Testamentas ir buto palikimas nepilnamečiui vaikui: tėvų teisės ir turto valdymas

Mirus artimajam, dažnai kyla klausimų dėl jo turto likimo. Ypač svarbu, kaip vyksta paveldėjimas, kai įpėdinis yra nepilnametis. Niekas nėra apsaugotas nuo netikėtų praradimų. Liūdniausia, kai artimųjų netenka nepilnamečiai vaikai. Nepaisant netekties skausmo tenka susitvarkyti ir paveldėjimo klausimus. Šiame straipsnyje aptarsime, ar galima testamentu palikti turtą nepilnamečiui vaikui, kokios yra tėvų teisės ir kaip valdomas toks turtas. Nekilnojamojo turto valdymas nepilnamečiui Lietuvoje yra sudėtingas procesas, reikalaujantis atidaus dėmesio teisiniams aspektams. Kiekvienas iš mūsų gali testamentu savo turtą palikti fiziniams ar juridiniams asmenims. Svarbu žinoti, kaip tai padaryti teisingai, ypač jei norite palikti turtą nepilnamečiui vaikui.

Testamento samprata ir reikšmė

Testamentas - tai vienas seniausių teisinių dokumentų, nusakančių asmens valią dėl jo turto likimo po mirties. Įprasta manyti, kad apie testamentą susimąsto tik vyresnio amžiaus žmonės, tačiau vis dažniau ir jaunesni asmenys planuoja savo turto paskirstymą po mirties. Sąmoningi žmonės, būdami įvairaus amžiaus, siekia pasirūpinti artimaisiais, testamentu padalydami savo turtą šeimos nariams, giminaičiams ar kitiems svarbiems asmenims. Testamentas - tai teisinis dokumentas, kuriame žmogus (testatorius) nurodo, kam ir kokį savo turtą nori palikti po mirties. Testamente išreiškiama tik testatoriaus valia. Jis gali laisvai nuspręsti, kas paveldės jo turtą - pinigus, nekilnojamąjį turtą, vertingus daiktus ar kitą nuosavybę. Svarbu žinoti, kad prieš paskirstant turtą įpėdiniams, iš jo vertės pirmiausia padengiamos visos mirusiojo skolos.

Ar galima testamentu palikti turtą nepilnamečiui vaikui?

Įpėdiniu pagal testamentą gali būti fiziniai asmenys, kurie buvo gyvi palikėjo mirties momentu, taip pat kurie buvo pradėti jam esant gyvam ir gimė po jo mirties, todėl yra galimybė palikimą (nekilnojamąjį turtą) testamentu palikti 3 metų amžiaus asmeniui. Tokio amžiaus sulaukęs asmuo vadovaujantis įstatymais iki pilnametystės (18 metų amžiaus) laikomas neveiksniu, todėl jo vardu palikimą priimtų jo tėvai arba globėjai. Ar galima testamentu palikti butą nepilnamečiui vaikui? Taip, galima. Nepilnametis asmuo gali turėti nuosavybės teise jam priklausančio turto, todėl buto dovanojimas yra galimas. Nepilnametis vaikas turi teisę įgyti nuosavybėn turtą, tačiau vaiko teisė valdyti, naudoti ar disponuoti nuosavybės teise turimu turtu yra ribojama. Vaikui priklausantis turtas privalo būti tvarkomas išimtinai vaiko interesais ir naudojamas tik vaiko poreikiams tenkinti: mokymui, laisvalaikiui ir pan. Visos pajamos, vaisiai, produkcija, gaunami iš vaikui priklausančio turto yra vaiko nuosavybė. Testamentas turi būti sudarytas pagal įstatymų reikalavimus, o nepilnamečio interesus atstovauja jo tėvai arba globėjai. Notaras privalo užtikrinti, kad nepilnamečio teisės būtų apsaugotos.

