Motinos Antikūnai ir Kūdikio Imunitetas Sergant: Išsami Apžvalga

Kiekvienas tėvas nori apsaugoti savo vaiką nuo ligų, o ypač naujagimius ir kūdikius. Vaikų ligų gydytojai dažnai susiduria su tėvų klausimais, kaip sustiprinti vaiko imunitetą ir ką daryti, kai mažylis suserga. Svarbu suprasti, kad sirgti yra normalu - tokiu būdu „treniruojasi“ mažylių imuninė sistema. Mažas vaikas gali sirgti 8-10-12 kartų per metus, ir tai laikoma normaliu reiškiniu. Imuninė sistema - žmogaus ir kitų gyvūnų organų ir audinių sistema, apsauganti organizmą nuo kenksmingų mikroorganizmų, svetimų baltymų ir kitokių svetimkūnių. Šių sudėtingų procesų metu imuninė sistema ne tik įvairiausiais būdais naikina tai, kas nereikalinga, svetima organizmui, bet ir mokosi - susidaro atminties ląstelės, atminties biocheminiai junginiai, antikūnai.

Imunitetas susidaro ir sergant sunkiomis ligos formomis, ir sergant besimptomėmis ligos formomis. Naujagimis gimsta imunologiškai nesubrendęs. Jį iš dalies saugo kraujyje esantys motinos antikūnai imunoglobulinai, kuriuos dar negimęs gavo per placentą. Tačiau virškinimo trakto ir kvėpavimo takų gleivinės, per kurias infekcija gali patekti su maistu ar įkvepiamu oru, lieka nesaugios. Pirmaisiais mėnesiais kūdikį nuo infekcijų saugo mamos antikūnai, gauti dar įsčiose, papildomai jų suteikia motinos pienas.

Motinos Pienas: Nepakeičiamas Imuniteto Šaltinis

Motinos pienas yra nepaprastai sudėtingas ir dinamiškas skystis, kurio sudėtis nuolat kinta, prisitaikydama prie kūdikio poreikių. Jame gausu ne tik maistinių medžiagų, bet ir imuninių komponentų, kurie padeda kūdikiui kovoti su infekcijomis. Tai geriausias naujagimio ir kūdikio maistas, kuris patenkina visus kūdikio mitybos poreikius, skatina jo augimą ir fizinį vystymąsi.

Motinos pieno sudėtis nuolat kinta, prisitaikydama prie kūdikio amžiaus ir poreikių. Priešpienis, gaminamas pirmosiomis dienomis po gimdymo, yra ypač turtingas antikūnais ir apsaugo naujagimį nuo infekcijų. Priešpienis yra itin koncentruotas, jame yra daugiau baltymų nei „tikrame“ piene, įskaitant ir imunitetui itin svarbių imunoglobulinų (antikūnų), taip pat gausu vitaminų, mineralų, fermentų, hormonų. Po 7-10 dienų priešpienis pasikeičia į brandų pieną, kuris toliau saugo kūdikį ir stiprina jo imuninę sistemą. Žindomi kūdikiai yra geriau apsaugoti nuo bakterinių, virusinių infekcijų ir parazitų.

Kaip Motinos Pienas Apsaugo Nuo Infekcijų?

Motinos piene yra įvairių imuninių komponentų, kurie padeda apsaugoti kūdikį nuo infekcijų. Kai mama suserga, jos organizmas pradeda gaminti antikūnus prieš tą ligą. Šie antikūnai patenka į motinos pieną ir yra perduodami kūdikiui, taip suteikiant jam pasyvų imunitetą.

