Artėjant lemtingai dienai, kai išvysite savo kūdikį, svarbu ne tik pasiruošti emociškai ir fiziškai, bet ir pasirūpinti visais reikalingais dokumentais bei daiktais. Vienas iš dažniausiai kylančių klausimų būsimoms mamoms - ar vykstant į gimdymo namus reikalingas socialinio draudimo pažymėjimas? Šiame straipsnyje išsamiai apžvelgsime visus aspektus, susijusius su socialiniu draudimu ir gimdymu Lietuvoje, kad galėtumėte ramiai laukti savo stebuklo.
Valstybinė ligonių kasa (VLK) primena, kad tam tikrais atvejais gyventojai, norėdami nemokamai gauti sveikatos priežiūros paslaugas ir išvengti nesusipratimų gydymo įstaigose, turėtų atvykti į teritorinę ligonių kasą (TLK) ir pateikti reikiamus dokumentus dėl draustumo privalomuoju sveikatos draudimu (PSD) patvirtinimo. Tai leis gydymo įstaigoms išvengti nesklandumų, o pacientui nereikės mokėti už paslaugas, kurios jam turėtų būti teikiamos nemokamai. Didžiajai daugumai mūsų šalies gyventojų - dirbančių ar draudžiamų valstybės lėšomis - kreiptis į teritorinę ligonių kasą dėl draustumo patvirtinimo nereikia, nes ligonių kasa gauna duomenis iš Gyventojų registro, „Sodros“, Valstybinės mokesčių inspekcijos, Lietuvos darbo biržos, iš moksleivių ir studentų registrų ir kitų valstybės institucijų.
Tačiau yra tokių gyventojų grupių, kurių duomenys nekaupiami jokiose informacinėse sistemose, todėl tokie asmenys turėtų patys pasirūpinti duomenų pateikimu ir kreiptis į ligonių kasas dėl PSD galiojimo. Laiku nesikreipus ir nepateikus reikiamų duomenų, atsiranda nepatogumų gydymo įstaigoje - už paslaugas prašoma susimokėti.
Pirmiausia atvykti į TLK turėtų niekur nedirbančios, kūdikio besilaukiančios moterys. Jos bus apdraustos PSD valstybės lėšomis nėštumo laikotarpiu - 70 dienų (suėjus 28 nėštumo savaitėms ir daugiau) iki gimdymo bei 56 dienas po gimdymo. Dažniausiai pasitaiko atvejų, kai darbo biržoje registruotos nėščiosios, iš gydytojo gavusios pažymą apie nėštumą, pristato ją darbo biržai, bet tokios pažymos nepateikia teritorinei ligonių kasai. Tokioje situacijoje niekur nedirbančiai besilaukiančiai moteriai nerimauti, ar bus suteiktos nemokamos sveikatos priežiūros paslaugos, neverta, tik reikia apsilankyti teritorinėje ligonių kasoje su asmens tapatybės ir nėštumą patvirtinančiais dokumentais.
Kad būtų patvirtintas nėščiosios draustumas privalomuoju sveikatos draudimu, pirmiausia reikia pateikti teritorinei ligonių kasai savo asmens tapatybę liudijantį dokumentą (pasą ar asmens tapatybės kortelę) ir sveikatos priežiūros įstaigos pažymą apie nėštumą. Pažymoje turi būti įrašyta data, kada moteriai suėjo 28 nėštumo savaitės. Pažymoje turi būti nurodytas nėštumo laikas (savaitėmis) ir numatoma gimdymo data. Pažymos duomenys įvedami į Draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registrą ir nuo to momento besilaukianti moteris tampa drausta. Jos draustumas galioja ir 56 dienas po gimdymo.
Nėščiosioms, kurioms suteikiamos nėštumo ir gimdymo atostogos, pagimdžiusioms vaikelį kreiptis į ligonių kasas nereikia, kadangi jos ne vėliau kaip per 14 dienų iki nėštumo ir gimdymo atostogų pabaigos parašo prašymą darbdaviui suteikti vaiko priežiūros atostogas, kurios gali trukti iki vaikui sukaks treji metai. Tiesa, jei mažylio besilaukiančioms sportininkėms, atlikėjoms, dirbančioms pagal autorines ir kt. sutartis dėl kokių nors priežasčių nėštumo ir gimdymo atostogos nesuteikiamos ir pašalpos neskiriamos - jos, suėjus 28 nėštumo savaitėms, taip pat su pažyma turėtų kreiptis į TLK. Dažnai būna, jog sportininkės, atlikėjos, pagal autorines sutartis dirbančios moterys kas mėnesį pajamų negauna, todėl tokiu atveju moters draustumas PSD nutrūksta.
