Valstybinė darbo inspekcija primena apie Darbo kodekso numatytą teisę darbuotojams, kurie turi šeiminių įsipareigojimų, pasinaudoti tam tikromis papildomomis garantijomis. Tai svarbu žinoti kiekvienam tėvui ar globėjui, auginančiam vaiką iki 3 metų.
Darbuotojams, auginantiems vaiką iki 3 metų ir dirbantiems valstybės ar savivaldybių įstaigoje, kuri išlaikoma iš valstybės ar savivaldybės biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ar iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų arba valstybės ar savivaldybės įmonėje, viešoje įstaigoje, kurių savininkė yra valstybė ar savivaldybė, arba Lietuvos banke, nustatoma sutrumpinta 32 valandų per savaitę darbo laiko norma, už nedirbtą darbo laiko normos dalį paliekant nustatytą darbo užmokestį. Ši sutrumpinta darbo laiko norma taikoma tik vienam iš tėvų (įtėvių) arba globėjų jų pasirinkimu, kol vaikui sukaks 3 metai. Sutrumpinta darbo laiko norma iki 32 valandų per savaitę taikoma darbuotojams, dirbantiems visą darbo laiko normą.
Nuo 2023 m. sausio 1 d. viešojo sektoriaus įstaigose dirbantiems tėvams, auginantiems vaikus iki 3 metų, numatyta sutrumpinta 32 valandų darbo savaitė. Ši sutrumpinta darbo laiko norma taikoma tik vienam iš tėvų (įtėvių) arba globėjų.
Nuo 2022 metų valstybės įstaigose, kuriose yra 100 ir daugiau darbuotojų, turi būti įrengti vaikų kambariai. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) parengė minimalius reikalavimus vaikų valandinės priežiūros kambariui.

Su darbuotojais, auginančiais vaiką iki 3 metų, darbo sutartis negali būti nutraukta darbdavio iniciatyva, jeigu nėra darbuotojo kaltės. Darbo kodeksas numato, kad darbo sutartis su nėščia darbuotoja jos nėštumo laiku ir iki jos kūdikiui sukaks keturi mėnesiai gali būti nutraukta šalių susitarimu, jos iniciatyva, jos iniciatyva išbandymo metu, nesant darbo sutarties šalių valios, taip pat kai baigiasi terminuota darbo sutartis suėjus jos terminui arba teismas ar darbdavio organas priima sprendimą, dėl kurio pasibaigia darbdavys.
Darbo kodeksas numato, kad darbuotojoms turi būti suteikiamos nėštumo ir gimdymo atostogos - 70 kalendorinių dienų iki gimdymo ir 56 kalendorinės dienos po gimdymo (komplikuoto gimdymo atveju arba gimus dviem ir daugiau vaikų - 70 kalendorinių dienų). Jeigu darbuotoja nesinaudoja nėštumo ir gimdymo atostogomis, darbdavys privalo suteikti 14 dienų atostogų dalį iš karto po gimdymo, nepriklausomai nuo darbuotojos prašymo. Motinystės išmoka yra 77,58 proc.
Darbo kodeksas numato, kad darbuotojams po vaiko gimimo suteikiamos 30 kalendorinių dienų trukmės tėvystės atostogos, kurios gali būti skaidomos į ne daugiau kaip dvi dalis. Šios atostogos suteikiamos bet kuriuo laikotarpiu nuo vaiko gimimo, iki vaikui sukanka vieni metai. Tėvystės išmoka mokama 77,58 proc.
Pagal šeimos pasirinkimą motinai (įmotei), tėvui (įtėviui), senelei, seneliui arba kitiems giminaičiams, faktiškai auginantiems vaiką, taip pat darbuotojui, paskirtam vaiko globėju, suteikiamos atostogos vaikui prižiūrėti, iki vaikui sukanka treji metai. Atostogas galima imti visas iš karto, dalimis ar pakaitomis.
