Didžiųjų raidžių vartojimas švenčių pavadinimuose ir sveikinimuose

Didžiosios raidės lietuvių kalboje turi griežtas taisykles, kurių laikymasis užtikrina teksto aiškumą ir taisyklingumą. Šis straipsnis apžvelgia pagrindinius didžiųjų raidžių rašymo principus, pradedant sakinio pradžia ir baigiant įstaigų pavadinimais bei švenčių rašyba. Taip pat aptariami atvejai, kai didžioji raidė vartojama stilistiniais tikslais. Šiame straipsnyje remiamasi Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) rekomendacijomis, „Kalbos patarimais“ ir kitais oficialiais šaltiniais. Siekiama pateikti aiškią ir struktūruotą informaciją, kuri būtų naudinga.

Švenčių ir renginių pavadinimai

Didžiosiomis raidėmis pradedami rašyti švenčių ir renginių pavadinimai. Tai yra pagrindinė taisyklė, taikoma tiek kalendoriniams, tiek prasminiams pavadinimams.

Kalendoriniai švenčių pavadinimai

Dažnai kalendorinis šventės pavadinimas, nors ir neįteisintas įstatymuose, yra prasminio šventės pavadinimo sinonimas ir už prasminį gal net žinomesnis. Tad švenčių pavadinimų, sudarytų ne tik iš prasminių žodžių, bet ir iš datos, pirmasis žodis rašomas didžiąja raide.

• Švenčiame Rugsėjo 1-ąją, arba Mokslo ir žinių dieną.
• Švenčiame Vasario 16-ąją, arba Lietuvos valstybės atkūrimo dieną.
• Švenčiame Kovo 11-ąją, arba Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną.

Tais atvejais, kai mėnuo ir diena vartojami tik datos reikšme, didžioji raidė nevartojama - rašoma mažąja raide, pvz., Mokslo ir žinių diena švenčiama rugsėjo 1-ąją. Žalgirio mūšio diena yra liepos 15-oji.

Vasario 16-oji - Lietuvos valstybės atkūrimo diena, o kovo 11-oji - Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena. Jei kartais suabejojate, koks tikslus vienokios ar kitokios šventės pavadinimas, arba norite pasitikslinti - ar tai šventė, ar atmintina diena, reiktų internete susirasti Darbo kodekso 162 straipsnį „Švenčių dienos“ ir Atmintinų dienų įstatymą (ieškokite aktualios redakcijos).

Tais atvejais, kai mėnuo ir diena vartojami tik datos reikšme, didžioji raidė nevartojama - rašoma mažąja raide, pvz., Mokslo ir žinių diena švenčiama rugsėjo 1-ąją.

Švenčių pavadinimų (tiek sudarytų iš datos, tiek iš prasminių žodžių) pirmasis žodis rašomas didžiąja raide, taigi švenčiame Rugsėjo 1-ąją, arba Mokslo ir žinių dieną, Vasario 16-ąją, arba Lietuvos valstybės atkūrimo dieną, Kovo 11-ąją, arba Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną.

Šiais ir pan. atvejais kalendorinis pavadinimas yra prasminio šventės pavadinimo sinonimas ir už prasminį gal net žinomesnis.

Žinoma, jei rašome oficialų raštą, dokumentą, reikia rašyti oficialų šventės pavadinimą (kaip minėta - tikslintis, koks oficialus pavadinimas, reikia Darbo kodekse ir Atmintinų dienų įstatyme). Taigi, oficialus šventės pavadinimas yra Lietuvos valstybės atkūrimo diena (žr. Darbo kodeksą, Žin., 2002, Nr. 64-2569), o visuomenėje vartojamas trumpesnis šventės pavadinimas - Vasario 16-oji (rašytina didžiąja raide).

Gegužės 5 d. ministrės A. Armonaitės siūlymu Vyriausybė neteisėtai patvirtino konstitucinio Valstybinės kalbos įstatymo Nr. Apie Kūčias ir Kalėdas Rudeniui nueinant, į mūsų gyvenimą atkeliauja rimties, apmąstymų ir susikaupimo metas - adventas. Liepos 6-ąją švenčiame Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dieną. Lietuvių kalbos sąjūdžio vardu - hab. dr. Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektas Nr. 2017 sausio 12 d. Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius atsakė į Seimo narių klausimus. Kalbėdamasapie 2010 m. Šiandien Vyriausybė patvirtino Lietuvių kalbos kultūros metų minėjimo 2017-aisiais planą. Valstybinis lietuvių kalbos statusas Lietuvos Respublikoje įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos I skirsnio „Lietuvos valstybė“ 14 straipsnyje. 1995 m. Valgiaraštis yra viešoji informacija, kuri turi būti rengiama ir platinama laikantis Valstybinės kalbos įstatymo bei Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimų. Jau šį savaitgalį švęsime Kalėdas. Ar žinote, kad tuo žodžiu vadinta ne tik Kristaus gimimo šventė. Liepos 26-oji - Onìnės - šv. Onos šventė, Onos vardo diena. Šiais metais Kėdainių rajono savivaldybės kalbos tvarkytoja daug dėmesio skiria kavinių bei restoranų valgiaraščių bei viešųjų užrašų kalbai. Šiandien, liepos pirmą dieną, - Liepos vardadienis ir Tarptautinė architektų diena.

