Mėnesinių ciklo sutrikimai: kodėl jos gali būti du kartus per mėnesį ir ką daryti?

Normalus moters menstruacinis ciklas gali trukti nuo 21 iki 35 dienų. Ciklas skaičiuojamas nuo pirmos mėnesinių dienos iki kitų mėnesinių pirmos dienos. Jei moteris nežymi savo ciklo kalendoriuje ir nežino, kaip tiksliai jį skaičiuoti, tai gali sukelti nerimą. Pavyzdžiui, jei ciklas trunka 21 dieną, natūralu, kad kraujavimas per vieną kalendorinį mėnesį gali pasikartoti du kartus.

Akušerės-ginekologės teigimu, moterys dažnai kreipiasi dėl sutrikusio menstruacijų ciklo, skundžiasi, kad mėnesinės nereguliarios arba kad kraujuoja du kartus per mėnesį. Tačiau pradėjus kalbėtis paaiškėja, kad su ciklu viskas gerai - tiesiog moteris netinkamai jį apskaičiuoja. Prieš ateinant pas ginekologą labai svarbu žinoti paskutinių mėnesinių pirmąją dieną, nes gimdos ir kiaušidžių būklė keičiasi priklausomai nuo ciklo fazės. Gydytojui žinant, kokia tai ciklo diena, lengviau vertinti ultragarso vaizdus ir tiksliau nustatyti, ar viskas vyksta fiziologiškai.

Sutrikimų priežastys - įvairiausios

Menstruacinio ciklo sutrikimus gali sukelti įvairūs veiksniai. Tai gali būti gyvenimo būdo veiksniai: labai intensyvus fizinis krūvis, staigus svorio kritimas ar greitas svorio priaugimas. Artėjant vasarai ir vadinamajam „bikinių sezonui“, jei moterys labai riboja mitybą ir stengiasi greitai numesti svorio - tai dažnai paveikia menstruacijų ciklą.

Menstruacinio ciklo sutrikimai taip pat dažni paauglystėje. Pirmus dvejus metus po pirmųjų mėnesinių ciklas dažnai būna nereguliarus. Panašios problemos dažnai prasideda ir perimenopauzėje - nemaža dalis moterų jau po 40-ties metų ima jausti ciklo pokyčius ir turi įvairių nusiskundimų.

Nenormalų kraujavimą taip pat gali sukelti įvairios priežastys: gimdos polipai, endometriozė, miomos, kiaušidžių cistos, gimdos piktybiniai navikai. Tam įtakos gali turėti ir kitos ligos - kraujo krešumo sutrikimai, endokrininės sistemos ligos, kiaušidžių funkcijos sutrikimai, perimenopauzė, nėštumas, tam tikrų vaistų ar kontraceptikų vartojimas, traumos, gimdos kaklelio patologijos ir kt.

Gyvenimo būdo įtaka hormonams ir gydymas

Ciklo pokyčius gali lemti kelionės, laiko juostos pasikeitimai ir stresas, tačiau tai gali būti ir rimtesnių sutrikimų ženklas. Apsilankymas pas gydytoją padeda išsiaiškinti priežastis.

Todėl pirmasis žingsnis - atlikti nėštumo testą. Ne kartą yra pasitaikę situacijų, kai moteris „pasikonsultavusi“ su vadinamuoju daktaru „Google“ pati sau priskiria rimtą ligą, o apsilankiusi pas gydytoją sužino, kad laukiasi.

Hormonų disbalanso pokyčiai stipriai paveikia moterų savijautą - tiek fizinę, tiek emocinę. Ypač tai išryškėja artėjant menopauzei: moterys skundžiasi prastu miegu, naktiniu prakaitavimu, karščio bangomis. Taip pat dažni padidėjęs emocingumas, atminties pokyčiai, gausus ar nereguliarus kraujavimas, sumažėjęs libido bei svorio augimas.

Gydytojas vertina ne tik hormoninius pokyčius, bet ir gyvenimo būdą. Sveika mityba, fizinis aktyvumas ir poilsio režimas yra svarbūs hormoniniam balansui. Dažnai pakanka šių paprastų pokyčių, tačiau kai kuriais atvejais reikalingas hormonų gydymas.

Hormonų sutrikimai gydomi atitinkamais hormonais, pavyzdžiui, skydliaukės ligos - skydliaukės hormonais, o kiaušidžių sutrikimai - lytiniais hormonais.

Jei nustatoma organinė priežastis - polipas, cista ar mioma - dažnai prireikia minimaliai invazinių operacijų. Polipai ir miomos dažniausiai šalinami histeroskopu, o kiaušidžių cistos - laparoskopiniu būdu. Tai šiuolaikiniai, saugūs ir mažai traumuojantys metodai, po kurių dauguma pacienčių į įprastą kasdienę veiklą gali grįžti labai greitai - neretai net tą pačią dieną ar per kelias dienas po operacijos.

Nereguliarios mėnesinės paauglystėje - kada verta susirūpinti?