Kiekvienas iš tėvų (įtėvių, globėjų), imdamas atostogas vaikui prižiūrėti, bet kuriuo metu, iki vaikui sukaks aštuoniolika ar dvidešimt keturi mėnesiai, pirmiausia turi teisę pasinaudoti dviejų mėnesių trukmės atostogų vaikui prižiūrėti dalimi, kuri niekam negali būti perleista. Neperleidžiamų dviejų mėnesių trukmės atostogų vaikui prižiūrėti dalį kiekvienas iš tėvų (įtėvių, globėjų) gali imti visą iš karto arba dalimis, pakaitomis su kitu iš tėvų (įtėvių, globėjų). Neperleidžiamų dviejų mėnesių trukmės atostogų vaikui prižiūrėti dalies abu tėvai (įtėviai, globėjai) negali imti tuo pačiu metu.
Vaiko priežiūros išmokų dydžiai: Kai pasirenkama prižiūrėti vaiką iki jam sukaks 18 mėnesių, išmoka yra 60 proc.

Darbuotojams, auginantiems vieną vaiką iki dvylikos metų, suteikiama viena papildoma poilsio diena per tris mėnesius (arba sutrumpinamas darbo laikas aštuoniomis valandomis per tris mėnesius). Darbuotojams, auginantiems vaiką su negalia iki aštuoniolikos metų arba du vaikus iki dvylikos metų, suteikiama viena papildoma poilsio diena per mėnesį (arba sutrumpinamas darbo laikas dviem valandomis per savaitę).
2 papildomos poilsio dienos per mėnesį priklauso kiekvienam iš tėvų, auginančių 3 ir daugiau vaikų iki 12 metų. Už šias dienas mokamas jo vidutinis darbo užmokestis. Šis papildomas poilsio laikas gali būti panaudojamas ir kitaip. Pavyzdžiui, jeigu darbuotojui priklauso 2 papildomos poilsio dienos per mėnesį, jis gali prašyti sutrumpinti darbo laiką 4 valandomis per savaitę. Pavyzdžiui, kiekvieną penktadienį ar kitą savaitės dieną mama ar tėtis gali dirbti 4 valandomis trumpiau arba keturias dienas per savaitę po 1 valandą trumpiau.
Kiekvienam vaikui Lietuvoje kas mėnesį mokama išmoka vaikui arba kitaip - vaiko pinigai. Jie priklauso iki vaikas sulaukia 18 metų. Išmoka gali būti mokama ir ilgiau, tai yra iki 23 metų, jeigu vaikas mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, įskaitant ir besimokančius profesinio mokymo įstaigose, kai į mokymąsi įtraukta bendrojo ugdymo programa.
Nuo 2025 m. išmoka vaikui - 122,5 euro. Vaikams iš gausių ar nepasiturinčių šeimų, taip pat vaikams, turintiems negalią, prie vaiko pinigų skiriama ir papildoma 72,1 euro dydžio išmoka per mėnesį. Taigi, gausios šeimos vaikas kas mėnesį gauna 194,6 euro.
Nuo 2025 m. sausio 1 d. kai vienu metu gimsta du vaikai, skiriama 4 BSI dydžio išmoka per mėnesį. Nuo 2026 m. birželio 1 d. nelieka apribojimo, kad išmoką gali gauti tik besimokančius ar studijuojantys. Ši išmoka vaiko priežiūrai bus mokama platesniam gavėjų ratui.
Nuo 2026 m. sausio 1 d. vienas iš vaiko įtėvių turi teisę gauti 8 BSI dydžio išmoką per mėnesį, t. y. išmoka įvaikinus vaiką yra 592 Eur per mėnesį. Ji mokama ne ilgiau kaip iki pilnametystės.
Dėl visų išmokų turite kreiptis per 12 mėnesių nuo teisės į išmoką atsiradimo dienos. Bet kuri išmoka išmokama vienam iš tėvų, įtėvių arba globėjų, o jei vaikas yra emancipuotas ar susituokęs - pačiam vaikui.
Nuo 2022 m. numatyta, kad socialinę riziką patiriančių šeimų ikimokyklinio ar mokyklinio amžiaus vaikams, kuriems ikimokyklinis, priešmokyklinis, pradinis ar pagrindinis ugdymas yra privalomas, dėl nepateisinamų priežasčių nelankant švietimo įstaigų, išmokos vaikams, taip pat ir „vaiko pinigai“, vietoje piniginių lėšų bus teikiamos nepinigine forma.