Nepilnamečio turto valdymas: tėvų ir globėjų teisės (uzufruktas)

Bendra taisyklė, kad turtą, kuris yra nepilnamečio vaiko nuosavybė, tarpusavio sutarimu iki jo pilnametystės tvarko tėvai uzufrukto teisėmis. Uzufruktas yra tėvų teisė naudoti jų vaikui priklausantį daiktą ir gauti iš jo vaisius, produkciją ir pajamas. Tačiau bendra taisyklė turi ir išimčių, kurios priklauso nuo testatoriaus valios. Tėvai neturi teisės tvarkyti uzufrukto teisėmis savo nepilnamečių vaikų turto, kuris yra vaiko paveldėtas su sąlyga, kad tam turtui nebus nustatomas uzufruktas. Taigi testatorius, sudarydamas testamentą, turi laisvą valią apsispręsti dėl tokios testamento sąlygos, ir jai esant, apriboti tėvų teises dalyvaujant nepilnamečio vaiko paveldėto turto tvarkyme uzufrukto teisėmis. Jei tokios sąlygos testamente nėra, už nepilnamečius sandorius, susijusius su jų turto naudojimu ir valdymu, jų vardu sudaro tėvai arba globėjai kurie, sudarydami ir vykdydami sandorius, privalo veikti išimtinai dėl nepilnamečio interesų. Uzufrukto teisėmis tvarkydami savo nepilnamečių vaikų turtą tėvai be išankstinio teismo leidimo neturi teisės perleisti, įkeisti savo nepilnamečių vaikų turtą ar kitaip suvaržyti teises į jį. Todėl, siekiant parduoti nepilnamečiui priklausantį turtą tėvams yra būtina kreiptis į teismą ir gauti pastarojo leidimą sudaryti turto pardavimo sandorį. Negavus tokio leidimo, turto pardavimo sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu. Pažymėtina, kad nepilnamečio vaiko turtą tvarkantys tėvai neturi teisės tiesiogiai ar per tarpininkus įsigyti savo nuosavybėn šio turto ar teisių į jį. Tėvams gavus teismo leidimą parduoti nepilnamečiui priklausantį turtą ir jį pardavus, iš šio sandorio gautas pajamas tėvai gali naudoti tik šeimos ir vaiko reikmėms, atsižvelgdami į vaiko interesus. Be atskiro teismo leidimo tėvai neturi teisės investuoti nepilnamečių vaikų pinigines lėšas, jeigu jų suma viršija dešimties minimalių mėnesinių algų dydį (3 000 EUR).

Pokyčiai nuo 2023 m.: teismo leidimo nereikalingumas

Iki 2023 m. sausio 1 d., pagal galiojusias įstatymo normas, tėvams ar globėjams norint priimti ar atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu, buvo būtinas teismo leidimas. Nuo 2023 m. sausio 1 d. įsigaliojus naujiems Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso pakeitimams, išankstinio teismo leidimo nebereikalaujama. Tėvai ar globėjai tiesiogiai kreipiasi į notarą, kuris yra užvedęs paveldėjimo bylą, o jei paveldėjimo byla nėra užvesta - į palikimo atsiradimo vietos notarą. Palikimo atsiradimo vieta laikoma paskutinė nuolatinė palikėjo (mirusio asmens) gyvenamoji vieta. Palikimas priimamas per tris mėnesius nuo palikėjo mirties. Notaras, prieš tvirtindamas sandorį, įvertina, ar jį sudarius bus užtikrinta tinkama nepilnamečio vaiko teisių ir interesų apsauga. Buto pardavimas turint nepilnamečių vaikų: pokyčiai nuo 2023 m. Svarbūs pokyčiai įvyko 2023 m. sausio 1 d., kai įsigaliojo civilinio kodekso pataisa, supaprastinanti buto pardavimą turint nepilnamečių vaikų. Teismo leidimo parduodant turtą, priklausantį šeimai su nepilnamečiais vaikais, nebereikia. Jei parduoti norimas būstas yra šeimos vienintelis gyvenamasis turtas, kur esate deklaravę gyvenamąją vietą, tuomet bus reikalingas notaro sutikimas turtą parduoti. Iki 2023 m. toks leidimas buvo reikalingas iš apylinkės teismo, nuo 2023 m. sausio 1 d. šią funkciją atlieka notarai. Teismo leidimas nebėra reikalingas, pats būsto sandorį tvirtinantis notaras spręs, ar nebus pažeistos nepilnamečių vaikų teisės. Pagrindiniai reikalavimai tokio turto pardavimo sutikimui išlieka: Nepilnamečiai vaikai negali likti be gyvenamojo būsto. Neturi būti pažeistos vaikų teisės į gyvenimo sąlygas. Turi išlikti sąlygos vaikų fiziniam, protiniam ir dvasiniam vystymuisi. Hipotekos įregistravimas (turto įkeitimas bankui) turint nepilnamečių vaikų nuo 2023 m. Nuo 2023 m. sausio 1 d. notarai perima teisę spręsti, ar nepilnamečio vaiko teisės nebus pažeistos perkamą būstą įkeičiant bankui ar kitai kredito įstaigai. Teismo leidimo, norint įkeisti turtą bankui, nebereikės. Šią funkciją atliks notaras.

