Kūdikio akių augimas ir vystymasis
Antrojo trimestro metu jūsų kūdikis pradeda sparčiau vystytis. Pakankamai gerai išsivystę pagrindiniai ir lyties organai. Nuo šešioliktos iki dvidešimtos nėštumo savaitės kūdikio poodiniame sluoksnyje ima formuotis riebalai - tai itin greitas augimo etapas. Tarp 18-os ir 20-os nėštumo savaitės atliekama įprasta apžiūra ultragarsu. Patikrinamas vaikelio sudėjimas ir organai, placentos padėtis ir patikslinama numatoma gimdymo data. Antro trimestro gale jūsų kūdikis praleidžia tiek pat laiko miegodamas ir būdraudamas, kiek ir naujagimis.
Jūsų kūdikis jau turi antakius, o jo galva ir visas kūnelis padengtas pūkiniais plaukeliais, vadinamais lanugo, kurie išnyksta suėjus maždaug 36-ioms nėštumo savaitėms. Toliau pradeda vystytis balso stygos. Kūdikio akutės, buvusios galvos šonuose, kasdien artėja viena prie kitos ir veidelis vis labiau panašėja į žmogaus. Akių vokai ir antakiai jau susiformavo, o smegenys ėmė vystytis itin greitai. Pradėjo kietėti vidinės ausies kaulai.
Vyksta ir daugiau dalykų. Kepenys pradeda išskirti tulžį, o kasa - insuliną. Jūsų kūdikis pratinasi kvėpuoti. Jo žarnyne po truputį ima kauptis mekonijus - pirmos išmatos. Jeigu kūdikis - berniukas, pradeda formuotis jo prostatos liauka. Jeigu kūdikis - mergaitė, pradeda vystytis jos gimda, o jei berniukas - jo sėklidės leidžiasi iš dubens į kapšelį. Maždaug po 20-ies nėštumo savaičių, jūsų kūdikio odą ima dengti verniksas, tai yra varškės pavidalo medžiaga, sauganti jūsų kūdikio odelę nuo jį supančios vandeningos aplinkos.
Galbūt jūs dar nejautėte, bet jūsų kūdikis jau kurį laiką juda. Jam augant judesiukai irgi tampa stipresni. Pagaliau kūdikis pasirenka savo dienos ritmą - vienu metu būna aktyvus, kitu - miega. Refleksai tikriausiai jau susiformavo ir vaikutis pradeda čiulpti, ryti ir mirksėti. Ant kojų ir rankų pirštų formuojasi pagalvėlės. Taip pat stiprėja vaikučio širdelė, o kojytės tampa proporcingos kūno dydžiui. Jūsų vaiko svoris yra apie 500 g.
Kūdikio regėjimo vystymasis
Naujagimių rega dar nėra išsivysčiusi: vos gimęs kūdikis mato pasaulį juodai-baltą ir išplaukusį, it pro miglą. Pirmaisiais gyvenimo dienomis vaikas mato tik labai iš arti, maždaug 20-30 cm. Iš pradžių mato lyg pro rūką ir skiria tik labai ryškius bei kontrastingus objektus. Pirmosiomis savaitėmis su kūdikiu užmegzti akių kontakto greičiausiai nepavyks: naujagimis dar nefokusuoja regėjimo. Iš pradžių akutės ne visuomet judės lygiagrečiai: to dar reikia pasimokyti, patreniruoti akių raumenis ir neurologines jungtis.
Gana greitai, jau kelių savaičių, ima skirti spalvas. Pirmiausia raudoną, žalią, geltoną. Šiek tiek sunkiau sekasi atskirti mėlyną ir violetinę. Dažniausiai naujagimiai gimsta toliaregiai (2 -3 dioptrijos) ir augant rega vystosi. Sulaukęs dviejų mėnesių mažylis jau mato 50 cm atstumu. Jo akies centrinės tinklainės dalis nėra visiškai išsivysčiusi, tad spalvas atskirti dar sunkoka. Geriausiai skiria itin kontrastingus daiktus, o kadangi juodos ir baltos spalvų derinys ypač kontrastingas, tai itin priimtina mažyliui. Sunkiau atskiria nekontrastingas spalvas - raudoną, oranžinę.