• Antikūnai: Motinos piene yra įvairių tipų antikūnų, įskaitant imunoglobuliną A (IgA), kuris yra svarbiausias gleivinių apsaugos faktorius. Sekrecinio IgA virškinimo fermentai nesuardo. IgA apsaugo kūdikio virškinimo ir kvėpavimo takus nuo patogenų. Kūdikis ir motina, būdami toje pat aplinkoje, paprastai yra puolami tų pačių ligų sukėlėjų. Taigi kai mama įkvepia arba nuryja bakterijų ar virusų, pradedama pačios motinos priešinfekcinių antikūnų gamyba. Iš kitų motinos kūno vietų į krūtis su krauju atkeliavę limfocitai čia atsineša ne tik informaciją, kokių imunoglobulinų reikia kūdikiui apginti nuo galimos infekcijos, bet ir patys, įsikūrę pieno liaukose ir pavirtę plazminėmis ląstelėmis, dar papildomai gausiai išskiria IgA į pieną. Didžiausia sIgA koncentracija yra priešpienyje, siekdama ten 5 mg/ml, o paskui mažėja iki 1 mg/ml subrendusiame piene. Antikūnai sIgA ims pamažu gamintis ir paties vaiko limfiniame audinyje, bet tik nuo 4-6 savaitės. Todėl motinos teikiama imunologinė apsauga ypač svarbi naujagimiui.
• Leukocitai: Motinos piene yra leukocitų (makrofagų ir limfocitų), kurie naikina mikroorganizmus (bakterijas ir grybelius) juos fagocituodami („prarydami“) ir gamina antikūnus. Gyvi leukocitai yra normalūs motinos pieno „gyventojai“.
• Laktoferinas: Tai baltymas, kurio gausu motinos piene, kuris suriša geležį ir neleidžia patogeninėms bakterijoms (tokioms kaip Escherichia Coli ir Salmonella) ja maitintis, stabdo jų augimą ir dauginimąsi. Tas pat nutinka ir grybeliams Candida albicans.
• Oligosacharidai: Tai sudėtingi angliavandeniai, kurių struktūra panaši į motinos piene esančių oligosacharidų sudėtį. Taip bakterijos (pavyzdžiui, Streptococcus pneumoniae arba Haemophilus influenzae) prikimba prie šių oligosacharidų molekulių ir, dar nepasiekusios gleivinės ląstelių, tampa nebepavojingos žindomam kūdikiui. Per šimtą skirtingų oligosacharidų surasta motinų piene.
• Fermentai: Moters pieno lizocimo aktyvumas yra tūkstančius kartų didesnis negu karvės piene. Veikdamas kartu su laktoperoksidaze ir askorbo rūgštimi, lizocimas suardo Escherichia coli ir salmoneles bei kai kuriuos virusus. Moters pieno lipazė gali sunaikinti daugelį žmogui kenksmingų pirmuonių, tokių kaip Giardia lamblia, Entamoeba histolytica, Trichomonas vaginalis.
• Augimo faktoriai: Motinos pieno epitelio augimo faktoriai skatina epitelinio barjero subrendimą, taip pat neleisdami svetimiems agentams prasiskverbti į gleivinę.

Motinos pienas stimuliuoja ir aktyvųjį kūdikio imunitetą. Žindomų kūdikių atsakas į daugelį skiepų yra geresnis negu nežindomų.

Žindymas Sergant Mamai: Saugumas ir Nauda

Daugelis mamų nerimauja, ar saugu žindyti kūdikį, kai jos serga. Tačiau gydytojai ir žindymo specialistai vieningai teigia, kad žindyti sergant yra ne tik saugu, bet ir naudinga. Atvirkščiai, susirgus mamos kūne pradeda gamintis su liga kovojantys antikūnai, kurie su pienu perduodami ir vaikui. Dabar žindymą tęsti ypatingai svarbu, nes mamos kūnas pradeda kovoti su ligos sukėlėjais ir gamina antikūnius. Antikūniai taip pat patenka į mamos pieną ir padeda su virusais kovoti ir kūdikio imuninei sistemai. Kai kurie kūdikiai dėl apsaugančio mamos pieno poveikio kartais kai kuriomis ligomis praserga be jokių simptomų.

Nėra konkrečių įrodymų, kurie leistų manyti, kad virusą galima perduoti su motinos pienu. Atsižvelgdama į maitinimo krūtimi privalumus, Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja mamoms tęsti žindymą. Motinos pieno privalumai viršija galimas rizikas perduoti virusą su pienu ar artimo kontakto metu.

