Italijoje įstatyminis dekretas yra svarbus teisės aktas, kurį Ministrų Taryba priima skubių ir neatidėliotinų aplinkybių atvejais. Šie dekretai turi įstatymo galią, tačiau per du mėnesius juos turi patvirtinti parlamentas, per tą laiką jie gali būti koreguojami. Italijos vyriausybė nuolat naudojasi šia priemone, siekdama greitai reaguoti į įvairius iššūkius - nuo migracijos politikos iki kultūros paveldo valdymo ir ekonomikos reguliavimo.
Vienas iš neseniai įsigaliojusių dekretų keičia tvarką, kaip humanitarinės pagalbos laivai teikia pagalbą. Pagal šį naująjį dekretą, pagalbą teikiantys laivai po kiekvienos gelbėjimo operacijos turi nedelsdami plaukti į jiems priskirtą Italijos uostą. Tokie laivai, prieš grįždami į krantą, dažnai kelis kartus gelbsti žmones, patekusius į bėdą bandant įveikti pavojingiausią pasaulyje jūros maršrutą. Naujoji kraštutinių dešiniųjų premjerės Giorgios Meloni vyriausybė pažadėjo neleisti humanitarinės pagalbos laivams teikti, jos nuomone, „keltų“ iš Afrikos šiaurės paslaugas. Ši pozicija atspindi platesnę tendenciją kontroliuoti migraciją ir sumažinti humanitarinių organizacijų vaidmenį Viduržemio jūroje.

Tačiau pagalbos grupės teigė, kad įsakymas „nedelsiant plaukti į uostą, kai kiti žmonės jūroje yra atsidūrę nelaimėje, prieštarauja kapitono pareigai suteikti skubią pagalbą nelaimės ištiktiems žmonėms, kaip įtvirtinta“ tarptautinėje jūrų teisėje. Tai kelia susirūpinimą dėl galimo tarptautinės teisės pažeidimo ir žmogiškųjų teisių situacijos pablogėjimo. Pagalbos organizacijos, įskaitant „Gydytojus be sienų“ (MSF), bendrame pareiškime teigė, kad „Italijos įstatymo galią turintis dekretas prieštarauja tarptautinei jūrų, žmogaus teisių ir Europos teisei“. Jos taip pat pridūrė, kad „dėl sumažėjusio gelbėjimo laivų buvimo jūroje neišvengiamai daugiau žmonių tragiškai joje nuskęs“. Tai rodo, kad naujasis dekretas gali turėti tiesioginių ir neigiamų pasekmių gyvybių išsaugojimui jūroje.
Pasak pagalbos grupių, šią problemą dar labiau apsunkino pastarojo meto Romos sprendimas dažnu atveju skirti laivus į uostus, kurie yra tolėliau nuo paieškos ir gelbėjimo vietovių. „Dėl abiejų veiksnių SAR (paieškos ir gelbėjimo) laivai ilgesniam laikui išplaukia iš gelbėjimo zonos, ir tai sumažina jų galimybes padėti nelaimės ištiktiems žmonėms“, - tvirtino grupės. Dekrete taip pat nurodoma, kad labdaros organizacijos turi pradėti rinkti informaciją apie išgelbėtų asmenų galimus prieglobsčio prašymus ir perduoti šiuos duomenis Italijos valdžios institucijoms. Tačiau labdaros organizacijos pareiškė, kad „valstybės privalo inicijuoti šį procesą, o privatus laivas tam nėra tinkamas“. Laivo kapitonams, pažeidusiems naująsias taisykles, grės baudos iki 50 tūkst. eurų, o jų laivai gali būti konfiskuojami.
Europos Komisijos atstovė spaudai Anitta Hipper teigė, kad „nesvarbu, koks dekretas bus priimtas“, Italija „privalo gerbti tarptautinius įstatymus ir jūrų teisę“.
Neseniai Italijos kultūros ministerija paskelbė dekretą „Gairės dėl minimalių mokesčių už nacionalinių institutų ir kultūros vietų saugomo kultūros paveldo naudojimo koncesiją nustatymo“ (2023 m. balandžio 11 d. D. M. Nr. 161). Dekretas sukėlė daugelio kultūros paveldo sektoriaus organizacijų ir specialistų susirūpinimą, nes juo nustatomi minimalūs mokesčiai už valstybės kultūros paveldo, įskaitant viešai prieinamus kūrinius, skaitmeninių kopijų kūrimą ir naudojimą komerciniais tikslais. Naujuoju dekretu, kuriuo nustatomi minimalūs mokesčiai, labai apribojama Italijos valstybinėms kultūros paveldo įstaigoms suteikta veiksmų laisvė.

