip pat padeda reguliuoti uždegiminius procesus organizme ir skatina hormonų pusiausvyrą. Jei jūsų mityboje trūksta riebios žuvies, verta rinktis kokybiškus omega-3 papildus. Geležies kiekis - anemija prieš nėštumą gali apsunkinti pastojimą ir padidinti nuovargį, todėl gydytojas gali rekomenduoti geležies papildų, jei jos lygis yra žemas. Be to, įvairūs B grupės vitaminai, cinkas, selenas ir kiti vitaminai bei mineralai taip pat yra svarbios medžiagos, kurių reikia pakankamai gauti planuojant nėštumą.
Tačiau nors papildai gali padėti pagerinti vaisingumą ir paruošti organizmą nėštumui, juos reikėtų vartoti atsakingai ir pasikonsultavus su gydytoju arba vaistininku. Ir nepamirškite, kad subalansuota mityba ir sveikas gyvenimo būdas yra pagrindas, o papildai yra tik priedas, padedantis užpildyti galimus mitybos trūkumus.
Kai pradeda planuoti vaikutį, šeimos klausia, ar vartoti vitaminus. Dabar manoma, kad nėra nieko geriau negu sveika mityba. Dar viena klaida, kurią daro žmonės - perka kelių rūšių skirtingų vitaminų, vienų - akims stiprinti, kitų - imunitetui gerinti, trečių - streso poveikiui sumažinti. Kai kurių tų pačių sudėtinių dalių yra ir viename, ir kitame preparate. Pavyzdžiui, vitaminai A ir D tirpsta riebaluose, jie neišskiriami su šlapimu ir kaupiasi organizme, o jų perdozavimas yra pavojingas. Atrodo, vitaminas C labai nekaltas. Jis tirpus vandenyje ir išskiriamas su šlapimu, bet tie žmonės, kurie vartoja dideles dozes ir ilgą laiką, dažniau serga inkstų akmenlige. Nėštumo metu inkstams ir taip tenka didelis krūvis, juos spaudžia didėjanti gimda. O jei paūmėja akmenligė, didelė rizika atsidurti ligoninėje.
Kaip padidinti tikimybę pastoti: ovuliacija ir vaisingumas
Ovuliacijos nustatymas ir lytiniai santykiai
Pati svarbiausia pastojimo sąlyga yra seksas per vaisingas dienas, todėl reikia išmokti kuo tiksliau nustatyti tikėtiną ovuliacijos dieną. Kaip padidinti tikimybę pastoti? Daug moterų žino, kas yra ovuliacija, kokia tikimybė pastoti šiuo metu, tačiau tikrai ne visoms žinoma, kaip skaičiuoti, kada gi tos vaisingos dienos. Teoriškai, ovuliacija įvyksta maždaug 14 ciklo dieną, tačiau didelė tikimybe pastoti yra ir porą dienų prieš bei po ovuliacijos. Moterų organizmas skirtingas, tad ir ovuliacija neretai gali nustebinti, nesilaikydama šių taisyklių. Todėl svarbu žinoti, kada būna vaisingosios ciklo dienos ir kaip jas atpažinti. Vaisingiausias dienas parodo gimdos kaklelio gleivės, gimdos kaklelio pokyčiai, kiti papildomi požymiai: krūtų jautrumas, ciklo vidurio skausmas, ovuliacinis kraujavimas, o pakilusi kūno temperatūra patvirtina, kad ovuliacija įvyko. Naudokite ovuliacijos skaičiuoklę arba vaistinėje įsigykite ovuliacijos testą, kuris padės nustatyti vaisingą laikotarpį ir padidins jūsų galimybes pastoti. Jei neturite jokių sveikatos sutrikimų, nevartojote hormoninės kontracepcijos, pastoti gali pavykti jau pirmąjį bandymų mėnesį, jeigu mylėsitės vaisingomis dienomis.
Pasidžiaukite šituo periodu. Kai moterys bando kontroliuoti visą procesą, apskaičiuodama vaisingas dienas, versdama jų metu partnerį turėti lytinius santykius ir ne po vieną kartą, tada jos patiria stresą. Padidėjusi vyro ir moters įtampa mažina vaisingumą. O tai yra tikrai gražus gyvenimo tarpsnis, kai planuojamas naujos gyvybės prasidėjimas. Pagrindinis principas norint greičiau pastoti yra stebėti ciklą, palaikyti sveiką gyvenimo būdą, sveikai maitintis ir vengti neigiamų emocijų. Reguliarūs lytiniai santykiai, bent kas 2-3 dienas, dar labiau padidina šansus. O kad galėtumėte paįvairinti savo seksualinį gyvenima ir lytiniai santykiai būtų malonesni, galite naudoti lubrikantus. Bet visgi, ne visoms poroms pavyksta iš pirmo, antro ar netgi dešimto karto.