Vis dėlto, sergant mamai svarbu laikytis higienos taisyklių, kad sumažėtų infekcijos plitimo rizika. Dažnai plauti rankas, dėvėti kaukę ir reguliariai valyti bei dezinfekuoti daiktus, kuriuos liečia kūdikis. Jeigu smarkiai sloguojate, čiaudite, kosite, gali praversti apsauginė kaukė ant burnos ir nosies, kad padėtų sulaikyti bent dalį išskyrų nuo naujagimio.

Yra vos keletas tikrai sunkių užkrečiamų ligų, kuriomis sergant ir/ar kurias gydant žindymas nerekomenduojamas, pavyzdžiui, ŽIV, AIDS, aktyvios formos tuberkuliozė, vėžys.

Vaistų Vartojimas Žindant

Požiūris, kad susirgus ir vartojant vaistus, žindyti draudžiama, neturi pagrindo. Mamos baiminasi vartoti vaistus, manydamos, kad jie pateks į pieną. Tiesa ta, kad vartojant įprastas, rekomenduojamas daugumos vaistų dozes į motinos pieną patenka tik labai nedideli vaisto kiekiai. Nors vaistų į motinos pieną patenka labai mažai, turėkite mintyje, kad kuo mažesnis kūdikis, tuo didesnė vaistų pašalinio poveikio rizika. Žindyvei, jeigu tik įmanoma, reikėtų rinktis lokaliai veikiančius, ne plataus spektro vaistus. Daugumą vaistų rekomenduojama vartoti prieš pat maitinimą, tuomet jie dar nespės pasklisti po motinos organizmą ir nepateks į pieną.

Štai keletas pavyzdžių:

• Paracetamolis: Skausmą ir karščiavimą mažinantis paracetamolis (jo yra daugelyje vaistų nuo peršalimo ir gripo simptomų) yra palyginti saugus. Maksimali jo koncentracija motinos pieną pasiekia 1-2 valandos po vartojimo, vaisto į pieną išsiskiria iki 2% motinos suvartotos vaisto dozės.
• Ibuprofenas: Taip pat laikomas saugiu.
• Aspirinas: Maitinančiai mamai nerekomenduojama vartoti pakankamai įprastą aspiriną, manoma, padidinantį Rejė sindromo riziką.
• Vaistai nuo alergijos (antihistamininiai): Gan saugūs, tačiau jie gali slopinti pieno gamybą, sukelti mieguistumą tiek mamai, tiek ir kūdikiui.
• Antibiotikai: Didžioji dalis antibiotikų yra tinkami žindyvėms ir jų pienu maitinamiems kūdikiams, tačiau mažylius gali nežymiai išberti ir/ar prasidėti viduriavimas.
• Vaistažolių arbatos: Peršalus ar kamuojant virškinimo sutrikimams geriamos šalavijų, čiobrelių, mėtų arbatos nėra žalingos kūdikiui, tačiau jos slopina pieno gamybą.

Nutraukiant žindymą kūdikio organizmas paliekamas vienas tvarkytis su ligos sukėlėjais, o tai jam gali būti sunkiau, nei gaunant palaikymą iš mamos. Karščiavimas, viduriavimas ar vėmimas sparčiai šalina skysčius ir mamos organizmo, o didelis skysčių netekimas gali mažinti pieno gamybą. Jeigu pajutote, kad sergant pieno kiekis mažėja, stenkitės žindyti dažniau, gerti daugiau ir pasitikrinkite, ar jūsų vartojami vaistai neturi neigiamo poveikio pieno kiekiui.

Donorinis Pienas kaip Alternatyva

Jei mama negali žindyti kūdikio dėl sveikatos problemų ar kitų priežasčių, donorinis pienas yra geresnis pasirinkimas nei pieno mišinys. Donorinį pieną galima gauti iš pieno bankų, kurie tikrina donorų sveikatą ir užtikrina pieno saugumą. Jei įmanoma, pirmiausia reikėtų maitinti kūdikį savo mamos pienu, tuomet - donoriniu pienu, o tik tada - pieno mišiniu.