Kaip apsisaugoti nuo palikėjo skolų?

Svarbu paminėti, jog siekiant apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus, palikimas turėtų būti priimamas pagal turto apyrašą, taip apsaugant nepilnamečio turtą nuo galimos atsakomybės už palikėjo skolas. Žmogaus negrąžintos skolos gali viršyti jo turėto turto vertę. Tokiu atveju priimti palikimą būtų nuostolinga, nes paveldėtojas įgautų prievolę dengti palikėjo skolas ne tik iš mirusiojo turėto turto, bet ir iš savo asmeninio turto. Išeitis - antstolio sudaromas paveldimo turto apyrašas. Civilinio kodekso 5.53 straipsnyje įtvirtinta, kad įpėdinis, priėmęs palikimą pagal antstolio sudarytą turto apyrašą, už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu. Jeigu bent vienas įpėdinis priėmė palikimą pagal turto apyrašą, tai ir visi kiti įpėdiniai laikomi priėmusiais palikimą pagal turto apyrašą. Norėdamas priimti palikimą pagal apyrašą, įpėdinis turi išreikšti tokį norą paduodamame pareiškime dėl palikimo priėmimo. Asmeniui kreipiantis į notarą dėl palikimo priėmimo, notaras turėtų išaiškinti palikimo priėmimo formas ir jų teisines pasekmes. Notaras išduoda vykdomąjį pavedimą dėl turto apyrašo sudarymo, kurį įpėdinis ne vėliau kaip per dvi savaites turi pateikti antstoliui. Apsisprendus sudaryti apyrašą, pirmiausia reikėtų kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą. Jis išduoda vykdomąjį pavedimą dėl paveldimo turto apyrašo sudarymo, kuris vėliau pateikiamas antstoliui. Paveldimo turto apraše antstolis surašo visus palikimą sudarančius daiktus ir išvardija visas žinomas skolines palikėjo teises bei pareigas. Apyrašo pabaigoje įpėdinis paliudija, kad apyraše nurodytas visas įpėdiniui žinomas palikėjo turtas, visi palikėjo skoliniai reikalavimai ir skolinės pareigos.

Tėvų ar globėjų nušalinimas nuo turto tvarkymo

Jeigu tėvai ar vienas iš jų netinkamai tvarko savo nepilnamečiam vaikui priklausantį turtą, darydami žalą nepilnamečio turtiniams interesams, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija arba prokuroras turi teisę kreiptis į teismą ir prašyti nušalinti tėvus nuo nepilnamečiui priklausančio turto tvarkymo. Jei yra pagrindas, teismas nušalina tėvus nuo jų nepilnamečio vaiko turto tvarkymo, panaikina tėvų uzufrukto teisę į vaiko turtą bei skiria kitą asmenį nepilnamečiui priklausančio turto administratoriumi.