Amžiaus įtaka vaisingumui
Labai geras klausimas, labai aktualus šioms dienoms. Tikrai yra nustatyta, kad tam tikrame amžiuje moters vaisingumas mažėja. Nuo 35 metų mažėja po truputį, o jau nuo 40 metų ženkliai mažėja. Su amžiumi mažėja kiaušidžių rezervas, tai reiškia, kad mažėja folikulų, kuriuose bręsta kiaušialąstės, skaičius. Taip pat po 40 metų didėja savaiminių persileidimų dėl lytinių ląstelių chromosomų defektų, išryškėja kitų ligų, kurios gali apsunkinti pastojimą. Su amžiumi taip pat padažnėja kitų ligų nėštumo metu, o tai apsunkina nėštumą, gimdymas dažniau yra baigiamas Cezario pjūvio operacija. Rekomenduočiau moterims apie palikuonis pagalvoti kaip galima anksčiau, atsižvelgiant į šeimyninę padėtį.
Pastojimo tikimybė, turint reguliarius lytinius santykius ir nenaudojant kontracepcijos, bei tikimybė pastoti per vieną mėnesinių ciklą, priklausomai nuo moters amžiaus:
| Amžius (metai) | Pastojimo tikimybė per metus (be apsaugos priemonių) | Pastojimo tikimybė per vieną ciklą (vaisingomis dienomis) |
|---|---|---|
| 25-30 | 86 % | 30 % |
| Po 35 | 52 % | 15 % |
| Po 40 | 36 % | 5 % |
Dažniausios priežastys, kodėl nepavyksta pastoti
Nepavykti pastoti gali dėl daugybės veiksnių, kurie gali būti susiję tiek su moters, tiek su vyro sveikata ar gyvenimo būdu. Viena pagrindinių priežasčių - hormoniniai sutrikimai, tokie kaip policistinių kiaušidžių sindromas (PKS), kuris turi įtakos moters kiaušidžių veiklai. Be to, endometriozė - liga, kai gimdos gleivinė auga už gimdos ribų - gali sutrikdyti kiaušintakių pratekamumą arba apsunkinti kiaušialąstės įsitvirtinimą gimdoje. Kitas svarbus veiksnys - amžius: moterų vaisingumas pradeda mažėti po 30 metų, o po 35 metų kiaušialąsčių kokybė ir kiekis smarkiai prastėja. Žinoma, problemų gali sukelti ir kitos lytinės sveikatos problemos, pavyzdžiui, makšties sausumas, infekcijos ir kt., kurioms spręsti gali prireikti specialių priežiūros priemonių.
Taip pat reikšmingos yra vyrų vaisingumo problemos, tokios kaip mažas spermatozoidų kiekis, jų prastas judrumas ar nenormali forma, kurios gali kilti dėl hormonų disbalanso, infekcijų ar netinkamo gyvenimo būdo. Gyvenimo būdas ir tam tikri įpročiai taip pat gali stipriai apsunkinti pastojimo procesą. Lėtinis stresas, prastas miegas, netinkama mityba ir žalingi įpročiai, pavyzdžiui, rūkymas ar per didelis alkoholio vartojimas, gali sutrikdyti hormonų pusiausvyrą ir sumažinti organizmo gebėjimą palaikyti reprodukcines funkcijas. Kofeino perteklius ar netgi antsvoris ir nepakankamas svoris taip pat gali neigiamai paveikti vaisingumą. Be to, įvairios lėtinės ligos, kaip skydliaukės veiklos sutrikimai ar diabetas, gali turėti įtakos tiek ovuliacijai, tiek bendrai organizmo sveikatai. Kita dažna problema - poros netiksliai nustato ovuliacijos laiką arba per retai mylisi vaisingumo lango metu. Galiausiai, vaisingumo problemas gali lemti ir išoriniai veiksniai, pavyzdžiui, vaistai, turintys įtakos hormonų veiklai. Taigi, kaip supratote, yra daugybė veiksnių, kurie gali apsunkinti pastojimo procesą, todėl svarbu pasirūpinti ne tik savo seksualine sveikata, bet ir gyvenimo būdu.
Kada kreiptis į specialistus?
Jeigu per metus nepavyksta pastoti, turint reguliarius lytinius santykius ir nenaudojant kontracepcijos priemonių, rekomenduojama pasikonsultuoti po specialistu. Metai yra pakankamas laiko tarpas. Ne vienai moteriai, o porai, rekomenduoju kreiptis į vaisingumo specialistą. Priežastys gali kilti iš abiejų partnerių, be to, labai svarbus yra ryšys ir emocinis palaikymas.