Karščiavimas Vaikams: Ką Reikia Žinoti?

Karščiavimas - vienas pagrindinių požymių, signalizuojančių, jog organizmas kovoja su infekcija. Padidėjusi kūno temperatūra nėra liga - tai fiziologinė organizmo reakcija, paprastai kylanti dėl į organizmą patekusios infekcijos. Susirgus, kūne esančios pirogeninės medžiagos per kraują veikia termoreguliacijos centrą, esantį pagumburyje, ir sukelia temperatūros didėjimą. Karščiavimas stabdo virusų ir bakterijų dauginimąsi, ir tuo metu stiprėja imuninės sistemos atsakas.

Karščiuojant greitėja medžiagų apykaita, didėja deguonies poreikis bei anglies dioksido gamyba, taip pat auga širdies ir kraujagyslių sistemos bei plaučių poreikiai, todėl asmenims, sergantiems širdies ar plaučių ligomis, pakilusi temperatūra gali sukelti daugiau žalos organizmui, nei naudos kovojant su infekcija. Be to, tam tikrais atvejais karščiavimas 6 mėn.-5 m. amžiaus vaikams gali sukelti taip vadinamus febrilinius traukulius. Tai - gerybinė būklė, tačiau ja taip pat gali pasireikšti ir neuroinfekcija ar kitos nervų sistemos ligos, todėl visada būtina, kad traukulius patyrusį vaiką apžiūrėtų vaikų ligų gydytojas.

Kada Karščiavimas Yra Pavojingas?

Kūdikių ir mažų vaikų karščiavimas yra viena dažniausių priežasčių, dėl kurios kreipiamasi į gydytoją. Karščiavimo intensyvumas nėra vienintelis ligos sunkumą rodantis požymis, nes pavojingą infekciją gali lydėti ir neaukšta temperatūra, o virusinė infekcija gali pasireikšti atkakliu temperatūros pakilimu, todėl ligos sunkumo vertinti tik pagal karščiavimo trukmę ir temperatūros dydį nederėtų.

Įprastai kūdikiams ir vaikams iki 3 m. amžiaus karščiavimu laikomas šerdinės kūno temperatūros padidėjimas virš 37,9 laipsnių C, o vyresniems vaikams - virš 37,7 laipsnių C. Vertinti reikėtų šerdinę kūno temperatūrą, kuri matuojama įvedus termometrą į kūno ertmes arba matuojant gleivinių temperatūrą - tiesiojoje žarnoje bei burnoje po liežuviu. Nors temperatūros matavimas pažastyje, ausyje ar kaktos srityje yra patogesnis, tačiau jis nėra toks tikslus. Svarbu nepamiršti, kad temperatūra gali pakilti valgant, po fizinės veiklos ar rūkant, todėl ji turėtų būti matuojama ramybės būsenoje, po valgio praėjus kelioms valandoms.

Būtina pasitarti su gydytoju šiais atvejais:

• Kai jaunesnio nei 3 mėn. kūdikio temperatūra pakyla virš 37,9 laipsnių C. Tėveliams svarbu įsidėmėti, kad visi karščiuojantys kūdikiai iki 3 mėn. amžiaus turėtų būti apžiūrėti gydytojo, prieš nusprendžiant mažinti jų temperatūrą vaistais. Taip pat gydytojo apžiūra naudinga ir visiems kūdikiams iki 6 mėn.
• Kai 3 mėn.-3 m. vaiko pasikartoja temperatūros pakilimai, nors ir trunkantys keletą valandų bei nesant kitų simptomų, ir tokia būklė tęsiasi 7 dienas.
• Kai karščiuojant pasireiškia tokie simptomai, kaip naujas bėrimas (neblykštantis bėrimas), dusulys, apsunkęs kvėpavimas, stiprus galvos ar kaklo skausmas, traukuliai ar sumišimas, stiprus pilvo, nugaros, šonų skausmas, vangumas, kosulys, lydimas dusulio, ar dažnas kvėpavimas.