Trijų mėnesių kūdikis atskiria mamą pagal jos veido išraišką, akis, lūpas, o ne tik iš balso ar kvapo, kaip vos gimęs. Jeigu tokio amžiaus kūdikiui rodysite žaisliuką ir vesite jį į kairę ar dešinę, vaikas seks jį akimis. Sunkiau jam seksis akimis lydėti žaisliukus į viršų (vertikaliai). Du trys judesiai ir pavargs, neišlaikys dėmesio.
Keturių mėnesių kūdikis mokosi skirti, kaip toli vienas nuo kito yra daiktai. Šiuo laiku jis „atranda“ savo rankas, prisikišęs apžiūrinėja žaislus ir taip pažįsta pasaulį. Iki penkių mėnesių kūdikiams būdingi nekoordinuoti akių judesiai, jos kartais lyg „nuplaukia“ į vieną ar kitą pusę. Nesibaiminkite, tai nėra tikrasis žvairumas, taip gali nutikti iki 5 mėn. Maždaug nuo 5 mėn. susiformuoja stereo matymas. Penktą-šeštą mėnesį atsiranda binokulinis regėjimas, tai yra, kai abi akys žiūri tiesiai ir sugeba į abi puses judėti vienodai. Išnyksta prieš tai buvę „plaukiojantys“ akių judesiai, kūdikis turi nustoti žvairuoti.
Toliau tobulėja akių ir rankų koordinacija, vaikas pats ima norimą daiktą. Aštuonių mėnesių kūdikis atpažįsta žmones per kambario ilgį, o artėjant pirmajam gimtadieniui mato ir seka greitai judantį objektą. Daugelio kūdikių akių spalva nusistovi maždaug šeštą mėnesį.
Kūdikio akių priežiūra
Kūdikio higiena turi didelės įtakos jo sveikatai. Nuo pirmųjų gyvenimo dienų naujagimis turi prisitaikyti prie naujos aplinkos bei nepalankių jos faktorių. Pagrindinė tėvų užduotis - apsaugoti dar silpnutį kūdikį nuo infekcijos. Todėl rūpestinga mama kasdien prausia, valo nosytę ir ausytes, ir žinoma - akytes.
Kūdikio akytes mama turi valyti du kartus per dieną - ryte ir vakare. Naujagimio ir kūdikio akyčių valyti nereikia specialių nuovirų. Šiai procedūrai prireiks vatos gumulėlių, indo su virintu vandeniu ir marlės servetėlės. Vatos gumulėlius suvilgome vandeniu ir nugręžiame. Vatos apskritimais švelniai braukiame per akytes - nuo ausyčių pusės link nosytės. Jokiu būdu nespauskite akyčių - tai darykite atsargiai. Iš pradžių valome vieną akytę, po to - kitą ir kiekvieną kitu tamponėliu.
Paprasčiau akytes prižiūrėti kūdikių akių priežiūros servetėlėmis, kurios nuvalo be vandens ir kitų papildomų priemonių. Vaistinėse galite įsigyt servetėles, pagamintas naudojant akių lašiukus, ramunėlių ekstraktą, gliceriną. Servetėles galima naudoti ir kūdikiams nuo gimimo, o vaikams. Jos patogios ne tik namuose, bet ir vaikštinėjant lauke ar kelionėje, ypač, jei kiekviena jų yra atskiroje pakuotėje. Servetėlėmis akytės valomos taip pat, kaip ir vatos tamponėliais, kiekviena akytė kita servetėle.