Anksčiau buvo sakoma, kad jei pora nepastojo per 2 metus, jau turėtų kreiptis į medikus. Dabar šis laikas trumpinamas, siūloma nebelaukti ilgiau nei metus. Kalbame apie lytinį gyvenimą nesisaugant, bet ir neplanuojant, neskaičiuojant vaisingų dienų, negulint iškėlus kojų, neapkraunant savo psichikos ir jokiais kitais būdais neforsuojant. Nesisaugant per metus 90 proc. vaisingų porų turėtų pastoti, likę 10 proc. vaisingų porų pastoja per antrus metus. Vadinasi, jei pora vaisinga, per dvejus metus pastojimo tikimybė yra 100 proc. jei pora nepastojo per metus, vadinasi, „varpeliai jau suskambėjo“ ir siūlome pasitikrinti. O jei moteris vyresnė nei 35 metai, siūlome net ir tų metų nebelaukti. Jei nepastojo per pusmetį, jau tegul ir pasitikrina… Nes po 35 metų biologinis ląstelių senėjimas vyksta labai sparčiai, ir pastojimo tikimybė mažėja labai staigiai. Kalbant apie antrinį nevaisingumą, tą laiką (metus) reikia skaičiuoti nuo atsinaujinusių mėnesinių.
Retai pasitaiko, kad būtent į tokias konsultacijas, kai moteris planuoja nėštumą, ji ateitų kartu su vyru. Dažniausiai pamatau vyrą, kai jis kartu su jau nėščia moterimi atvyksta susipažinti su vaisiumi per ultragarsinio aparato ekraną. Aš rekomenduočiau į nėštumo planavimo konsultaciją moteriai atvykti kartu su vyru, jei tai yra priimtina porai. Jei yra stiprinamas ryšys tarp moters ir vyro, vyras gali palaikyti moterį, jeigu jai reikėtų mesti svorį, neberūkyti ar įdėti kitų pastangų. Vyras tuomet jau tampa aktyviu šeimos planavimo dalyviu, jeigu lankosi su savo mylimąja tokiose šeimos planavimo konsultacijose, nėra tik stebėtojas iš šalies. Dažniausiai vėliau tokiai porai lengviau tirtis kartu, jeigu yra vaisingumo problemų. Be to, per tokias konsultacijas ir vyrai išgirsta naudingos informacijos: pavyzdžiui, kas gali turėti įtakos jų spermos kokybei, koks turėtų būti lytinių santykių dažnumas, kad moteris galėtų pastoti ir kt. Taigi manau, kad tokios konsultacijos būtų naudingos ir vyrams.
Jeigu, pavyzdžiui, nustatomas antifosfolipidinis sindromas, paskiriami vaistai, kad jau kitas nėštumas būtų išnešiotas. Jeigu nepavyko pastoti per aptartus terminus, galima kreiptis ir į šeimos gydytoją, kuris rekomenduos, ką daryti toliau, pasiūlys kai kuriuos tyrimus. Susidūrus su sunkumais pastoti, svarbu neprarasti vilties. Verta atkreipti dėmesį, kad įstatymų nustatyta tvarka santuoką ar registruotos partnerystės sutartį sudarę asmenys, kuriems nustatytas nevaisingumas (moters, vyro arba abiejų), gali pasinaudoti pagalbinio apvaisinimo kompensacija PSDF biudžeto lėšomis. Tokiais atvejais, yra kompensuojami ne daugiau kaip 2 pagalbinio apvaisinimo ciklai, o moteris turi būti ne vyresnė nei 42 m.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Ar galima pastoti prieš mėnesines? Taip, nors tikimybė pastoti prieš mėnesines yra mažiausia viso ciklo metu, ji vis tik yra. Tačiau šiuo ciklo laikotarpiu tai priklauso nuo moters ciklo ilgio ir ovuliacijos laiko. Jei ciklas yra trumpesnis arba ovuliacija įvyksta vėliau nei įprasta, gali atsirasti galimybė pastoti.
Ar galima pastoti per mėnesines? Nors pastoti per mėnesines yra mažai tikėtina, tai nėra visiškai neįmanoma. Spermatozoidai gali išlikti gyvybingi moters organizme iki 5 dienų, o jei ciklas yra trumpas ir ovuliacija įvyksta netrukus po mėnesinių, tikimybė pastoti gali padidėti.
Kada galima pastoti po mėnesinių? Po mėnesinių pastoti galima, kai prasideda vaisingasis laikotarpis. Ovuliacija yra pats tinkamiausias laikas pastoti.
Kokia poza geriausia mylėtis norint pastoti? Nors nėra vienos patvirtintos „geriausios“ pozos pastojimui, tačiau tradicinė misionieriaus poza (kai vyras yra viršuje) yra laikoma palankia, nes leidžia vyro sėklai lengviau pasiekti gimdą.
Kaip sužinoti, kada vyksta ovuliacija? Ovuliaciją galima nustatyti naudojant ovuliacijos testus, stebint kūno pokyčius (gimdos kaklelio gleivių konsistenciją, bazinę kūno temperatūrą) arba naudojant ciklo stebėjimo programėles.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