Mokiniai turi teisę į nemokamus pietus ir į 140 eurų dydžio paramą mokinio reikmenims įsigyti, jeigu vidutinės pajamos vienam šeimos nariui per mėnesį yra mažesnės nei 331,5 euro. Išimtiniais atvejais: ligos, nelaimingo atsitikimo, netekus maitintojo, kai motina ar tėvas vieni augina vaiką (vaikus), kai šeima augina tris ir daugiau vaikų ar bent vienas šeimos narys yra su negalia, patikrinus šeimos gyvenimo sąlygas, nemokamas maitinimas ir parama mokinio reikmenims įsigyti gali būti skiriama, kai vidutinės mėnesio pajamos asmeniui yra mažesnės kaip 442 eurai.
Mokiniams, kurių vidutinės mėnesio pajamos asmeniui mažesnės nei 331,5 euro (išimtiniais atvejais - 442 eurai), gali būti skiriamas nemokamas maitinimas vasaros atostogų metu mokyklų organizuojamose vasaros poilsio stovyklose.
Piniginė socialinė parama nepasiturintiems gyventojams teikiama vienodomis sąlygomis užtikrinant gyventojų lygybę, t. y. neišskiriant atskirų asmenų socialinių grupių. Asmenys su negalia, kaip ir bet kurie kiti gyventojai, gali gauti socialinę pašalpą, jeigu vidutinės mėnesio pajamos asmeniui nuo 2025 m. sausio 1 d. neviršija 243,1 Eur.
Nepasiturintys taip pat gali kreiptis dėl būsto šildymo, geriamojo ir karšto vandens išlaidų kompensacijų. Susiklosčius sudėtingoms situacijoms, įskaitant ir negalios atveju, iš savivaldybės biudžeto lėšų gali būti skiriama ir kita socialinė parama: vienkartinė, tikslinė, periodinė, sąlyginė pašalpa ir kita.
Gausios ar auginančios vaiką su negalia šeimos gali pasinaudoti Šeimos kortele, užtikrinančia specialias vienkartines ar daugkartines lengvatas, paslaugas, privilegijas ar nuolaidas partnerių suteikiamoms prekėms, paslaugoms, renginiams.
Nepasiturinčioms šeimoms - didesnės subsidijos įsigyjant pirmą būstą. Šeimoms, auginančioms 3 ar daugiau vaikų ir (ar) 3 ar daugiau vaikų, kuriems (ar vienam, ar keliems iš jų) nustatyta nuolatinė globa (rūpyba), jeigu jos gavo valstybės iš dalies kompensuojamą būsto kreditą, teikiama 30 proc. dydžio subsidija valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito daliai apmokėti - kredito likučiui ar kredito pradiniam įnašui padengti.
Socialinis būstas - be eilės. Šeimoms, auginančioms 5 ar daugiau vaikų ir (ar) vaikų, kuriems nustatyta nuolatinė globa (rūpyba), taip pat šeimoms, kurioms vienu kartu gimsta trys ar daugiau vaikų, savivaldybės tarybos nustatyta tvarka socialinis būstas gali būti išnuomojamas ne eilės tvarka. Daugiavaikėms šeimoms taip pat gali būti mokama būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacija, jeigu šeimos atitinka kitus reikalavimus. Būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos sutartis turi būti sudaryta ne trumpesniam kaip vienerių metų laikotarpiui ir privalo būti įregistruota Nekilnojamojo turto registre.
Antrojo laipsnio valstybinė pensija mamoms ar tėvams, išauginusiems 5 ir daugiau vaikų (mirties atveju - iki 8 metų). 147,24 eurų (2025 m.) pensija gali būti skiriama senatvės pensijos amžiaus sulaukusiam ar negalią turinčiam motinai ar tėvui, netekusiems 60 proc. ar daugiau dalyvumo (iki 2023 m. gruodžio 31 d. - darbingumo), jei atitinka įstatyme nustatytas sąlygas (vaikai nepatyrė socialinės rizikos, jiems nebuvo nustatyta laikinoji ar nuolatinė globa, nėra teisti ir kt.).
Šalpos senatvės pensija tėvams, išauginusiems 5 ar daugiau vaikų (mirties atveju - iki 8 metų). 372 euro (1,5 šalpos pensijų bazės) pensija gali būti skiriama tėvams, kurie išaugino 5 ar daugiau vaikų, sulaukė senatvės pensijos amžiaus, bet negauna įprastos senatvės pensijos, nes nesukaupė minimalaus stažo.