Kaip Mažinti Karščiavimą Vaikui?

Gretutinėmis ligomis nesergantiems ir vyresniems nei 3 mėn. kūdikiams ir vaikams, kurių rektalinė temperatūra mažesnė nei 38,9 laipsniai C, rutiniškai mušti temperatūros vaistais nėra būtina. Aukštesnė kūno temperatūra reikalinga tam, kad imuninė sistema galėtų susidoroti su infekcija. Visgi, karščiavimas gali sekinti, mažasis pacientas gali jaustis irzlus, pavargęs, todėl vertėtų pasirūpinti, kad sergantysis galėtų ilsėtis tiek, kiek nori.

Tiek vaikai, tiek suaugę pacientai karščiuodami gali jausti kūno, raumenų skausmus, vaikai gali atsisakyti gerti - tokiais atvejais galima mažinti kūno temperatūrą vaistais siekiant pagerinti ligonio savijautą, net jeigu ji nėra labai aukšta. Vaistai nuo temperatūros yra saugūs, jeigu jie vartojami tinkamai, laikantis gydytojo ar vaistininko suteiktų ar informaciniame lapelyje nurodytų rekomendacijų. Temperatūrai ir skausmui mažinti turėtų būti pasirenkamas paracetamolis arba ibuprofenas.

Karščiavimo mažinimo priemonės:

1. Fizinės priemonės: Tai yra vaiko odos drėkinimas drungna kempine arba rankšluosčiu, kai vandens temperatūra yra apie 30 °C. Skysčiai su alkoholiu nėra naudojami. Šis metodas neturėtų būti rutininis. Fizinės priemonės skiriamos tik tiems vaikams, kurių periferinė kraujotaka yra gera, ir tiems, kuriems negalima skirti antipiretikų. Geriausias efektas pasiekiamas jas skiriant 30 min. po vaistų.
2. Antipiretikai: Kūdikiams ir vaikams yra naudojami acetaminofenas (paracetamolis) ir ibuprofenas. Aspirinas neskiriamas dėl galimo vaikų gyvybei pavojingo Reyeʼaus sindromo, kuris pasireiškia smegenų ir kepenų pažeidimu. Analginu draudžiama gydyti dėl grėsmingo nepageidaujamo poveikio. Antipiretikų nereikia skirti vien tik kūno temperatūrai mažinti ar karštiniams traukuliams išvengti. Nerekomenduojama skirti antipiretikų karščiuojančiam kūdikiui iki 6 mėnesių be gydytojo nurodymo.

Žemiau pateikiama antipiretikų dozavimo ir veikimo lentelė:

Paracetamolis ne tik mažina karščiavimą, bet ir malšina skausmą. Dėl geresnės absorbcijos paracetamolį rekomenduojama skirti pro burną. Perdozavus paracetamolio, galima pažeisti kepenis. Ibuprofenas pasižymi stipriu karščiavimo malšinamuoju, skausmo ir uždegimo slopinamuo­ju poveikiu. Ibuprofenas gali būti skiriamas kūdikiams nuo 3 mėnesių (> 5 kg svorio).

Acetaminofeno ir ibuprofeno derinys neretai naudojamas gydant karščiuojančius vaikus. Tačiau tyrimai parodė, kad gydymo vaistų deriniais efektyvumas ir saugumas išlieka nenustatytas. Taip pat trūksta įrodymų, kad gydymas deriniu yra veiksmingesnis didinant bendrą vaiko komforto lygį. Tėvai, namuose slaugydami karščiuojantį vaiką, turi užtikrinti pakankamą skysčių suvartojimą (žindomą vaiką reikia toliau žindyti) ir stebėti dehidratacijos požymius.

Dažnos Kūdikių ir Vaikų Ligos bei Jų Valdymas

Nė vienas vaikas neužaugo be taip vadinamų peršalimo ligų - slogos, kosulio ir gerklės perštėjimo. Ūmios viršutinių kvėpavimo takų infekcijos (ŪVKTI) yra viena dažniausių ligų, su kuria susiduria ir pediatrai, ir šeimos gydytojai. Dauguma ŪVKTI yra virusinės kilmės, todėl gydymas antibiotikais daugeliu atvejų nėra indikuotinas.