Jei besilaukiančios mamos vykdo individualią veiklą, jos iki nėštumo ir gimdymo atostogų turi mokėti fiksuotas PSD įmokas „Sodrai“ arba VMI (jei vykdo veiklą pagal verslo liudijimą). Šios įmokos turi būti mokamos tol, kol pašalpas pradės mokėti „Sodra“.

Ką daryti, jei nedirbanti mama praėjus 56 dienoms po gimdymo, dar nėra apdrausta nemokamu sveikatos draudimu? Vadinasi, nedirbanti mama, pagimdžiusi kūdikį, praėjus 56 dienoms po gimdymo turi teisę į privalomąjį sveikatos draudimą valstybės lėšomis, tačiau ši teisė taip pat turi būti patvirtinta ligonių kasoje. Tuo atveju apdraustaisiais valstybės lėšomis, pateikę reikiamus dokumentus ligonių kasai, tėvas ar mama tampa nuo vaiko gimimo dienos. Vadinasi, privalomojo sveikatos draudimo įmokų skola, jei tokia buvo susidariusi nedirbant, Sveikatos draudimo įstatyme numatytu vaiko auginimo laikotarpiu, panaikinama. Tačiau laiku neatvykus į ligonių kasą susitvarkyti draudimo, atsiranda nepatogumų gydymo įstaigoje - pirmiausia tokie tėvai siunčiami į ligonių kasą ir tik paskui jiems suteikiamos ligonių kasų apmokamos sveikatos priežiūros paslaugos.
Motinystės socialinis draudimas - tai sistema, užtikrinanti finansinę paramą nėščioms moterims ir motinoms Lietuvoje. Šis draudimas apima nėštumo ir gimdymo atostogas, motinystės išmokas bei kitas socialines garantijas.
Motinystės socialiniu draudimu draudžiami asmenys, kurie moka motinystės socialinio draudimo įmokas arba už kuriuos šios įmokos yra mokamos. Svarbu: norint gauti motinystės išmoką, būtina turėti reikiamą motinystės socialinio draudimo stažą. Jei stažo neturite, nes prieš tai buvote vaiko priežiūros atostogose, jūsų stažas skaičiuojamas pagal laikotarpį prieš vaiko priežiūros atostogas.
Motinystės socialinio draudimo stažas - tai laikotarpis, per kurį asmuo mokėjo motinystės socialinio draudimo įmokas arba už kurį šios įmokos buvo mokamos. Stažas reikalingas norint gauti motinystės išmoką ir kitas socialines garantijas. Dirbantiesiems pagal darbo sutartį, stažas apskaičiuojamas pagal darbo laikotarpį, per kurį buvo mokamos socialinio draudimo įmokos. Kiekvienas išdirbtas mėnuo prilygsta vienam mėnesiui stažo.
Dirbant savarankiškai, vieno mėnesio stažas įgyjamas sumokėjus motinystės draudimo įmoką nuo minimaliosios mėnesinės algos dydžio sumos (MMA). Jeigu įmokos mokamos nuo mažesnės sumos, tuomet įskaitoma proporcingai mažesnė stažo dalis.
Nėštumo ir gimdymo atostogos (NGA) - tai laikotarpis, skirtas moteriai pasiruošti gimdymui, pagimdyti ir atgauti jėgas po gimdymo. Į NGA galima išeiti likus 70 kalendorinių dienų iki numatomos gimdymo datos. Pavyzdžiui, jei numatoma gimdymo data yra 2026 m. kovo 28 d., tuomet į NGA anksčiausiai galite išeiti 2026 m. sausio 17 d. Svarbu: į NGA galima išeiti ir vėliau (pavyzdžiui, 32 ar 35 nėštumo savaitę), tačiau tokiu atveju atostogos „neprasitęs“.
