Žindymas yra ypatingas laikotarpis, kai mamos mityba tiesiogiai veikia kūdikio sveikatą ir vystymąsi. Nors kartais sakoma, kad nėštumo metu moteris turėtų valgyti už du, tačiau tai yra netiesa. Mamos maistas turi būti įvairus ir subalansuotas, nesvarbu, ar ji žindo, ar ne. Mamos pieno gamyba, ypač jos kiekis, pirmiausia priklauso nuo hormonų ir autokrininės sistemos, t. y. nuo paklausos - kuo dažniau ir kuo geriau ištuštinama krūtis, tuo daugiau ji pagamina pieno.
Reikia valgyti kuo įvairesnius visų pagrindinių grupių maisto produktus: mėsą, žuvį, pieno produktus, kiaušinius, duoną, kruopas, daržoves, vaisius, uogas, meniu turi būti augalinis aliejus ir sviestas. Tačiau pažiūrėjus giliau, paaiškėja, kad tai gana paini tema ir nerimo čia daug: ką valgyti, jeigu kūdikį beria, pučia pilvelį, kad mama pati būtų sveika ir stipri, kad pakaktų pieno ar numestų/priaugtų svorio? Į visus šiuos klausimus yra paprastas atsakymas - kada tik nori ir ką nori ☺ Nėra priežaščių keisti mitybos, bet žinoma turite maitintis laikantis sveikos mitybos principų.

Žindyvės maisto medžiagų ir energijos poreikis skiriasi nuo įprastinių moters poreikių. Energijos poreikis nėštumo metu išauga, palyginus, nežymiai. Pasaulio sveikatos organizacija, kurios nuomonė grindžiama moksliniais tyrimais, pataria žindyvei maitintis sveikai, vartoti daug įvairių maisto produktų ir suvartoti 400-500 kilokalorijų daugiau nei iki nėštumo. Žindyvei papildomai reikėtų su maistu gauti apie 500 kcal energijos poreikiams patenkinti (200 kcal daugiau nei nėštumo metu).
Tyrimai rodo, kad motinos pieno sudėtis mažai keičiasi ir nepriklauso nuo to, ar mama maitinasi sveikai, ar jos valgymo įpročiai yra beveik geri, ar nelabai geri. Bet kokiu atveju dalis pieno gamybai reikalingų medžiagų imama iš mamos nėštumo metu ar anksčiau sukauptų atsargų, o jeigu jų nėra, mama pirmiausiai turėtų gauti įvairų ir pakankamą maisto kiekį. Gausesnis ar sotesnis valgymas neturės įtakos pieno gamybai, tačiau neprivalgymas gali turėti įtakos mamos savijautai: badaujanti ar neprivalganti mama greičiau pasijus išsekusi.
Nėštumo ir žindymo metu išauga įvairių vitaminų ir mineralinių medžiagų poreikis. Kai kurių iš jų - ženkliai. Maitinant padidėja vitaminų ir mineralų poreikis, todėl labai svarbu visavertė mityba. Net maitinantis įvairiu ir kokybišku maistu žindančiai mamai gali nepakakti vitaminų ir mineralų, taip yra dėl mūsų klimatinės zonos ypatumų, todėl dažnai medikai moterims siūlo toliau vartoti papildus. Subalansuota vegetarinė mityba taip pat tinka žindančioms moterims. Žinoma, kiekvienai moteriai žindymo eigoje siūloma atlikti kraujo tyrimą ir pasikonsultuoti su savo šeimos gydytoju ar Jums nereikia vartoti papildų ar vitaminų šiuo aktyviu gyvenimo periodu.

Adekvataus krūties pieno gaminimui ir motinos dehidratacijos profilaktikai skysčių rekomenduojama 2000-2500 ml. Pasitikėkite savo organizmu - gerkite, kai norisi. Paprastai per parą patariama išgerti apie 2 litrus skysčių. Geriausi gėrimai mamai: žolelių arbata, vanduo, džiovintų vaisių nuovirai, kompotas, šviežiai spaustos vaisių sultys. Svarbu pažymėti, kad papildomų kalorijų poreikis išlieka viso žindymo metu, net ir pradėjus primaitinimą.
Kūdikio irzlumas, pilvuko diegliai ar pūtimas, bėrimai, atpylimai - visa tai gali būti ženklas, kad jam netinka tam tikros maisto medžiagos. Kūdikio virškinimo sistema netoleruoja (nėra pasirengusi suvirškinti) tam tikrų medžiagų. Kūdikis gali būti alergiškas tam tikriems maisto produktams - tai rimtesnė problema, nei maisto netoleravimas. Kai kurios medžiagos, kurias suvalgo mama, gali aptekti į pieną ir sukelti alergines reakcijas.
Pagrindinė taisyklė - laiminga mama lygu sklandus žindymas. Mama neturėtų atsisakyti produkto vien todėl, kad vaikui tai sukėlė pilvuko pūtimą: dauguma „rizikingų“ produktų yra sudėtinė sveikos mitybos dalis ir tikrai ne visiems vaikams dėl jų kyla bėdų. Jei vartojate produktus, kurie gali provokuoti alergiją, įveskite juos į savo mitybą po truputį stebėdama, ar neatsiranda alerginių reakcijų. Nepasitikėkite draugių, močiučių rekomendacijomis - skaitykite ir ieškokite naujausių mokslo pagrįstų rekomendacijų, klauskite savo šeimos gydytojo ar žindymo specialisto bei kreipkitės į gydytoją dietologą.