Valyti akis būtina sergančiam įvairiomis ligomis kūdikiui ir vaikui. Kartais 2 - 3 gyvenimo dieną naujagimio blakstienos sulimpa ir akių kampučiuose susikaupia pūlių. Tai gali būti konjunktyvitas. Jis atsiranda gimdant, bet paprastai greitai praeina. Užtenka palašinti gydytojo paskirtų vaistų, kurie lašinami į abi akytes, nors ir pūliuoja tik viena (antraip infekcija gali išplisti ir į sveiką akytę). Prieš lašinant vaistus, abi akytės nuvalomos specialiomis servetėlėmis. Kūdikio akių priežiūros servetėlės pravers ir dakriocistito (ašarų maišelio uždegimas ) kankinamo naujagimio akims valyti. Akių higiena labai svarbi sergant blefaritu (vokų krašto uždegimas), pūliams nuvalyti, kai iškyla miežis - (blakstienos folikulo ir greta esančių voko krašto liaukučių pūlingas uždegimas).
Gydyti kūdikio akyčių patiems nedera ir jokiu būdu netaikykite močiučių metodų. Pavyzdžiui, neplaukite akių arbatžolių nuoviru. Pirmą kartą pas akių gydytoją profilaktiškai rekomenduojama apsilankyti iki vienų metų. Per apžiūrą įvertinama, ar yra žvairumas, ar nesutrikę akių judesiai, tikrinamas akių dugnas. Jei viskas gerai, kitas vizitas paprastai skiriamas po metų ar kelerių.
Kūdikių ezotropija (žvairumas)
Kūdikių ezotropija (žvairios akies nukrypimas į nosies pusę) yra neaiškios kilmės žvairumas išsivystęs iki 6 mėn. Šio žvairumo kampas (kaip smarkiai akis nukrypsta) paprastai yra didelis. Vaikučiai dažniausiai pasižymi ir nedidele, jų amžiui normalia, toliaregyste (+1- +2D), galimos ir kitos ydos: trumparegystė arba astigmatizmas. Tokiems vaikams būdingas žvairavimas į viršų lydimas drauginės akies judesio žemyn, kuris gali pasirodyti kartu su ezotropija ar vėliau. Iki 3 metų amžiaus 80 proc. tokių vaikučių pasireiškia ryškus vienos akies žvairavimas į viršų, kai kita akis žvelgia tiesiai.
Iki 2 mėn amžiaus kūdikis negeba sulieti kiekviena iš akių matomų vaizdų į vieną ir nemato stereo (3D) vaizdo. Sveikam kūdikiui ši funkcija sparčiai vystosi 3-5 mėn amžiuje ir suaugusio žmogaus lygį pasiekia 6-7 mėn amžiuje. Tokiam matymui formuotis būtinas normalus vienlaikis matymas abiem akimis. Nuolat nukrypstant vienai akiai gali vystytis jos ambliopija (tinginystė) - akis ima matyti blogiau nei sveikoji.
Aprašytas ir lėtesnis kūdikių su ezotropija psichomotorinis vystymasis, kuris spartėja žvairumą ištaisius. Ypač svarbu refrakcijos ydos (toliaregystės, trumparegystės ar astigmatizmo) korekcija akiniais, kuri gali būti reikalinga ir po operacinio gydymo. Rekomenduojamas operacinis gydymas ankstyvame periode (operuojama iki 2 metų amžiuje). Laiku atlikus operaciją, susiformavęs abiakis matymas padeda akis ir toliau palaikyti taisyklingoje padėtyje ir mažina pakartotinės operacijos tikimybę.
Tik labai nedidelė vaikų su ezotropija dalis gimsta žvairi, todėl anksti pradėjus gydyti galima tikėtis geresnio subalansuoto matymo abiem akimis. Įdomu, kad 50 proc. naujagimių žvairuoja į nosies pusę, bet tik vienam iš 1024 šis žvairumas išlieka ir 3 mėn. amžiuje. Nešiojant akinius 50 proc. vaikų žvairumas išnyksta. 20 proc. vaikučių, kurie nustoja žvairuoti pritaikius akinius po kiek laiko vėl sužvairuoja, tada reikalingas operacinis gydymas. Akinių nešiojimas gali sumažinti operacijos apimtį (vietoje 3 raumenų gali būti operuojami 2). Po operacijos svarbūs dažni kontroliniai vizitai pas gydytoją. Galimas žvairavimas į išorę. Galimas ir žvairavimo atkrytis. Tikimybė jam atsirasti didėja jei: operacinis gydymas atidėliojamas, nekoreguojama toliaregystė, vaikas neturi susiformavusio stereo matymo ar jis susiformavęs silpnai.