NGA taip pat trunka už 28 kalendorines dienas po gimdymo, jei pagimdysite 22-30 nėštumo savaitę, arba už 14 kalendorinių dienų po gimdymo, jei moteris nepasinaudojo teise išeiti nėštumo ir gimdymo atostogų, t. y. nusprendė jų visai neimti. Nepriklausomai nuo to, kurią būtent dieną pagimdysite, atostogos baigsis po 126 kalendorinių dienų nuo jų pradžios. Pavyzdžiui, jei į NGA išėjote 2026 m. sausio 17 d., atostogos baigsis 2026 m. gegužės 23 d.
Motinystės išmoka - tai piniginė išmoka, mokama motinoms nėštumo ir gimdymo atostogų metu. Išmoka kompensuoja prarastas pajamas dėl laikino nedarbingumo. Gydytojas jums suformuos elektroninį nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimą. Kai elektroninis nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimas bus išduotas, pranešimą apie jį darbdavys turėtų gauti automatiškai.
Motinystės išmoka yra 77,58 proc. gavėjos kompensuojamojo uždarbio dydžio, t.y. 77,58 proc. nuo atlyginimo „ant popieriaus“. Minimali motinystės išmoka per mėnesį negali būti mažesnė už 8 bazines socialines išmokas (BSI), galiojusias praeitą mėnesį iki teisės gauti išmoką atsiradimo dienos.
Išmokos gavėjos kompensuojamojo uždarbio dydis apskaičiuojamas pagal asmens draudžiamąsias pajamas (algą, atostoginius, iš „Sodros“ gautas išmokas, individualios veikos pajamas, autorinius atlyginimus ir t. t.) per 12 kalendorinių mėnesių, buvusių iki mėnesio prieš teisės į išmoką atsiradimo mėnesį. Pavyzdžiui: jei teisė į išmoką atsiranda 2026 m. rugsėjo mėnesį, tuomet bus vertinamos pajamos, gautos nuo 2025 m. rugsėjo 1 d. iki 2026 m. rugpjūčio 31 d. Dažniausias atvejis - kai būsima mama gauna vienos rūšies pajamas - fiksuotą mėnesinį darbo užmokestį. Jo dydis ir lemia motinystės išmokos dydį - žinoma, jei atlyginimas nebuvo mokamas „vokelyje“ ir nuo jo buvo sumokėti „Sodros“ mokesčiai.
Motinystės išmoka mažinama, jei nėštumo ir gimdymo atostogų metu gaunamos pajamos. Išmoka mažinama nepriklausomai nuo to, ar nuo šių pajamų mokamos „Sodros“ įmokos, ar - ne, ir nepriklausomai nuo to, ar jos gautos Lietuvoje, ar - užsienyje. Jei dėl kokių nors priežasčių paaiškėtų, kad jums buvo išmokėta didesnė nei priklauso išmoka (pavyzdžiui, dėl nėštumo ir gimdymo metu gautų pajamų), permoką privalėsite grąžinti.
Individualią veiklą vykdantiems ir kitiems savarankiškai dirbantiems asmenims išmoka mokama neatsižvelgiant į jų pajamas, gautas iš savarankiškos veiklos. Išmoką „Sodra“ išmoka per 15 darbo dienų nuo prašymo su visais reikiamais dokumentais gavimo. Išmoka pervedama į prašyme nurodytą gavėjo asmeninę banko sąskaitą.
Jei esate vaiko priežiūros atostogose (VPA) bei gaunate vaiko priežiūros išmoką, o jums suteikiamos nėštumo ir gimdymo atostogos (NGA) laukiantis kito vaiko, jums bus mokamos abi šios išmokos, tačiau bendra jų suma negali būti didesnė kaip 77,58 proc.
Sveikatos draudimo įstatyme įtvirtinta nuostata, pagal kurią apdraustaisiais valstybės lėšomis laikomi vienas iš tėvų (įtėvių), arba globėjų, auginantis vaiką iki 8 metų, taip pat vienas iš tėvų (įtėvių) arba globėjų, auginantis du ir daugiau nepilnamečių vaikų. Praėjus 56 dienoms po gimdymo, nedirbanti mama draudžiama nemokamu sveikatos draudimu. Tačiau šiais abiem atvejais vienas iš tėvų, kuris nori būti draudžiamas valstybės lėšomis, turi atvykti į TLK ir informuoti apie pasirinkimą, kad būtent jis nori būti apdraustu PSD valstybės lėšomis. Pasirinkti valstybės lėšomis apdraustojo statusą gali tik vienas iš tėvų - arba mama, arba tėvas, jei jie nedirba.
