Ar liūtai puola savo jauniklius ir kaip tai suprasti?
Liūtai (Panthera leo) - tai plėšriųjų būrio, katinių šeimos žinduoliai, kurie gamtininkų laikomi adekvatesniais už kitas kates, nes gyvena bendruomeninį gyvenimą. Nors liūtai atrodo visai mielos katės, tačiau kaip ir kitos katės, yra plėšrios, o tai reiškia - mielai maitinasi bet kuo, ką tik gali pagauti ir suėsti. Visgi egzistuoja reiškinys, kuris mums, žmonėms, skamba labai žiauriai - vaikžudystė, tačiau mokslininkai įsitikinę, kad tai galingas įrankis užtikrinti rūšies egzistavimą.
Nors atrodo, kad didžiausia grėsmė jaunikliams kyla iš tykančių grobuonių, tyrimai rodo, kad dažniausiai jauniklius žudo suaugę patinai. Liūtų gyvenime naujas patinas gali išvaryti, sužeisti ar net užmušti šeimos galvą ir pats užimti jo vietą. Tuomet pavojus iškyla ir jaunikliams, nes naujojo „tėvo“ pagrindinis tikslas yra susilaukti savo palikuonių. Nužudžius jauniklį, patelė greitai pasiruošia naujai rujai ir vėl gali susilaukti atžalų. Jeigu jie nebūtų nužudyti, suaugę galėtų kėsintis į valdžią.
Kodėl liūtai ryžtasi tokiems veiksmams?
Mokslininkai pabrėžia, kad šis elgesys turi evoliucinę prasmę. Tyrimai rodo, kad vaikžudystės atveju kiti patinai gauna papildomą progą daugintis, priėjimą prie ribotų išteklių arba užtikrinama, kad sužeistas, sergantis ar išsigimęs jauniklis nebegyvens ir neeikvos išteklių bei neblogins rūšies genofondo. Liūtus tyrinėjantis prof. Craigas Packeris vaizdžiai pasakoja, kaip liūtai ir liūtės atlieka savo egzekucijas: „jie kanda į galvą ar kaklą ir akimirksniu suknežina gležnus jauniklio kaulus“.
Be to, žudymo imasi ne tik patinai, bet ir patelės, dažniausiai motinos žudo viena kitos jauniklius, nes aplinkoje egzistuoja ribotas išteklių kiekis. Numanydamos, kad visoms nepakaks, jos rūpinasi, kad išgyventų būtent jų jaunikliai, taip padidėja tikimybė, kad nors keli palikuonys suaugs ir toliau egzistuos. Žiauriausias variantas - kai motina pati žudo savo jauniklius - taip pat yra būtinybė, pavyzdžiui, jei jauniklis yra sužeistas ar išsigimęs.
Gyvūnų elgesys – „CrashCourse“ biologija, Nr. 25
Liūtų šeimos struktūra ir apsauga
Liūtai - tai vienintelės socialios katės, gyvenančios grupėmis, kurios vadinamos būriais. Visos suaugusios patelės jauniklius veda tuo pačiu metu, todėl gyvendamos būryje jos gali auginti vaikus bendrai, viena kitai padėdamos. Liūtės tiek narve, tiek gamtoje yra žvalesnės ir žiauresnės už patinus, ypač piktos turėdamos jauniklių. Jos gali apginti savo šeimą ar atžalą nuo priešų.
| Rodiklis | Patinai | Patelės |
|---|---|---|
| Svoris | iki 272-280 kg | iki 136 kg |
| Brandos amžius | vyresni (išsikovoja teisę) | 3-4 m. |
| Gyvenimo trukmė | iki 11-16 metų | iki 14-16 metų |
Ar tokį elgesį galima prilyginti agresijai prieš žmones?
Nors socialiniuose tinkluose kartais išpopuliarėja vaizdai, kur liūtas zoologijos sode puola mažą vaiką, mokslininkai ir prižiūrėtojai linkę manyti, kad tai dažniau būna noras pažaisti ar instinktyvus reakcijos rezultatas, o ne tikslinga agresija. Tačiau reikia nepamiršti, kad liūtas yra plėšrūnas, kurio instinktai išlieka net ir nelaisvėje. Kaip pastebi specialistai, nelaisvėje gyvenančios liūtės kartais praranda savo motinystės instinktą, tada jos jaunikliams kyla didelė grėsmė ir juos tenka auginti atskirtus nuo motinos. Visgi, skirtingai nuo vilkų ar lokių, liūtai yra ryškios asmenybės, kurias dresuojant galima pasiekti adekvataus elgesio, jei gyvūnas nuo mažens auginamas žmonių.
Tiek mokslininkus, tiek dokumentinių filmų kūrėjus labiausiai šokiruoja vaizdai, kai motinos valgo savo jauniklius. Žmonių gyvenime toks kanibalizmas būtų nepateisinamas, bet laukinėje gamtoje, kur maisto nuolat trūksta ir dėl jo reikia sunkiai dirbti, toks sveikas, šviežios mėsos užkandis gali tapti skirtumu tarp gyvybės ir mirties. Taigi, vaikžudystė gamtoje yra ne žiaurumo apraiška, o griežta išlikimo strategija, užtikrinanti, kad išteklių gaus tik patys stipriausi ir perspektyviausi rūšies atstovai.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