Šalpos kompensacijos mamoms, kurios iki 1995 m. sausio 1 d. pagimdė ir išaugino iki 8 metų 5 ar daugiau vaikų. 372 euro (1,5 šalpos pensijų bazės) dydžio šalpos kompensacijos skiriamos 5 metai iki senatvės pensijos amžiaus sukakties arba netekus 60 proc. ir daugiau dalyvumo (iki 2023 m. gruodžio 31 d. - darbingumo) ir mokamos tol, kol daugiavaikės motinos įgyja teisę gauti kurią nors pensiją: šalpos pensiją, socialinio draudimo pensiją, valstybinę pensiją ir kt., išskyrus socialinio draudimo našlių pensiją ar vienišo asmens išmoką.

Aprūpinimas techninės pagalbos priemonėmis. Techninės pagalbos priemonės - bet koks standartinis ar nestandartinis gaminys, įrenginys, padedantis kompensuoti, sumažinti organizmo funkcijų sutrikimus, veiklos ar dalyvavimo visuomeniniame gyvenime galimybių apribojimus arba jų išvengti.
Asmeninė pagalba. Šią, negalią turinčių asmenų savarankiškumą didinančią, pagalbą gali gauti visi asmenys su negalia, nepriklausomai nuo negalios tipo ar sunkumo, kuriems asmeninės pagalbos poreikį nustato savivaldybės paskirtas socialinis darbuotojas.
Būsto pritaikymas asmenims su negalia. Būsto pritaikymas - viena iš pagalbos priemonių asmenų su negalia individualiesiems pagalbos poreikiams tenkinti.
Ankstyvoji pagalba. Įgyvendinant Asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymą, nuo 2024 m. pradžios pradėta teikti ir išbandoma ankstyvosios pagalbos paslauga.
Socialinė reabilitacija asmenims su negalia bendruomenėje. Lietuvoje teikiamos akredituotos socialinės reabilitacijos asmenims su negalia bendruomenėje paslaugos - kompleksiškai pagal negalios pobūdį, sunkumą ir specifiką teikiamos socialinių, savarankiško gyvenimo, mokymosi, darbinių įgūdžių ugdymo, palaikymo ar atkūrimo paslaugos, kuriomis siekiama įgalinti asmenis su negalia savarankiškai gyventi bendruomenėje, ugdytis ir dalyvauti darbo rinkoje ar užimtumo veikloje.
Šalpos negalios pensijos. Vaikams su negalia skiriamų šalpos pensijos dydis priklauso nuo neįgalumo lygio: esant sunkaus neįgalumo lygiui - 496 Eur, esant vidutinio neįgalumo lygiui - 372 Eur, esant lengvo neįgalumo lygiui - 248 Eur.
Lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos. Lengvojo automobilio įsigijimas ir jo techninis pritaikymas - dar viena priemonių, padedančių užtikrinti asmenų su negalia individualiųjų poreikių tenkinimą.
Socialinės paslaugos. Įvertinus asmens ar šeimos socialinių paslaugų poreikį, atsižvelgiant į individualius interesus, vaikui su negalia ir jo šeimai gali būti teikiamos socialinės paslaugos tiek namuose, tiek socialinių paslaugų įstaigose - pagalba į namus, vaiko dienos socialinė priežiūra vaikų dienos centre, socialinė reabilitacija asmenims su negalia bendruomenėje, socialinė priežiūra šeimoms, teikiant ir individualios priežiūros darbuotojų praktinę pagalbą šeimoms, auginančioms vaikus su negalia iki 3 metų amžiaus, taip pat dienos socialinė globa asmens namuose ar dienos globos centre.
Medikų ir psichologų pagalba. LR Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) atstovai teigia, kad pirmiausia, tėvai, susilaukę vaiko, kuris turi negalią, gali naudotis šeimos gydytojo ir jo komandos medicinos paslaugomis.

SVARBU. Gausios šeimos taip pat gali naudotis visomis kitomis socialinėmis garantijomis, kurios taikomos šeimoms su vaikais ar darbuotojams su vaikais, nepaisant jų skaičiaus.