Tėvai tarpusavyje turi susitarti, kuris bus apdraustas valstybės lėšomis. Tas, kuris pageidauja tokio draudimo, teritorinei ligonių kasai privalo pateikti vaiko (vaikų) gimimo liudijimo originalą (liudijimų originalus) ir savo asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Kol tėvai nesikreipia į ligonių kasą, ši neturi informacijos, kuris iš tėvų pasirinko draudimą valstybės lėšomis. PSD galiojimas suformuojamas pagal prašyme pateiktus duomenis visam Sveikatos draudimo įstatyme numatytam laikotarpiui, t. y. prašymo nereikia pildyti kasmet. Tačiau, jei šeimoje gimsta kitas vaikas arba tais atvejais, kai teisę į draudimą valstybės lėšomis norima perduoti kitam tėvui, dėl anksčiau nustatyto PSD laikotarpio tikslinimo (pratęsimo) į ligonių kasas reikėtų kreiptis pakartotinai.
Valstybės lėšomis taip pat gali būti draudžiamas vienas iš globėjų (rūpintojų), nustatyta tvarka paskirtas vaiko globėju (rūpintoju), šeimoje globojantis vaiką iki aštuonerių metų arba du ir daugiau nepilnamečių vaikų ir pageidaujantis būti draudžiamas valstybės lėšomis, nes nedirba. Šiuo atveju ligonių kasom reikia pateikti dokumentus, patvirtinančius pripažinimą globėju (rūpintoju) ir globos (rūpybos) laikotarpius (teismo nutartį, sprendimą, kitą vykdomąjį dokumentą).
Valstybės lėšomis draudžiami ir slaugantieji neįgalius vaikus. Šiuo atveju į ligonių kasas turėtų kreiptis šeimos pasirinkimu vienas iš tėvų (įtėvių), slaugantis namuose vaiką invalidą, arba draudžiamasis globėjas ar rūpintojas, nustatyta tvarka paskirtas globėju (rūpintoju). Taip pat atvykti į TLK dėl draudimo valstybės lėšomis turėtų ir slaugantieji neįgaliuosius.

Valstybės lėšomis privalomuoju sveikatos draudimu apdraustų asmenų grupės nustatytos Sveikatos draudimo įstatyme. Tai apima:
Apsilankyti TLK turėtų ir išvykstantieji studijuoti į Europos Sąjungos (ES) šalių aukštųjų mokyklų dieninius skyrius. Šie studentai draudžiami valstybės lėšomis. Jų draustumas patvirtinamas tik tuomet, kai jie pateikia asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą ir mokymo įstaigos, kurioje studijuoja, išduotą akademinę pažymą (originalą). Joje turi būti nurodyti studento asmens duomenys, aukštosios mokyklos pavadinimas ir mokslo metų pradžios data ar studijų laikotarpis ir studijų forma.
Visoms privalomuoju sveikatos draudimu (PSD) apdraustoms moterims gimdymas sveikatos priežiūros įstaigose, kurios yra sudariusios sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis (TLK), nieko nekainuoja. Turėdama PSD galėsite nemokamai gimdyti bet kurioje ligoninėje, klinikose ar gimdymo namuose, kurie yra sudarę sutartį su teritorinėmis ligonių kasomis. Jums tereikės turėti savo asmens dokumentą ir nėščiosios kortelę (Forma Nr. 113/a). Dauguma besilaukiančių dar gerokai prieš gimdymą apsilanko būsimoje gimdymo vietoje, apžiūri gimdyklas ir palatas, pabendrauja su personalu ir išsirenka joms patikusius gimdymo namus ar kitą įstaigą, tačiau to daryti nebūtina.