Sloga

Kuo vaikas mažesnis, tuo jo kvėpavimo takai siauresni, jų gleivinė puresnė. Bet koks gleivinės sudirginimas sukelia gausų gleivių išsiskyrimą. Kūdikiui sloga - rimta liga, nes siauri jo kvėpavimo takai greitai užsikemša. Kūdikiui sunku žįsti, kai jis negali kvėpuoti per nosį. Kūdikių nosytė labai maža, ertmės siauros, o gleivinė labai gležna ir jautri, tad net ir nedidelis išorinis sudirginimas gali labai pabloginti kūdikio kvėpavimą per nosį.

Kaip palengvinti kūdikio būklę sloguojant?

• Kūdikio sloga - rimta liga, nors kūdikiui tai iš ties rimta, nes negalėdamas kvėpuoti pro nosį, jis negali normaliai žįsti krūtį ar paimti maisto iš buteliuko.
• Apverskite kūdikį ant pilvuko arba jam gulint pakelkite galvūgalį - taip gleivės lengviau ištekės iš nosies į išorę.
• Kūdikio kambarį drėkinkite specialiais elektriniais drėkintuvais arba ant radiatoriaus padžiaukite drėgnų švarių marškų, drabužėlių.
• Iš nosies specialiai tam skirtu siurbliuku išsiurbkite gleives. Prisiminkite, kad kvėpavimui labiau trukdo ne snargliukai, o paburkusi nosies gleivinė.
• Nemedikamentinėms priemonėms priklauso sterilūs jūros vandens aerozoliai, izotoniniai ir hipertoniniai druskų tirpalai. Tokiu tirpalu plaunant nosies ertmę, galima laikinai pašalinti vaiką varginančias nosies išskyras, sudrėkinti nosies gleivinę, pagerinti mukociliarinį klirensą ir sukelti vazokonstrikciją. Jūros vandens preparatai ypač tinka kūdikiams ir vaikams iki 2 metų, nes jie patys dar negali pašalinti nosies sekreto.
• SVARBU: Nenaudokite jokių nosies purškalų jaunesniems nei 6 metų vaikams nepasitarę su gydytoju. Vietinius dekongestantus rekomenduojama vartoti ne ilgiau kaip 3 dienas.

Mama klausia, ar galima ir patartina lašinti motinos pieno sloguojančiam 2 mėnesių kūdikiui į nosytę? Slogą paprastai sukelia mikrobai - virusai ar bakterijos. Jeigu sloguoja mažas kūdikis, tai labai didelė tikimybė jog tie patys mikrobai jau yra patekę į mamos kvėpavimo takus/nosį ir mamos organizme jau išprovokavo imuninių medžiagų prieš juos - antikūnų - gamybą. Taigi lašinti mamos pieną į sloguojančio jos vaiko nosį yra prasminga. Tam labiau tinka pradinis liesesnis pienas, paimtas pipete tiesiai nuo spenelio. Lašinti nereikia daug, užtenka po porą lašų į kiekvieną šnervę. Motinos pienas - ir vaistas.

Kosulys

Kosulys yra vienas dažniausių ir labiausiai vaikus varginančių simptomų. Būklę itin sunkina naktinis kosulys, sutrikdantis nakties miegą. Kosulį slopinantys vaistai naudojami sausam, neproduktyviam kosuliui gydyti. Levodropropizinas - tai periferinio poveikio nenarkotinis kosulį slopinantis preparatas, skiriamas sirupo pavidalu vyresniems nei 2 metų vaikams.