Švenčių pavadinimų (tiek sudarytų iš datos, tiek iš prasminių žodžių) pirmasis žodis rašomas didžiąja raide, taigi švenčiame Rugsėjo 1-ąją, arba Mokslo ir žinių dieną, Vasario 16-ąją, arba Lietuvos valstybės atkūrimo dieną, Kovo 11-ąją, arba Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną.

Tais atvejais, kai mėnuo ir diena vartojami tik datos reikšme, didžioji raidė nevartojama - rašoma mažąja raide, pvz., Mokslo ir žinių diena švenčiama rugsėjo 1-ąją.

Švenčių pavadinimų (tiek sudarytų iš datos, tiek iš prasminių žodžių) pirmasis žodis rašomas didžiąja raide, taigi švenčiame Rugsėjo 1-ąją, arba Mokslo ir žinių dieną, Vasario 16-ąją, arba Lietuvos valstybės atkūrimo dieną, Kovo 11-ąją, arba Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną.

Tais atvejais, kai mėnuo ir diena vartojami tik datos reikšme, didžioji raidė nevartojama - rašoma mažąja raide, pvz., Mokslo ir žinių diena švenčiama rugsėjo 1-ąją.

Šilinė (Švč. Mergelės Marijos gimimo diena), Vytauto Didžiojo karūnavimo ir Padėkos už Lietuvos nepriklausomybės ir laisvės apgynimą diena, Statybininkų diena, Baltų vienybės diena, Lietuvos žydų genocido atminimo diena, Lietuvos socialinių darbuotojų diena, Tuskulėnų aukų atminimo diena, Tarptautinė pagyvenusių žmonių diena, Kūno kultūros ir sporto diena, Tarptautinė mokytojų diena, Vietos savivaldos diena, Derliaus diena, Mažosios Lietuvos gyventojų genocido diena,1791 m. Abiejų Tautų (Lietuvos ir Lenkijos) tarpusavio įžado paskelbimo diena, Konstitucijos diena, Mirusiųjų atminimo (Vėlinių) diena, Lietuvos kariuomenės diena, Mažosios Lietuvos prisijungimo prie Didžiosios Lietuvos akto diena, Tarptautinė žmogaus teisių diena.

Religiniai pavadinimai

Stilistiškai didžiąja raide rašomi tokie religiniai sudėtiniai pavadinimai, kaip Šventoji Dvasia, Šventasis Tėvas, Šventasis Raštas, Švenčiausiasis Sakramentas.

Ne klaida vartoti švenčių pavadinimus be žodžio šventas, tačiau jei šis žodis ar jo sutrumpinimas šv. vartojamas, tai jį rašyti reikia mažąja raide, nes jis neįeina į šventės pavadinimą. pvz.: šv. Velykos (ir Šv. Velykos), šv. Kalėdos (ir Šv. Kalėdos).

Trumpinys šv. rašomas didžiąja raide, kai įeina į geografinį tikrinį pavadinimą ar eina kitokio tikrinio pavadinimo pirmuoju žodžiu, pvz.: Šv. Elenos sala, Šv. Stepono gatvė, Šv. Morkaus aikštė; Šv. Jonų bažnyčia, Šv. Onos atlaidai, Šv. Valentino diena.

Užgavėnės švenčiamos likus 7 savaitėms (46 dienoms) iki Velykų. Pirmoji diena po Užgavėnių vadinama Pelenų diena. Po Užgavėnių prasideda gavėnia. Tai septynių savaičių pasninkas ir atgailos laikas nuo Užgavėnių iki Velykų.

Gavėnia, adventas - ne švenčių, o laikotarpių pavadinimai, tad šie žodžiai sakinio viduryje rašomi mažąja raide.

Renginių pavadinimai

Renginių tiesioginės reikšmės pavadinimai, dažniausiai sudaryti iš vietovardžio ir renginio rūšį nurodančio žodžio, rašomi be kabučių, pvz.: Palangos vasaros festivalis.

Simboliniai tokių renginių pavadinimai rašomi su kabutėmis, pvz.: „Šiaulių dienos 2012“, „Šv. Valentino diena“.