Testamento sudarymo niuansai ir galimos sąlygos

Visgi kai kuriuos testatorių pageidavimus notaras gali padėti suformuluoti taip, kad jie atitiktų teisės aktų reikalavimus. Pavyzdžiui, praktikoje buvo atvejis, kai testatorė pageidavo palikti turtą savo nepilnamečiam vaikui, tačiau norėjo, kad turtą iki vaiko pilnametystės tvarkytų ne vaiko tėtis, o močiutė. Šiuo atveju testamentu močiutė buvo paskirta testamento vykdytoja, kuriai pavesta valdyti palikimą iki įpėdinis taps pilnametis. Taigi, sprendimus dėl sandorių, susijusių su paveldėtu turtu, sudarymo priims močiutė, derindama savo veiksmus su nepilnamečio vaiko atstovu - jo tėvu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad tuo atveju, jeigu palikimą priima nepilnamečiai įpėdiniai, vykdydamas iš testamento išplaukiančias teises ir pareigas, susijusias su vaikų paveldėto turto naudojimu ir tvarkymu, testamento vykdytojas privalo tartis su įpėdinių atstovu pagal įstatymą. Testamente gali būti nustatyta, kiek laiko testamento vykdytojas atliks savo veiksmus, - nurodytas konkretus terminas arba tam tikras įvykis (kai įpėdinis sulaukia tam tikro amžiaus, įpėdinio santuoka ir pan.). Testamentą įvykdęs testamento vykdytojas privalo įpėdinių reikalavimu pateikti jiems ataskaitas. Dažnai pasitaiko atvejų, kai ypač vyresnis asmenys, sudarydami testamentus, įpėdiniams pateikia moralinius ar emocinius reikalavimus, tačiau jų, pasak notaro, neįmanoma paversti teisine paveldėjimo sąlyga. „Pasitaiko atvejų, kai sako, kad vaikai paveldės tik jei dalyvaus laidotuvėse. Tačiau net jei įpėdinis neatvyktų į laidotuves, jis neprarastų teisės į paveldėjimą“, - pabrėžė LNR prezidentas. Taip pat testatoriai kartais reikalauja, kad įpėdiniai paveldėję namą, turės gyventi jame visą gyvenimą. Visgi notaras pabrėžia, kad įstatymas nedraudžia siūlyti rekomendacijų, bet negalima paveldėjimo padaryti priklausomo nuo gyvenamosios vietos visam laikui. Svarbu pabrėžti, kad visais atvejais paveldėtojas įgyja nuosavybę ir gali laisvai disponuoti paveldėtu turtu.

Privalomoji palikimo dalis

Nors kiekvienas asmuo yra laisvas sudaryti testamentą ir jame nevaržomai išdėstyti savo valią dėl to, kam ir kiek atiteks jo turto po mirties, tačiau įstatymų leidėjas, siekdamas apsaugoti šeimos narius, kuriems reikalingas išlaikymas, įskaitant nepilnamečius vaikus, numatė tam tikras testamento laisvės išimtis. Nepaisant to, kas nurodyta testamente, palikėjo vaikai (įvaikiai), sutuoktinis, tėvai (įtėviai), jei jiems palikėjo mirties dieną yra reikalingas išlaikymas, turi teisę į privalomąją palikimo dalį, kuri sudaro pusę tos dalies, kuri kiekvienam iš jų tektų paveldint pagal įstatymą, t.y., jei testamentas nebūtų sudarytas. Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus yra įtvirtinta įstatyme, todėl atskirai įrodinėti, kad nepilnamečiams vaikams reikalingas išlaikymas - nereikia, nepilnamečiams vaikams visada priklauso įstatymo numatyta privalomoji palikimo dalis. Paprastai galite testamentu turtą palikti bet kam, tačiau jei palikėjas mirties metu turi nepilnamečių ar neįgalių vaikų, sutuoktinį ar tėvų, kuriems reikalingas išlaikymas, jie vis tiek gaus bent pusę to turto, kurį gautų paveldėdami pagal įstatymą.

