Raudondvario Šv. Kūdikėlio Jėzaus Teresės bažnyčia
Raudondvario Šv. Kūdikėlio Jėzaus Teresės bažnyčia, iki 1938 metų žinoma kaip Raudondvario Kristaus Žengimo į dangų bažnyčia, yra iškili religinė ir architektūrinė vieta, stovinti Raudondvario kaime. Pastatas įsikūręs vaizdingoje vietoje, dešiniajame Nevėžio slėnio krante, šalia kelio Kaunas-Jurbarkas-Šilutė-Klaipėda.
Istorinė raida
Bažnyčios istorija prasidėjo 1785 m., kai Raudondvaryje buvo pastatyta medinė koplyčia, 1795 m. tapusi Vilkijos parapijos filija. Svarbus posūkis įvyko 1852 m., kuomet buvo įkurta parapija, o grafas Benediktas Emanuelis Tiškevičius skyrė bažnyčiai 33 ha žemės ir įsipareigojo kunigui kasmet mokėti po 600 rublių. Pagal italų architekto Lauryno Cezario Anikinio projektą 1852-1856 m. pastatyta mūrinė bažnyčia, 1861 m. - mūrinė klebonija. Bažnyčią 1857 m. birželio 2 d. konsekravo vyskupas Motiejus Valančius, jai duotas vardas „Mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Įžengimas į Dangų“.
Pirmasis pasaulinis karas tapo skaudžiu išbandymu - 1915 m. bažnyčia buvo sugriauta. Griuvėsiai pradėti valyti 1927 m., o pagal inžinieriaus Vaclovo Michnevičiaus projektą mūrinė bažnyčia 1930-1938 m. buvo atstatyta. Statyba rūpinosi klebonas Stanislovas Irtmanas. Ją 1938 m. dekoravo dailininkės G. Butauskaitė ir A. Klimaitė, o tų metų spalio 3 d. ją konsekravo arkivyskupas Juozapas Skvireckas, bažnyčiai suteiktas naujas vardas - „Šv. Kūdikėlio Jėzaus Teresės“.
Antrojo pasaulinio karo metu, 1944 m., į bažnyčią pataikė dvi bombos. Ji buvo apgriauta, pramušti perdengimai, numuštas vieno bokšto viršus. Kunigo Antano Slavinsko iniciatyva 1957 m. bažnyčia buvo atstatyta.
Architektūriniai bruožai ir interjeras
Ši istoristinė bažnyčia pasižymi neobaroko ir neoklasicizmo bruožais. Pastatas yra stačiakampio plano (53×27 m), bazilikinis, dvibokštis. Vidus suskirstytas į 3 navas, atskirtas pilioriais.
Bažnyčios meno vertybės
- Aleksandro Sledzinskio piešti Kryžiaus kelio stočių paveikslai (1935 ir 1957 m. restauruoti).
- G. Berti paveikslai „Švč. Mergelė Marija su Vaikeliu“ bei „Šv. Juozapo mirtis“.
- Šoniniame altoriuje esantys italų skulptoriaus I. Pampalonio sukurti Vandos Tiškevičienės ir jos sūnaus Mykolo Tiškevičiaus, anūko žmonos Elzbietos Klaros Bankroft-Tiškevičienės antkapiniai paminklai.
Prie senosios bažnyčios buvusiame Tiškevičių mauzoliejuje buvo palaidotas ir pats bažnyčios fundatorius Benediktas Emanuelis Tiškevičius, išliko tik jo paminklo postamentas su užrašu. Mauzoliejus neišliko, grafų šeimos amžinojo poilsio vieta yra bažnyčios šventoriuje.
| Laikotarpis | Svarbus įvykis |
|---|---|
| 1785 m. | Pastatyta medinė koplyčia. |
| 1852-1856 m. | Pastatyta pirmoji mūrinė bažnyčia. |
| 1930-1938 m. | Bažnyčia atstatyta pagal V. Michnevičiaus projektą. |
| 1944 m. | Bažnyčia apgriauta karo veiksmų metu. |
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