Refleksiškai atsikosėjimą skatinantiems vaistams priklauso augalinės kilmės preparatai (pvz., gebenės, čiobrelių, vaistinių sviržolių, ežiuolių ir kt.). Šie preparatai gali būti naudojami kaip vaistažolių arbatos arba kaip kremai, balzamai, tepalai, kuriais įtrinama krūtinė ir nugara. Mukolitikai - tai vaistai, skystinantys tirštą ir klampų kvėpavimo takų sekretą. Vis dėlto šiuo metu vanduo išlieka saugiausia ir veiksmingiausia atsikosėjimą palengvinančia priemone pediatrijoje. Jei vaikutis suslogavo, ėmė kosėti, duokite jam gerti kuo daugiau šiltų skysčių: mėgstamos arbatos ar tiesiog vandens.

Vidurinės Ausies Uždegimas (Ūminis Otitas)

Vidurinės ausies uždegimas arba ūminis otitas yra viena dažniausių vaikų ligų. Juo paprastai serga vaikai nuo kelių mėnesių iki 3-4 metų. Kaip žinoti, jog mažyliui skauda ausį? Suskaudus ausytei dažnai vaikai prisidengia ją ranka. Paspaudus kremzlinį ausies audinį, vaikas staigiai atsitrauks, pasuks galvytę į šoną ar pradės verkti. Taip pat ausies uždegimą galima įtarti, jei kūdikis atsisako valgyti, naktį pabunda irzlus, ima verkti, karščiuoja.

Otitai mažiems vaikams dažni ir dėl anatominių priežasčių: kadangi jų ausies trimitas (Eustachijaus vamzdis), jungiantis būgninę ertmę su nosiarykle, yra trumpesnis, nei suaugusio žmogaus, tad labai dažnai, užsitęsus slogai, virusinė ar bakterinė infekcija pernešama į vidurinę ausį. Tačiau gydytojas patikina: jei kraujo tyrimas nerodo bakterinės infekcijos, antibiotikai nėra būtini - tokiu atveju ausies skausmui malšinti naudojami ausų lašai bei geriami nuskausminamieji vaistai.

Ūminis Tonzilitas (Angina) ir Faringitas

Ūminis tonzilitas (angina) bei faringitas (ryklės gleivinės uždegimas) - taip pat labai dažnai pasitaikančios vaikų infekcinės ligos. Visi tyrimai rodo, kad daugelį tonzilitų ir faringitų atvejų sukelia streptokokas A, kuris yra itin klastingas. Pavojus iškyla tuomet, jei, pvz., vaikas dažnai serga streptokokine infekcija (faringitu, tonzilitu), tuomet imunitetas išsikreipia ir nebesupranta, ar tai streptokokas, ar kremzlinis audinys, ir ima jį atakuoti. Tokiu būdu ši infekcija gali komplikuotis vaikų reumatais, širdies pažeidimais ir pan.

Kaip Stiprinti Vaiko Imunitetą?

Nuo pat gimimo geriausias maistinių medžiagų šaltinis yra motinos pienas. Jis pasirūpina visomis vaiko imuninei sistemai palaikyti reikalingomis maistinėmis medžiagomis ir veiksniais, taip pat ir antikūnais. Pirmieji vaiko gyvenimo metai yra svarbus augimo ir raidos laikotarpis. Imuninei sistemai didelę reikšmę turi konkretūs vitaminai ir mineralinės medžiagos.

Mitybos Svarba Imunitetui

Pradėjus kūdikį primaitinti, platus daug maistinių medžiagų turinčių maisto produktų asortimentas, įskaitant tinkamus prebiotikų šaltinius, padės pagerinti natūralią jūsų vaiko organizmo apsaugą ir prisidės prie ilgalaikės jo sveikatos. Vaisių, daržovių, viso grūdo kruopų, baltymų šaltinių, tokių kaip mėsa ar žuvis, riebalų ir pieno produktų derinys užtikrins, kad jūsų vaikas gautų būtinų jo imuninei sistemai vitaminų, mineralų ir kitų maistinių medžiagų.