Testamento formos ir jų ypatumai

Testamento sudarymas: Dėl testamento sudarymo galima kreiptis į bet kurį notaro biurą visoje šalyje. Oficialusis testamentas sudaromas raštu dviem egzemplioriais ir patvirtinamas notaro arba Lietuvos Respublikos konsulinio pareigūno atitinkamoje užsienio valstybėje (CK 5.28 straipsnio 1 d.). Oficialiajame testamente nurodoma jo sudarymo vieta ir laikas (metai, mėnuo, diena, valandas ir minutės), sudarytojas, išvardijamas paliekamas turtas ir įpėdiniai. Surašytas testamentas perskaitomas, pasirašomas testatoriaus ir užregistruojamas notariniame registre. Asmeninis testamentas: Surašomas paties testatoriaus ranka, nurodant vardą, pavardę, datą, vietą, išreiškiant valią ir pasirašant. Asmeninis testamentas - tai testatoriaus ranka surašytas testamentas, kuriame nurodyta testatoriaus vardas, pavardė, testamento sudarymo data (metai, mėnuo, diena), vieta ir kuris išreiškia testatoriaus valią ir yra jo pasirašytas (CK 5.30 straipsnio 1 d.). Asmeninis testamentas gali būti surašytas bet kokia kalba. Teisingumo ministerija pabrėžia, kad pasirinkus šį testamento sudarymo būdą itin svarbu nurodyti visus reikalingus duomenis: Testatoriaus vardą ir pavardę; Testamento sudarymo datą ir vietą; Testatoriaus valią; Privalomą testatoriaus parašą. Asmeninį testamentą galima perduoti saugoti notarui, tuomet jis prilyginamas oficialiajam testamentui. Asmeninį testamentą testatorius gali perduoti saugoti notarui ar Lietuvos Respublikos konsuliniam pareigūnui užsienio valstybėje (CK 5.31 str. 1 d.). Tai yra asmens teisė, bet ne pareiga. Jei asmeninis testamentas nebuvo perduotas saugoti, jis po testatoriaus mirties turi būti pateiktas teismui ne vėliau kaip per vienerius metus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas aiškina, kad teismo patvirtintas asmeninis testamentas įgyja oficialiojo testamento statusą. Tai suteikia teisę paveldėtojams priimti palikimą, atsisakyti jo ar gauti paveldėjimo teisės liudijimą. Be to, praktikoje tokie testamentai dažnai sukelia ginčus dėl netikslių formuluočių. Jeigu yra reikalinga asmeninį testamentą patvirtinti teisme, neretai kyla klausimai, ar tikrai asmeninis testamentas surašytas būtent to asmens, ar tikrai jo valia buvo niekieno neveikiama ir pan., neretai toks testamentas netenkina visų būtinųjų reikalavimų, įtvirtintų CK 5.30 str., dėl ko asmeniniai testamentai lieka teismo nepatvirtinti, todėl negali būti vykdomi. Testamentas gali būti paskelbtas negaliojančiu, jei jis sudarytas neveiksnaus arba ribotai veiksnaus asmens, jei testamento turinys neteisėtas ar nesuprantamas, prieštaraujantis viešajai tvarkai, gerai moralei arba jei testamentas buvo sudarytas dėl apgaulės ar grasinimų. Notaras įsitikins asmens veiksnumu ir tikrąja valia, priešingu atveju atsisakys tvirtinti testamentą. Testamentas yra griežtai konfidencialus dokumentas ir kol testatorius yra gyvas notaras negali niekam atskleisti jo turinio. Testamento keitimas: Nėra apribojimų, kiek kartų galima keisti, taisyti ar pildyti testamentą. Visuomet galioja vėliausiai patvirtintas testamentas. Testatorius bet kada gali pakeisti, papildyti ar panaikinti savo testamentą bei sudaryti naują. Informacija apie testamento buvimą ar turinį iki testatoriaus mirties nėra viešinama. Testamento turinys: Tai viena geriausiai saugomų paslapčių.

Mitai apie testamentus

M. Stračkaitis įvardijo, kokie mitai apie testamentus dažniausiai atbaido žmones nuo jų sudarymo. Pasak jo, vienas pagrindinių mitų yra teiginys, kad testamentas - tik turtingiesiems. „Testamentą gali sudaryti bet kuris veiksnus asmuo, nepriklausomai nuo turimo turto vertės. Net jei turite tik butą, automobilį ar indėlį - testamentas gali užtikrinti, kad turtas atiteks tiems, kam norite. Pavyzdžiui, jei asmuo neturi artimųjų giminaičių, o jį prižiūri tolimi giminaičiai, kurie nėra įpėdiniai pagal įstatymą, šie giminaičiai galėtų paveldėti tik tuo atveju, jei asmuo testamentu jiems paliktų savo turtą“, - nurodė specialistas. Be to, dažnai žmonės nenori kreiptis į notarus nes mano, kad testamentą galima parašyti ant paprasto lapo ir jis galios. Tačiau M. Stračkaitis pažymi, kad tai tik iš dalies tiesa. „Egzistuoja vadinamasis asmeninis testamentas, bet jis galioja tik jei parašytas ranka, pasirašytas, nurodyta jo sudarymo data ir vieta. Tačiau neperdavus asmeninio testamento saugoti notarui, yra rizika, kad įpėdiniai jo neras ir taip testatoriaus valia liks neįgyvendinta. Be to, praktikoje tokie testamentai dažnai sukelia ginčus dėl netikslių formuluočių“, - pabrėžė notaras. Taip pat dažnai pasitaiko atvejų, kai žmonės bijo sudaryti testamentą, nes galvoja, kad giminaičiai sužinos dokumentų turinį dar jam esant gyvam ir kils pykčiai ar kiti nesklandumai. Visgi M. Stračkaitis pabrėžia, testamentas yra griežtai konfidencialus dokumentas ir kol testatorius yra gyvas notaras negali niekam atskleisti jo turinio. Dar vienas ne visai teisingas teiginys apie testamentus yra tai, kad testamentas reiškia, kad asmuo gali viską palikti kam tik nori - net nepalikti vaikams. „Lietuvos teisė numato privalomąją palikimo dalį nepilnamečiams ar reikalingiems išlaikymo palikėjo vaikams, sutuoktiniui bei tėvams. Tai reiškia, kad net jei testamente jie nepaminėti, jie vis tiek paveldės pusę jiems įstatymo nustatytos dalies“, - nurodė LNR prezidentas.