Jeigu šeimoje vienas iš tėvų yra alergiškas, kūdikiui yra 30 proc. didesnė tikimybė paveldėti šią savybę. Žindanti mama turi ypatingai atsargiai rinktis maisto produktus per pirmą kūdikio gyvenimo mėnesį, nes mažylio žarnyno gleivinė yra labai jautri ir todėl jis greitai reaguoja į mamos dietos pažeidimus. Vėliau mama gali po truputį plėsti suvalgomų maisto produktų asortimentą ir stebėti, ar tai neatsiliepia kūdikio savijautai. Sudarykite sąrašą jau minėtų produktų, kurie galėtų neigiamai veikti kūdikį. Suvalgius vieną iš šių produktų, po žindymo atidžiau stebėkite kūdikį, ar jam nepasireiškia alergijos požymiai (bėrimai), vaikas neramus, verkia, atsirado dieglių priepuolis, vidurių užkietėjimas, viduriavimas ar kt. Jeigu atsirado bent vienas iš aukščiau išvardintų požymių, mama turėtų atsisakyti šio produkto maždaug 10 dienų.
Moksliškai įrodyta, kad tam tikri produktai gali būti įtraukti į „rizikingų“ produktų sąrašą. Alergenai gali būti šokoladas, kakava, krabai, krevetės, žemės riešutai, vėžiai, kiaušiniai, citrusiniai vaisiai, braškės, raudonos spalvos vaisiai ir daržovės (pomidorai, morkos, obuoliai, granatai ir kt.). Teoriškai alergenas gali būti ir žuvis, todėl ją įjunkite į racioną palengva. Jeigu įtarimą kelia kiti maisto produktai, verta išimti vieną - du produktus porai savaičių ir stebėti, ar kūdikiui pagerėja. Didesnio produktų skaičiaus išėmimas gali apsunkinti alergizuojančio produkto nustatymą ir be reikalo apriboti mamos maisto racioną. Jeigu pastebėsite kūdikio savijautos pagerėjimą, tuomet negrįžkite prie išimtų produktų.
Dažnai moterys nerimauja dėl produktų, kurie pučia pilvą, t.y. skatinantys kauptis dujas, tačiau reikia žinoti, kad mamos pienas gaminasi „per kraują“, t.y. jeigu mamai pučia pilvą, kūdikis greičiausiai jokio poveikio nejaus. Tačiau daugelis mamų ir močiučių tiki, kad pilvo pūtimas gali būti susiję su tuo, ką valgo mama, ir draudžia mamoms valgyti pilvą pučiančius produktus.
Kūdikio žarnyno gleivinė yra labai jautri, todėl kai kurie mamos suvalgyti maisto produktai gali ją dirginti, t.y. išprovokuoti dujų susidarymą žarnyne arba net dieglių atsiradimą. Pastebėta, kad visų rūšių kopūstai, ridikėliai, ankštinės kultūros, žali pipirai, svogūnai skatina dujų susidarymą kūdikių žarnyne, dėl to jie tampa neramūs, mažiau žinda, daugiau atpylinėja. Žindančiai mamai nerekomenduojama valgyti daug svogūnų, porų, česnakų, raugintų agurkų ar kopūstų, brokolių, kalafiorų, pekininių ar briuselinių kopūstų, ropių, ridikų, gražgarsčių, krienų, batono, sausainių, pyragų, žirnių, pupų, lęšių, vynuogių, arbūzų, obuolių, grybų. Pilvo pūtimą ir dujų kaupimąsi gali sukelti didelis laktozės kiekis, kurio mažylis nepajėgia suvirškinti. Tai jau tiesa. Mat joje yra daug vitamino B12, kuris būtinas vaiko augimui ir protiniam vystymuisi. Šio vitamino daugiausia gyvūniniuose produktuose: mėsoje, kiaušiniuose ir piene, taip pat žuvyje.
Moliūgas mums reikalingas ne tik kaip šventinis atributas, bet ir kaip itin naudinga daržovė, kuri tiesiog privalo pakliūti į kiekvienos šeimos meniu. Moliūgas tikrai vertingas. Ši daržovė, nors savo spalva yra panaši į morką, nesukelia alerginės reakcijos. Jame yra daug vitaminų, o ypač vitaminų A, C ir mineralinių medžiagų - kalcio, geležies, fosforo, kalio, folio rūgšties. Tai nekaloringa daržovė, turinti daug ląstelienos.

