Irena Elena Zutautienė, gimusi 1931 metais, yra asmenybė, kurios profesinis kelias tapo neatsiejama švietimo sistemos transformacijų dalimi. Jos pedagoginė karjera prasidėjo 1978 metais, kai ji pradėjo dirbti matematikos mokytoja Nevarėnų mokykloje. Tai buvo prieš 44 metus - laikotarpis, per kurį mokykla patyrė daugybę pokyčių ir iššūkių.

Irena Elena prisimena: „Nevarėnų mokykloje pradėjau dirbti 1978-aisiais - matematikos mokytoja. Buvau ir klasės auklėtoja. Išleidau tris abiturientų laidas. Man visada norėjosi organizuoti, veikti komandoje. Todėl supratau, kad dirbdama direktore galėsiu įgyvendinti tai, ką mačiau reikalinga ir naudinga švietimo įstaigai.“
Per ilgus darbo metus mokyklai teko keistis ne kartą: iš pradžių ji buvo vidurinė, paskui pagrindinė ir vėl vidurinė. Švietimo reformos tiesiogiai lietė mokyklos egzistavimą - nuo M. Lukšienės lietuviškos mokyklos iki geros mokyklos koncepcijos. Pasak Irenos Elenos, paskutinioji reforma davė gerų rezultatų mokyklai, pavyzdžiui, buvo įgyvendinta visos dienos mokykla.
„Jei kas nors galvoja, kad tai tas pats kaip pailgintos dienos grupė, tai netiesa. Visos dienos mokykloje daugiau dirba pagalbos mokiniui specialistai“, - pabrėžia pedagogė. Ypatingu iššūkiu tapo mokyklos reorganizacija ir rekonstrukcija, trukusi beveik 4 metus, kai teko išsikraustyti į Mitkaičių bei Nerimdaičių buvusių mokyklų skyrius.
Anot Irenos Elenos, sunkumai prasidėjo, kai ėmė trūkti mokytojų. Pastaruosius 10 metų beveik kasmet reikėjo iš naujo formuoti pedagogų komandą, nes miestelyje gyvenančių mokytojų nebeliko. Iš 20 paskutiniais metais atvažiuojančiųjų jau buvo 18.
| Laikotarpis | Iššūkis |
|---|---|
| 1978 m. | Pedagoginio kelio pradžia |
| 4 metų laikotarpis | Mokyklos rekonstrukcija ir reorganizacija |
| Pastarieji 10 metų | Pedagogų komandos formavimo sunkumai |
Pedagogė kritiškai vertina biurokratijos didėjimą: „Be to, per tuos metus atsirado daug popierizmo. Kartais sunku suprasti, kam reikalingos visos formos, lentelės, skaičiavimai. Pedagogų mažėja. Aš visada sakiau, kad yra mokytojai ir yra „netyčiukai“. Mokytoju arba esi, arba ne. Yra manančių, kad mokytojo darbas yra lengvas: dirba iki pietų, atostogauja vasarą. Jiems visada pasiūlau - leiskite savo vaikus mokytis šios profesijos.“

Kalbėdama apie šiuolaikinius mokinius, Irena Elena pastebi esminius skirtumus: „Šiuolaikiniai mokiniai yra jau visiškai kitokie. Skaitmeninis pasaulis yra jų natūrali gyvenimo aplinka. Jie teikia pirmumą savo asmeniniams poreikiams. Yra nekantrūs, tikisi rezultatą gauti „čia ir dabar“. Svarbu su šiais vaikais tartis ir kalbėtis. Su jais reikia bendradarbiauti. Jie nori patirti, išbandyti. Jiems kyla klausimas, „kam to reikia“.“
Savo mokinius ji visada siekė ugdyti ne tik mokslo žiniomis: „Visada stengiausi, kad jie būtų ne tiek išsilavinę, kiek išsiauklėję. Per darbo metus sutikau tikrai daug mokinių. Su daugeliu bendrauju. Jie suaugę žmonės, turintys darbą, šeimas.“
Irena Elena Zutautienė baigė savo karjerą tvirtai apsisprendusi. „Paskutinė darbo diena buvo nei džiaugsminga, nei liūdna, o jaudinanti. Aš jau liepos mėnesį apsisprendusi buvau, kad atėjo laikas leisti dirbti jaunesniems. Ir dar nė karto nepasigailėjau. Atsisveikinau su savo mylimais bendradarbiais žinodama, kad palieku savo darbo vietą patikimose rankose“, - dalinasi ji.

Šiandien, praėjus mėnesiui po darbo pabaigos, Irena Elena džiaugiasi ramybe. Ji tvarko savo namų archyvą ir pagaliau randa laiko knygoms, kurias anksčiau tekdavo atidėti į šalį. Tai ramus ir prasmingas gyvenimo etapas žmogui, atidavusiam švietimui beveik pusę amžiaus.
tags: #irena #elena #zutautiene #1931 #gimimo