Testamento sudarymo kaina

Testamento kaina. Testamentas yra socialiai reikšmingas dokumentas, todėl jo patvirtinimo kaina yra socialiai orientuota. Už testamento patvirtinimą notaras turi teisę imti 5 - 33 EUR + 21 proc. PVM atlygį. Atlygis skirtinguose notarų biuruose gali svyruoti, tačiau neturėtų viršyti nustatytų maksimalių ribų. Testamento tvirtinimas kainuoja 40 eurų (+ PVM), o asmeninio testamento priėmimas saugoti kainuoja 21 eurą (+ PVM).

Ką reikia žinoti kreipiantis į notarą dėl nepilnamečio palikimo?

Ką privalo žinoti nepilnamečio vaiko tėvai ar globėjai prieš kreipdamiesi į notarą dėl palikimo priėmimo ar atsisakymo? Visų pirma, nepilnamečio vaiko tėvai ar globėjai turės nurodyti duomenis apie mirusį asmenį (vardas, pavardė, asmens kodas, mirties data) bei pateikti mirties liudijimą. Antra, nepilnamečio vaiko tėvai ar globėjai turės notarui pateikti savo asmens dokumentus bei pateikti duomenis apie nepilnametį vaiką, kurio vardu norima priimti ar atsisakyti priimti palikimą, vaiko ryšį su mirusiu asmeniu (pavyzdžiui, gimimo liudijimą). Trečia, nepilnamečio vaiko tėvai ar globėjai turės pateikti visus žinomus duomenis apie paveldimą turtą (pavyzdžiui, mirusiojo nuosavybės teise turėto nekilnojamojo turto adresą, unikalų numerį, turėtą kilnojamąjį turtą, transporto priemones ir kt.) bei kreditorius, jei tokių yra. Ketvirta, nepilnamečio vaiko tėvai ar globėjai turės pateikti santuokos liudijimo kopiją. Jei kreipiasi vienas iš tėvų, įrodymus, patvirtinančius svarbias kito tėvo nesikreipimo priežastis (ištuokos liudijimo kopiją, mirties liudijimo kopiją ir kt.). Jei kreipiasi globėjas, įrodymus, patvirtinančius globėjo teisę paduoti prašymą (pavyzdžiui, teismo sprendimo ar nutarties dėl globos nustatymo ir globėjo paskyrimo nepilnamečiam vaikui kopiją ir kt.). Apibendrinant galima daryti išvadą, kad, skirtingai nei kitų įpėdinių atveju, nepilnamečių vaikų palikimą gali priimti ar jo atsisakyti tik jų tėvai ar globėjai. Nepilnamečių vaikų tėvai ar globėjai yra atsakingi už visą paveldėjimo procedūrą, dėl šios priežasties jie turi kreiptis į notarą per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo momento ir pateikti visus reikiamus dokumentus, informaciją.