Anot mitybos specialistės, moliūgus geriau ruošti arba mažame kiekyje vandens, arba virti garuose, arba kepti orkaitėje. Kepant, žinoma, vitaminas C labai sparčiai nyksta. O jei jau gaminame moliūgą, reikėtų gaminti su kokiu nors produktu, kuris turi riebalų. Nepamaišys gabalėlis sviesto ar šalto spaudimo aliejaus.
Smalsu, ar esate ragavę šviežio, t.y., nekepto ir netroškinto, nevirto moliūgo, o gal salotose, kaip arbūzo riekę ar pjaustytą pagaliukais? Moliūgo skonis priklauso nuo rūšies, pvz., šviežiam vartojimui tinka muskatinis (žalias didelis) ir sviestinis moliūgai. Salotoms skaniausia šiaudeliais tarkuoti ir maišyti su cukinija, agurku, morkomis ar kitomis daržovėmis. Salotose gali pakeisti morkas. Suvartoję 100 g moliūgo, gausite 26 kcal, tad vietoje menkaverčių užkandžių, kai labiau norisi kažką kramtyti, rinkitės moliūgo pagaliukus. Raugintas moliūgas - galima ir iš karto susipjausčius, kaip salotas rauginti, arba gabaliukais pjaustyti.
Dėl savo natūralaus saldumo ir kreminės tekstūros, moliūgas tinkamas ir pyragams, keksams bei apkepams gaminti. Idealu, jei šiuos patiekalus gamindami įdėtumėte daugiau baltymų: kiaušinių, varškės ar tofu. Baltymai padidins sotumo jausmą ir sulėtins angliavandenių patekimą į kraują.
Kuo moliūgas toks naudingas ir maistingas? Moliūgus tikrai vertingi ir juos galima pradėti duoti mažyliams kaip pirmąją daržovę. Paprastai ją vaikai mėgsta, nes moliūgai yra saldūs. Kuo ilgiau moliūgas stovi, tuo jis tampa saldesnis, nes daugėja cukraus. Jis puikiai tinka, jei vaiko viduriai linkę užkietėti. Jis ypatingas dar tuo, kad karotinoidų turi penkis kartus daugiau, nei morka.

Moliūgo galima pasiūlyti jau 6-8 mėn. kūdikiui. Jei primaitinate „kietu“ maistu anksčiau, moliūgo tyrelė tinka ir penkių mėnesių mažyliui. Košės, apkepai, tyrelės, pyragai, blyneliai - tai tik keletas patiekalų, kuriuos galima pagaminti iš moliūgų.
Jeigu vaikučio sveikata gera, svorio priauga pakankamai, tai mamos pienuku maitinamus mažylius rekomenduojama pradėti primaitinti ne anksčiau kaip 6 mėnesių (mišinuku maitinamus mažylius galima primaitinti nuo 4 mėnesių). Primaitinimas turi prasidėti labai iš lėto - nuo mažo šaukštelio - ir kiekį didinti palaipsniui iki pilnos porcijos (150 ml). Apsipratimui su nauju produktu ar ingredientu rekomenduojama skirti apie savaitę laiko ar bent jau 3 dienas. Per tą laiką gali pasireikšti alergija naujam produktui - bėrimas, pilvuko pūtimas, viduriavimas ar pan. Todėl reikia stebėti.
Ruošiant daržoves, jas galima virti vandenyje, garuose arba kepti orkaitėje. Daržoves galima naudoti šviežias, o jeigu šviežių daržovių sezonas jau pasibaigęs, rinkitės šaldytas daržoves. Tam, kad daržovės išvirtų vienu metu, gali reikėti jas supjaustyti skirtingo dydžio gabaliukais arba sudėti į puodą ne vienu metu. Išvirtas daržoves smulkinkite smulkintuvu. Ruošdamos daržoves galite naudoti vienos rūšies daržoves, o galite sukombinuoti kelias rūšis ir kasdien jas keisti.
Pavyzdys: Moliūgų ir lęšių košė (6-7 mėnesių kūdikiui)
Atšalusią košę galite laikyti šaldytuve iki kito maitinimo. Prieš maitinant tokią košę yra gerai pašildyti šilto vandens vonelėje.