Paauglystė - tai intensyvių pokyčių metas, lydimas spartaus fizinio augimo ir lytinio brendimo. Mergaitėms šis laikotarpis dažniausiai prasideda apie 10-11 metus ir baigiasi apie 14-16 metus. Vienas svarbiausių brendimo ženklų - pirmosios mėnesinės (menarche). Nors jų atsiradimo laikas kiekvienai merginai skiriasi, dažniausiai įtaką daro genetika, kūno sudėjimas, gyvenimo būdas ir mityba.

Pirmaisiais metais po menarchės visiškai normalu, jei mėnesinės būna nereguliarios. Hormoninė sistema - pogumburio, hipofizės ir kiaušidžių ašis - dar tik bręsta, todėl ciklo trukmė ir kraujavimo pobūdis gali stipriai svyruoti. Mėnesinės gali atsirasti dukart per mėnesį arba praleisti vieną ar du mėnesius, trukti kartais 3, o kartais 7 dienas. Paprastai per 2-3 metus ciklas stabilizuojasi. Norint geriau sekti pokyčius, rekomenduojama naudotis specialiomis mobiliosiomis programėlėmis.

Pasikonsultuoti su vaikų ar paauglių ginekologu rekomenduojama, jei:

• Mėnesinės prasidėjo jaunesnei nei 10 metų mergaitei.
• Sukakus 15 metų - jų vis dar nėra.
• Praėjo daugiau nei 3 metai nuo krūtų atsiradimo, bet mėnesinių dar nebuvo.
• Ciklas viršija 90 dienų praėjus metams nuo pirmųjų mėnesinių.
• Po 3 metų nuo menarchės ciklas trumpesnis nei 21 ar ilgesnis nei 35 dienos.
• Anksčiau buvusios reguliarios mėnesinės staiga tampa nereguliarios ar dingsta.
• Kraujavimas itin gausus (paketą/tamponą reikia keisti dažniau nei kas 3-4 val.).
• Yra stiprus skausmas, lydimas pykinimo, vėmimo, galvos skausmų.
• Pastebimas kraujavimas tarp ciklų ar neaiški mažakraujystė.

Mėnesinių ciklo sutrikimus gali lemti fizinis pervargimas - ypač sportuojant intensyviai. Ciklas dažnai normalizuojasi sumažinus krūvį ar koregavus mitybą. Taip pat svarbus veiksnys yra stresas. Padeda reguliarus miegas (8-9 val.), poilsis ir streso valdymo įgūdžiai. Valgymo sutrikimai (anoreksija, bulimija) reikalauja profesionalios pagalbos. Hormoniniai sutrikimai - tokie kaip policistinių kiaušidžių sindromas, skydliaukės ar antinksčių veiklos pokyčiai. Nėštumas - jei paauglė seksualiai aktyvi, visada reikia įvertinti galimybę. Jei mėnesinės neprasideda visai, priežastis gali būti genetiniai sindromai, įgimti lytinių organų vystymosi sutrikimai ar chromosomų pakitimai.

Verta prisiminti, kad moterims nuo 25 iki 59 metų taikoma gimdos kaklelio vėžio prevencinė programa, kurios metu pacientėms nuo 25 iki 34 metų kartą per 3 metus imamas gimdos kaklelio citologinis tepinėlis. Nuo 35 iki 59 metų kartą per 5 metus atliekamas gimdos kaklelio aukštos rizikos žmogaus papilomos viruso tyrimas (AR ŽPV) ir gimdos kaklelio citologinio tepinėlio ištyrimas skystoje terpėje, jeigu AR ŽPV tyrimas yra teigiamas.

Moters kūnas kalba - svarbu jį išgirsti. Nereguliarus ciklas, stiprus kraujavimas, fizinis diskomfortas ar emociniai svyravimai neturi tapti kasdienybe. Jei jaučiama, kad „kažkas ne taip“ - būtina pasitikrinti. Laiku atlikti tyrimai padeda išvengti ilgalaikių sveikatos problemų.

Kada skausmingos mėnesinės kelia nerimą?

Šiek tiek skausmo mėnesinių metu yra normalu - gimda susitraukinėja pašalindama gleivinę. Tačiau jei skausmas labai stiprus, jį lydi vėmimas, viduriavimas, galvos skausmai ar silpnumas, tai gali būti endometriozės ar kitų rimtesnių sutrikimų požymis.

Diagnozuojant ciklo sutrikimus, gydymo pradžia - nuoseklus pokalbis su gydytoju. Vėliau atliekama ginekologinė apžiūra, ultragarsinis tyrimas, prireikus - hormoniniai tyrimai ir endokrinologo konsultacija. Svarbu žinoti: kiekvienos paauglės organizmas unikalus, tačiau reguliarus stebėjimas, atviras bendravimas su tėvais ir profesionalų pagalba - svarbiausi žingsniai siekiant užtikrinti gerą lytinę ir bendrą sveikatą.

tags: #menstruacijos #du #kart #per #menesi

• Kauno Algio Žikevičiaus Saugaus Vaiko Mokykla
• kiaušinio formos masturbatorių apžvalga
• Vaikų išlaikymas iki 24 metų
• Ugdymas grupėje "Viščiukas"
• Kūrybiškas ugdymas „Jonelio kieme“