Dekretas prieštarauja Kultūros paveldo reprodukcijų įsigijimo, platinimo ir pakartotinio naudojimo skaitmeninėje aplinkoje gairėms, kurias 2022 m. birželio mėn. pagal Nacionalinį kultūros paveldo skaitmeninimo planą paskelbė Kultūros ministerijos Centrinis kultūros paveldo skaitmeninimo institutas. Dekretas jau kenkia Italijos kultūros paveldo sklaidai ir dalijimuisi žiniomis. Dėl CDSM direktyvos 14 straipsnio įgyvendinimo Italijoje kilo daug susirūpinimą keliančių klausimų, kadangi pagal jį negalima reikalauti gretutinių teisių apsaugos atgaminant viešojo naudojimo vaizduojamojo meno kūrinius.
Italijoje užsienio darbuotojų atvykimo kvotos yra ribotos ir jas kasmet nustato vadinamasis „Srauto dekretas“ (Decreto Flussi). Šiuo dekretu reglamentuojamas maksimalus į Italiją įleidžiamų užsienio darbuotojų skaičius pavaldiems, sezoniniams ir savarankiškai dirbantiems darbams. 2025 m. srauto dekretas apibrėžė kvotas, susijusias su įvairiomis darbo rūšimis, siekiant patenkinti augantį darbo jėgos poreikį įvairiuose sektoriuose, tokiuose kaip žemės ūkis, turizmas ir šeimos priežiūra.

Kvotų valdymas apima skaitmeninės platformos naudojimą išankstiniam prašymų pildymui ir vadinamajai „paspaudimų dienai“ (Click Day). Išankstinis formų užpildymas yra esminis žingsnis norint sėkmingai dalyvauti paspaudimų dienoje. Paspaudimų dienos metu iš anksto užpildytos paraiškos siunčiamos vienu metu ir vertinamos eilės tvarka. Ši sistema buvo įsteigta siekiant supaprastinti ir pagreitinti biurokratiją, tačiau reikalauja, kad darbdaviai ir jų konsultantai būtų itin pasirengę.
Žemiau pateikiamos apytikslės 2025 m. kvotos skirtingiems darbo tipams:
| Darbo tipas | Kvotų skaičius (apytikslis) | Pagrindiniai sektoriai | Pastabos |
|---|---|---|---|
| Sezoninis pavaldus darbas | 110 000 | Žemės ūkis, turizmas, viešbučiai | 70% skirta konkrečioms šalims, 30% likusioms |
| Nesezoninis pavaldus darbas | Nenurodyta | Visos pareigos, kurioms reikalingas nuolatinis darbas | Skiriamos iš kitų kvotų kategorijų |
| Pagalba šeimai (socialinė ir sveikatos priežiūra) | 41 000 | Šeimos priežiūra, socialinės paslaugos | Atviras visų tautybių atstovams, dalis per įdarbinimo agentūras |
| Savarankiškas darbas | 730 | Profesionalai, verslininkai, pradedantieji | Suteikia prieigą savarankiškai dirbantiems darbuotojams |
Žemės ūkis ir turizmo-viešbučių sektoriai yra vieni iš pagrindinių, kuriems skirtos didelės kvotos. Žemės ūkis reikalauja daug sezoninių darbuotojų, ypač derliaus nuėmimo laikotarpiu. Tikimasi, kad darbuotojams iš Bangladešo, Pakistano ir Šri Lankos bus taikomos griežtesnės kontrolės priemonės.
Italijos darbdavys, ketinantis įdarbinti ne ES darbuotoją, turi laikytis sudėtingos, bet aiškiai apibrėžtos procedūros:
Yra atvejų, kai galima samdyti iš kvotos, ty netaikomas skaitinis limitas, kasmet nustatomas dekretu dėl srauto. Italijoje „Click Day“ buvo įsteigta siekiant supaprastinti ir pagreitinti biurokratiją, tačiau reikalauja, kad darbdaviai ir jų konsultantai būtų itin pasirengę. Tai puiki galimybė tiek Italijos darbdaviams, tiek užsienio darbuotojams, ieškantiems naujų perspektyvų Italijoje.
Italijoje įsigaliojo vadinamojo infrastruktūros reglamento nuostatos, kurios sutrumpina maksimalų laukimo prie rampos laiką ir žymiai padidina baudas už jo viršijimą. Šis įstatyminis dekretas Nr. 73 įsigaliojo gegužės 22 d. Vienas iš pagrindinių dekreto elementų yra privalomos automatinės kompensacijos 100 eurų už kiekvieną valandą arba pradėtą valandą laukimo, viršijančio 90 minučių, kraunant arba iškraunant sunkvežimį, įvedimas. Kompensacija mokama nepriklausomai nuo to, ar sutartyje buvo nustatytas laikas krovimo ar iškrovimo operacijoms, su sąlyga, kad vėlavimas nėra vežėjo kaltė.
Naujosios taisyklės taip pat įveda pareigą užtikrinti, kad sunkvežimio vairuotojas galėtų stebėti krovimo operacijas. Už kompensacijos sumokėjimą solidariai atsako siuntėjas ir krovinį pakrovęs subjektas, su galimybe vėliau pareikšti pretenziją faktiškai atsakingai šaliai. Italijos įstatymų leidėjas nusprendė kovoti su šioje srityje paplitusia mokėjimų vėlavimo praktika, kurią dažnai sustiprina nevienodos sutartinės vežėjų ir užsakovų santykiai. Pirmą kartą Italijos teisė susieja mokėjimų vėlavimus transporto sektoriuje su viešosios teisės sankcijų mechanizmu, peržengdama iki šiol galiojusias išimtinai civilines teisių gynimo priemones.
Italijos istorijoje buvo priimta ir kitų svarbių dekretų, reguliuojančių įvairias sritis:
Šie pavyzdžiai iliustruoja Italijos įstatyminių dekretų platų poveikį ir svarbą, reguliuojant įvairius visuomenės ir ekonomikos aspektus.
tags: #italijos #istatyminis #dekretas