Sveikinimų formuluotės

Ne tik šnekamojoje kalboje plinta tokie sveikinimai, kaip „Sveikinu su gimimo diena!“, „Sveikiname su Naujaisiais metais!“ - kartais net veiksmažodis praleidžiamas: „Su Rugsėjo pirmąja!“, „Su vardadieniu!“, „Su įkurtuvėmis!“, „Su Naujaisiais metais!“

Tokie prielinksnio „su“ junginiai paplito dėl rusų kalbos įtakos ir, deja, baigia išstumti lietuviškus pasakymus.

Bent kalbėdami viešai, rašydami laiškus, atvirukus, sveikinimus galėtume formuluoti kitaip, pvz.:

• Sveikiname sulaukusius auksinių vestuvių!
• Sveikinu grįžus iš kelionės!

Daug kur tinka galininkas, pvz.: Sveikinu gimimo dieną!

Galima vartoti ir daiktavardį „proga“:

• Sveikiname apdovanojimo proga!
• Sveikinu Lietuvos valstybės atkūrimo dienos proga.

Per didžiąsias šventes paprastai sakoma kilmininku:

• Sveiki sulaukę šventų Velykų!
• Linkiu tyro džiaugsmo Kalėdų šventėse!

Taigi užuot sveikinus „su Rugsėjo pirmąja“, galima pasakyti ir kitaip, pvz.:

• Sveikinu susirinkusius Rugsėjo pirmąją!
• Sveikinu Rugsėjo pirmosios proga!

Taip pat užuot sveikinus „su Vasario 16-ąja“, galima pasakyti ir kitaip, pvz.:

• Sveikinu susirinkusius Vasario 16-ąją!
• Sveikinu Vasario 16-osios proga!

Kiti pavadinimų rašymo aspektai

Dokumentų pavadinimų, susidedančių iš dviejų ir daugiau bendrinių žodžių, tik pirmasis pavadinimo žodis rašomas didžiąja raide. Kiti žodžiai rašomi mažosiomis raidėmis, išskyrus į pavadinimą įeinančius tikrinius daiktavardžius.

Pareigų pavadinimai ir titulai rašomi mažąja raide.

Pastato ar pastatų komplekso numeris rašomas skaičiumi (-iais) arba skaitmens (-ų) ir didžiosios raidės kombinacija, pvz., Pamėnkalnio g. 10, Jono Jablonskio g. 2A, Aušros al. 5, Gerosios Vilties skg. 12.

Įstaigos yra institucijos, atliekančios administravimo, mokslo, mokymo, kultūros ar kitas socialines funkcijas. Įmonės - gamybos, prekybos, finansų ir kitokios ūkinės veiklos vienetai. Organizacijos - oficialiai įforminti žmonių ar jų bendrijų susivienijimai.

Įstaigų, įmonių ir organizacijų tiesioginės reikšmės pavadinimų, susidedančių iš dviejų ir daugiau žodžių, tik pirmasis žodis rašomas didžiąja raide be kabučių. Sutrumpintų ilgesnių tiesioginės reikšmės pavadinimų pirmasis žodis rašomas didžiąja raide.

Simboliniai pavadinimai juridinius asmenis pavadina perkeltinės reikšmės žodžiais. Simboliniai pavadinimai rašomi su kabutėmis (kabu­tes gali atstoti kitas šriftas ar visos didžiosios raidės) ir pradedami didžiąja raide.

Kartais klausiama: ar vartotinas žodis „suverenitetas“? Tai tarptautinis žodis. Suverenitetas [pranc. souveraineté]: 1. valstybės nepriklausomybė - teisė savarankiškai tvarkyti savo vidaus ir užsienio reikalus; 2. kiekvienai tautai priklausančių aukščiausių teisių visuma; 3. kiekvienos valstybės piliečių teisė savo nuožiūra nustatyti jos santvarką (Tarptautinių žodžių žodynas, Vilnius, 2001). Bet vis dėlto geriau vartoti lietuvišką žodį nepriklausomybė (Kalbos patarimai. Kn. 4: Leksika: 1. Skolinių vartojimas, Vilnius, 2005).

Kartais klausiama: kaip rašyti - ar Lietuva atgavo nepriklausomybę, ar Nepriklausomybę? Reiktų rašyti iš mažosios, tačiau dėl stilistinių sumetimų - norint labai akcentuoti tą žodį, rašant, sakykim, sveikinimą, galima rašyti ir didžiąja raide.

tags: #ar #gimimo #diena #is #didziosios

• Nėštumo planavimas su ovuliacijos testais
• Domeikavos ikimokyklinio ugdymo iniciatyvos
• Darželio pavaduotojo ugdymui atsakomybės
• Kaip išsirinkti sportinį vežimėlį
• Atraskite lavinamųjų trafaretų naudą keturmečiams.