Jeigu gyvenate ir esate apdrausta sveikatos draudimu ne Lietuvoje, bet vienoje iš Europos Sąjungos, Europos ekonominės erdvės šalių ar Šveicarijos Konfederacijoje, gimdymas jums nekainuos, tačiau prieš tai turėsite gauti Formą S2 (anksčiau - E 112) ir ją turėti gimdymo metu. Jeigu iki gimdymo jums reikės papildomos medicininės nėštumo priežiūros, t.y. į Lietuvą atvyksite anksčiau ir norėsite, kad jūsų nėštumo eigą stebėtų gydytojas, jums reikės turėti Europos sveikatos draudimo kortelę. Jeigu moteris nėra apdrausta nei Lietuvoje, nei vienoje iš Europos Sąjungos, Europos ekonominės erdvės šalių ar Šveicarijos Konfederacijoje, už gimdymą jai reikės susimokėti. Gimdymo paslaugą gali teikti ir privačios gydymo įstaigos (šiuo metu tokią paslaugą Lietuvoje teikia tik Baltijos ir Amerikos klinika), tuomet už gimdymą reikia susimokėti savo lėšomis.

Nuo 2024 m. įsigaliojo nauja tvarka, suteikianti galimybę gimdyvėms rinktis cezario pjūvio operaciją pagal pageidavimą, t.y. nesant medicininių indikacijų. Dėl galimybės pasirinkti šį gimdymo būdą su tokią paslaugą teikiančia įstaiga reikia tartis iš anksto (nuo 22 iki 37 nėštumo savaitės), pasirašyti sutartį, sumokėti už būsimą operaciją. Už visas papildomas, mokamas paslaugas turi būti mokama „oficialiai“, t.y. gydymo įstaigos kasoje, pagal gydymo įstaigoje galiojančią tvarką. Reikia susimokėti arba sumokėti kainų skirtumą už papildomus, moters iniciatyva arba gydytojui rekomendavus atliekamus tyrimus, kitas paslaugas, brangesnius vaistus. Didesnės ligoninės, klinikos, gimdymo namai dažnai siūlo įvairių, papildomų paslaugų gimdyvėms ir jų šeimos nariams.
Lietuvoje jau yra patvirtinta gimdymo namuose tvarka. Po ilgų diskusijų, Lietuvoje planuotas gimdymas namuose yra įteisintas priėmus atitinkamus Slaugos praktikos ir akušerijos praktikos įstatymo pakeitimus bei Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) įsakymus (pakeitimai įsigaliojo palaipsniui maždaug nuo 2018-2019 m.). Tačiau nė viena sveikatos priežiūros ir gydymo įstaiga dar nepradėjo teikti šios paslaugos.
Kad gimdymas namuose būtų legalus ir saugus, turi būti įvykdytos labai aiškios sąlygos:
Svarbu suprasti, kad neužtenka vien turėti galiojančią bendrąją akušerio praktikos licenciją. Akušeris, norintis legaliai teikti gimdymo namuose paslaugą, turi papildomai atitikti griežtus SAM nustatytus reikalavimus:
Šie reikalavimai sukurti siekiant maksimaliai užtikrinti gimdyvės ir naujagimio saugumą ne ligoninės aplinkoje.
Nors teisinis pagrindas gimdyti namuose Lietuvoje egzistuoja, reali situacija yra visiškai kitokia. Šeimos, norinčios pasinaudoti šia teise, susiduria su beveik neįveikiamomis praktinėmis kliūtimis: praktiniai sunkumai akušeriams. Šiuo metu (2025 m. pavasarį) Lietuvoje yra labai mažai (jei išvis yra) akušerių, kurios būtų įvykdžiusios visus SAM reikalavimus ir galėtų legaliai teikti gimdymo namuose paslaugą. Problema yra ne bendras akušerių skaičius šalyje, o tai, kad labai nedaugelis specialisčių atitinka visus keliamus kriterijus ir/arba nori dirbti pagal nustatytą tvarką.
Bendradarbiavimo sutarčių problema: pati didžiausia kliūtis - itin sudėtinga ar neįmanoma gauti privalomą bendradarbiavimo sutartį su ligonine, be kurios akušerio veikla priimant gimdymus namuose yra negalima. Ligoninės dažnai nesutinka sudaryti tokių sutarčių dėl įvairių priežasčių (atsakomybės baimės, administracinės naštos ir kt.). Dėl šių priežasčių susidaro paradoksali situacija: įstatymas lyg ir leidžia, bet sistema neveikia. Praktiškai rasti licencijuotą akušerį, kuris legaliai ir pagal visus reikalavimus priimtų gimdymą jūsų namuose Lietuvoje, šiuo metu yra beveik neįmanoma.