Paveldėjimas pagal įstatymą ir pagal testamentą

Palikimas gali būti paveldimas pagal įstatymą arba pagal testamentą. Paveldėti turtą galima pagal įstatymą arba testamentu. Turtą paveldint pagal įstatymą yra svarbi įpėdinių eilė, pagal kurią nusprendžiama, kas yra šio asmens turto paveldėtojai. Pagal įstatymą paveldima tuomet, kai nesukuriate testamento. Tai - numatytasis turto paskirstymo po mirties būdas, kuris apibrėžtas įstatymuose. Palikėjo vaikaičiai ir provaikaičiai paveldi pagal įstatymą kartu su paveldinčiais atitinkamai pirmos arba antros eilės įpėdiniais, jeigu palikimo atsiradimo metu nebėra gyvo to iš jų tėvų, kuris būtų buvęs įpėdinis. sutuoktinis paveldi ¼ turto, jeigu vaikų ne daugiau kaip trys. Įstatyminio paveldėjimo atveju kiekvienas turto objektas tampa kiekvieno įpėdinio nuosavybe atitinkamomis dalimis. Tai reiškia, kad šių nuosavybės objektų valdymas tampa iš esmės sudėtingesnis - kuo daugiau bendrasavininkų, tuo daugiau potencialių nesutarimų ir nepasidalinimų. Palikėjas, siekdamas, kad po jo mirties turtą paveldėtų konkretūs asmenys paties palikėjo pasirinktomis, o ne įstatymo nustatytomis dalimis, gali sudaryti testamentą. Testamentu palikėjas taip pat gali numatyti testamentinę išskirtinę, t. y. gali įpareigoti paskirtą įpėdinį įvykdyti kokią nors prievolę vieno ar kelių asmenų naudai (pavyzdžiui, įpareigoti įpėdinį mokėti tam tikras pinigines išmokas tam tikriems asmenims), tačiau neviršijant paveldimo turto vertės. Sutuoktiniai taip pat turi teisę sudaryti bendrąjį sutuoktinių testamentą, kuriuo abu sutuoktiniai vienas kitą paskiria savo įpėdiniu ir po vieno sutuoktinio mirties visą mirusiojo turtą paveldi pergyvenęs sutuoktinis. Paveldėjimas pagal įstatymą įvyksta tada, kai palikėjas nebuvo sudaręs testamento arba testamentas ar jo dalis pripažinta negaliojančiu. Civiliniame kodekse įtvirtintas baigtinis įpėdinių šešių eilių sąrašas, kurie turi teisę paveldėti pagal įstatymą. Paveldint pagal įstatymą, aukštesnės eilės įpėdiniai turi pirmumą paveldėti palikėjo turtą lygiomis dalimis. Kiekvienos žemesnės eilės įpėdiniai paveldi tik jeigu aukštesnės eilės įpėdiniai nepriėmė palikimo arba šių tiesiog nėra. Pagal nurodytą tvarką būtų galima pamodeliuoti situaciją. Tarkim mirusysis turėjo tris vaikus, tokiu atveju kiekvienas vaikas atitinkamai paveldėtų 1/3 viso mirusiojo turtą. Jeigu du vaikai atsisakytų priimti palikimą, visas turtas atitektų likusiam vaikui. Mirusiojo sutuoktinis nėra nurodytas nei vienoje eilėje, nes pergyvenęs sutuoktinis nėra laikomas įpėdiniu. Tačiau tai nereiškia, kad sutuoktinis neturi jokios teisės į paliktą turtą, pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal specialią teisę kartu su pirmos arba antros eilės įpėdiniais. Jei sutuoktinis paveldi su pirmos eilės įpėdiniais, jis paveldi 1/4 palikimo su sąlyga jei įpėdinių ne daugiau kaip trys neįskaitant sutuoktinio. Jeigu pirmos eilės įpėdinių daugiau kaip trys, sutuoktinis paveldi lygiomis dalimis su kitais įpėdiniais. Taigi, jeigu dar kartą pažvelgtume į prieš tai nagrinėtą situaciją, kad mirusysis turėjo tris vaikus ir pridėtume sutuoktinę, tai pagal paminėtas taisykles visi 3 vaikai ir sutuoktinė paveldėtų lygiai po vieną ketvirtadalį viso palikimo. Paveldėjimas pagal įstatymą neįvyksta, jeigu buvo sudarytas testamentas. Asmuo, nusprendęs sudaryti testamentą, turi teisę palikti savo turtą bet kuriems asmenims.

tags: #ar #galiu #testamentu #palikti #buta #savo

• Sauskelnių „Bella Happy“ ir „OOPSIES“ palyginimas
• Kiaušinių virimo technikos
• ar gimimo data lemia sėkmingus santykius?
• Naujausios vaikiškų džinsų tendencijos
• Pramogos vaikams namuose ir šventėse