Kūdikio raidos vertinimas
Kūdikio raida apima keletą sričių: judesius, kalbą, suvokimą, bendravimą, emocijas. Įgūdžiai, įgyti pirmaisiais gyvenimo metais, labai svarbūs kūdikio raidai ir lydi jį visą gyvenimą. Įvertinti raidą naudinga visada. Geriau išgirsti žinią, kad jūsų kūdikis sveikas, raida atitinka chronologinį amžių, nei lankyti ilgai trunkančiais ir kartais ne ypatingai malonias procedūras.
Pirmąjį raidos vertinimą rekomenduojama atlikti apie trečiąjį gyvenimo mėnesį. Vėliau kūdikius vertiname šeštąjį ir devintąjį gyvenimo mėnesiais bei vienerių metų amžiuje. Svarbu, kad vertinimo metu kūdikis gerai jaustųsi, nesloguotų, nekosėtų, būtų sotus ir nenorėtų miego. Blogai besijaučiantis kūdikis neparodys visų savo gebėjimų, o raidos vertinimo rezultatai bus neteisingi.
Vertinimo metodus parenkame pagal tikslą. Galime naudoti klinikinį stebėjimą, kurio metu kūdikiui nepateikiamos užduotys, o tik stebime kaip jis juda. Jei mūsų tikslas yra atrinkti kūdikius, turinčius riziką raidos sutrikimams, naudosime standartizuotas skales. Moksliniams tyrimams naudojamos dar tikslesnės skalės, kurių pagalba galime paskaičiuoti raidos amžių, motorinės raidos rodiklį ir kt. Kasdieninėje klinikinėje praktikoje naudojame skales, kurių metu pateikiamos tam tikros užduotys, atitinkančios kūdikio chronologinį amžių.
Jei kūdikiui nustatomas raidos atsilikimas nuo chronologinio amžiaus - rekomenduojama kineziterapija, kurios trukmė priklauso nuo raidos atsilikimo. Nustačius, kad kūdikio chronologinio amžiaus raida atsilieka nedaug, gydymas judesiu gali trukti kelias savaites, tačiau jei kūdikio raida stipriai atsilieka nuo chronologinio amžiaus - kineziterapija gali būti taikoma kelis mėnesius. Kauno klinikose dirba daugiadalykė specialistų komanda, pacientams suteikiama aukščiausio lygio visapusė priežiūra, tad esant poreikiui, kūdikiai nukreipiami tolesnei konsultacijai pas atitinkamą gydytoją specialistą. Kineziterapeutai yra atsakingi už judesius, tačiau kūdikiams gali būti sutrikusios ir kitos raidos sritys. Negalima praleisti nė vieno kūdikio raidos etapo, nes tai gali sukelti neigiamas pasekmes ateityje.
Negalima daryti nieko anksčiau laiko nei kūdikiui tai priklauso daryti. Pavyzdžiui, negalima mokyti vaikščioti aštuonerių-dešimties mėnesių amžiaus kūdikio, vedžioti kūdikį pakėlus jo rankas aukštyn (taip vedžiojamo kūdikio savarankiškas vaikščiojimas vėluoja, jis vėliau išmoksta reguliuoti savo žingsnio ilgį ir tempą, koordinuoti pusiausvyrą). Stebėkite ir saugokite savo kūdikius, bet tuo pačiu palikite jiems daug erdvės judėti patiems. Pasirūpinkite vaizdine ir garsine stimuliacija aplinkoje.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