Svarbu pabrėžti, kad griežtas teisinis reglamentavimas ir reikalavimai yra skirti apsaugoti motinos ir vaiko sveikatą bei gyvybę. Gimdymas, nors ir natūralus procesas, kartais gali komplikuotis labai staiga, ir tokiu atveju gyvybiškai svarbi tampa skubi kvalifikuota medicininė pagalba, kurią užtikrinti gali tik ligoninė. Gimdymai namuose be kvalifikuotos medikų priežiūros ar neatitinkant saugumo reikalavimų kelia labai didelę riziką.
Reikia atminti ir tai, kad net jei gimdymas namuose būtų praktiškai įmanomas, tai yra mokama paslauga. Valstybė (per PSDF) garantuoja ir apmoka saugias bei kokybiškas gimdymo paslaugas gydymo įstaigose (ligoninėse) visoms moterims. Kuomet (jeigu) gimdymo namuose paslauga bus pradėta teikti, ji nebus kompensuojama. Svarbu: gimdymas yra natūralus procesas, tačiau kartais reikalaujantis skubios medicininės pagalbos. Prieš priimant bet kokį sprendimą dėl gimdymo vietos, būtina pasitarti su nėštumą prižiūrinčiu gydytoju.
Prieš gilindamiesi į socialinio draudimo klausimus, aptarkime, ką reikėtų susidėti į krepšį, kurį vešitės į gimdymo namus. Kiekviena nėštukė nori kuo geriau pasiruošti savo kūdikėliui, ypač laukiantis pirmagimio. Dažnai naujagimiui reikalingi daikteliai pradedami rinkti nuo 7 nėštumo mėnesio. O krepšį, vežamą į gimdymo namus, patariama suruošti maždaug iki gimdymo termino likus keturioms savaitėms.
Svarbu: Neskubėkite krautis daiktų likus vos kelioms dienoms iki gimdymo. Geriau pradėkite anksčiau, kad turėtumėte pakankamai laiko viskam apgalvoti ir susidėti. Pasitarkite su gydytoju arba akušere, kokius daiktus rekomenduojama turėti jūsų atveju. Pasidomėkite, ką suteikia gimdymo namai (pvz., vystyklus, patiesalus). Atsižvelkite į metų laiką ir oro sąlygas, rinkdami drabužius sau ir kūdikiui.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, atsakymas į klausimą, ar gimdymo namuose reikalingas socialinio draudimo pažymėjimas, yra priklausomas nuo situacijos. Jei esate apdrausta privalomuoju sveikatos draudimu (PSD), jums nereikės atskiro socialinio draudimo pažymėjimo. Jūsų PSD statusą gydymo įstaiga patikrins automatiškai. Jei nesate apdrausta PSD, tačiau turite teisę į valstybės apmokamą PSD (pvz., esate nėščia ir likus 70 dienų iki gimdymo nesate apdrausta), turėtumėte pasirūpinti, kad jūsų duomenys būtų įvesti į Draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registrą. Tai galite padaryti kreipdamasi į teritorinę ligonių kasą su gydytojo pažyma apie nėštumą. Rekomendacija: visada turėkite su savimi asmens tapatybės dokumentą (pasą arba asmens tapatybės kortelę), nes jo gali prireikti registruojantis į gimdymo namus.
Primename, kad savo draustumą PSD galima pasitikrinti VLK interneto svetainės skyrelyje „Ar esate draustas?“. Tinkamai užpildytą prašymą ligonių kasai galima pateikti pašto adresu (prašymas šiuo atveju turi būti pasirašytas ir nuskenuotas arba pasirašytas elektroniniu parašu) arba elektroniniu būdu per portalo „Mano vyriausybė“ skiltį „E. pilietis“. Auginantiems vaikus duomenų pateikimui parengta speciali prašymo forma, kurią galima rasti VLK bei bet kurios TLK interneto svetainėje.
Iš anksto išsiaiškinkite: kur yra priėmimo skyrius, kaip į jį galite patekti naktį, kurioje vietoje artimiausia automobilių aikštelė, vaistinė, bankomatas. Pasitarkite su specialistais: konsultuokitės su gydytoju, akušere, laktacijos konsultante. Lankykite pasiruošimo gimdymui kursuose: tai padės jums įgyti žinių ir pasitikėjimo savimi.
tags: #ar #gimdymo #namuose #reikalingas #socialinio #draudimo