• Geležis: Reikalinga hemoglobinui, kuris išnešioja deguonį per visą kūną, ir skatina vaiko kognityvinę raidą.
• Vitaminas C: Natūralus antioksidantas, kurį baltieji kraujo kūneliai naudoja kovodami su infekcijomis, taip pat padeda pasisavinti geležį.
• Cinkas: Mineralas, randamas visose organizmo ląstelėse, padeda imuninei sistemai kovoti su bakterijomis ir virusais, kurti naujas ląsteles ir fermentus, bei padeda žaizdoms gyti.
• Vitaminas D: Padeda užtikrinti normalų vaiko imuninės sistemos veikimą. Svarbu užtikrinti pakankamą vitamino D kiekį iš maisto ar papildų, ypač kai trūksta saulės.
• Vitaminas A: Imuninei sistemai padeda stiprindamas baltuosius kraujo kūnelius ir skatindamas imuninį antikūnų atsaką. Jo yra gyvulinės kilmės maisto produktuose (pvz., kepenyse ir kiaušiniuose) bei pieno produktuose (pvz., jogurte ir sūryje).
• Prebiotikai: Skatina gerųjų bakterijų dauginimąsi žarnyne ir apsaugo nuo blogųjų bakterijų. Prebiotikų yra bananuose, cikorijose, svogūnuose, pomidoruose ir česnakuose.

Kiti Veiksniai, Turintys Įtakos Imunitetui

Daugybė aplinkos veiksnių slopina imuninę sistemą, tarp jų - chemikalai, naudojami buityje, besaikis antibiotikų vartojimas, begalė maisto priedų, pesticidų, konservantų, augimo hormonų, sunkiųjų metalų maiste, kiti aplinkos teršalai, stresas, nesaikingas cukraus vartojimas, piktnaudžiavimas alkoholiu (pasyvus rūkymas), maisto alergenai.

• Žarnyno mikrobiota: Žarnynas yra daugumos mūsų imuninių ląstelių namai! Būtent todėl subalansuota mityba yra ypač svarbi sveikai imuninei sistemai užtikrinti. Jei žarnyno mikrobiota išderinta, tai dažniausiai sukelia ligas, nes atsiveria vartai patogenams patekti į organizmą. Mikrobiota turi didelės įtakos ir žmogaus svoriui, nes reguliuoja medžiagų apykaitą, o nutukę žmonės serga dažniau ir yra imlesni infekcijoms.
• Gyvenimo būdas: Atsparumas infekcijoms sumažėja dėl psichologinių bei fizinių perkrovų, stresų. Polinkį sirgti vaikas gali paveldėti. Vaikas gali nusilpti dėl maistinių medžiagų stokos. Mažyliui patariama duoti mikroelementų maisto papildų, kurių sudėtyje yra antivirusinių savybių turinčių medžiagų. Imunitetui padės tinkamas dienos režimas, kai mažyliui užtenka poilsio, gryno oro ir judėjimo - visko su saiku.
• Aplinka ir higiena: Veikiausiai nebus atsparus ligoms vaikas, gyvenantis užterštoje vietovėje, kvėpuojantis oru su gamybos atliekų teršalais. Silpnina imunitetą ir namuose rūkantys mama ir tėtis, paverčiantys mažąjį pasyviu rūkoriumi. Gerai vėdinkite namus - atidarykite langą arba balkoną iki galo, kad oras juose pasikeistų. Vaikas turi įgusti dažnai plautis rankas - grįžęs iš lauko, visada prieš valgį, pasinaudojęs tualetu.

Savas imunitetas gali mažylį apsaugoti tik maždaug nuo trejų metų. Iki šio amžiaus infekcijos vaikus pažeidžia dažniausiai. Kvėpavimo takų ligomis vaikai iki 3 metų gali sirgti net 12 kartų per metus. Todėl mažesnio kaip trejų vaiko geriau neišleisti į darželį. Kai kurie vaikai sunkiau įpranta lankyti darželį, o stresas slopina pasipriešinimą infekcijoms, todėl prie jų greičiau kimba ligos.

tags: #ar #mamai #susirgus #vaikas #gauna #antikunius

• ar galima darytis rentgeną nėštumo pradžioje
• Patarimai dėl Sab Simplex
• Vokelių ir kombinezonų-vokelių vadovas
• Priežastys ir pagalbos būdai esant dubens skausmui
• Krūtų pokyčiai nėštumo metu