Ar galima maitinančiai moteriai valgyti virtą kiaušinį?
Tinkama mityba yra ypač svarbi žindančiai mamai, nes iš mamos pieno kūdikis gauna visas augimui ir vystymuisi reikalingas maistines medžiagas. Tai, ką valgo mama, tiesiogiai veikia kūdikio sveikatą ir vystymąsi. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip turėtų maitintis žindanti mama, kad aprūpintų kūdikį visomis reikalingomis medžiagomis, kokių produktų reikėtų vengti, o kokius įtraukti į savo racioną.
Subalansuota mityba - raktas į sėkmę
Speciali dieta žindant tėra mitas. Paprasčiausiai mityba turi būti subalansuota ir maistas įvairus, kad visų reikalingų medžiagų užtektų ir mamai, ir kūdikiui. Žindančiai mamai kasdien reikia papildomų 300-600 kalorijų - tiek sunaudojama pienui gamintis. Skurdi mityba žindymo periodu gali sutrikdyti pačios moters sveikatą. Valgyti įvairius maisto produktus būtina ir tam, kad vaikas susipažintų su jais per motinos pieną. Manoma, kad tai gali padėti sumažinti alergijos maistui tikimybę.
Ką galima valgyti žindant?
Žindančiai moteriai beveik nėra draudžiamų maisto produktų, tik reikia valgyti nedideliais kiekiais, tada maistas nepakenks nei jai, nei kūdikiui. Leidžiama valgyti absoliučiai visus vaisius, taip pat ir džiovintus, uogas, bet geriau pirmenybę teikti Lietuvoje užaugintiems vaisiams ir daržovėms. Svarbiausia, kad pati mama nebūtų alergiška šiems produktams. Jeigu pastebėjote, kad nuo kurio nors produkto kūdikiui pučia pilvuką, mažiau jo valgykite, ir tai gali padėti.
Svarbu į racioną įtraukti:
- Baltymus: Baltymai yra būtini kūdikio augimui ir vystymuisi. Nuo antrojo nėštumo trimestro ir žindymo metu baltymų kiekis išauga iki 1,1 g/kg per parą ir turi sudaryti 20 proc. paros energijos. Geri baltymų šaltiniai yra mėsa (liesa jautiena, kiauliena, balta paukštiena), žuvis, pieno produktai, virti kiaušiniai.
- Angliavandenius: Angliavandeniai yra pagrindinis energijos šaltinis. Nėščiajai ar žindyvei reikalingas angliavandenių kiekis yra apie 50 proc. suvartojamos paros energijos. Svarbu rinktis lėtai įsisavinamus angliavandenius, pvz., pilno grūdo produktus, daržoves, vaisius.
- Riebalus: Riebalai turėtų sudaryti 30 proc. suvartojamos paros energijos, tačiau svarbu, kad būtų vartojami sveikatai palankūs riebalai. Nėštumo ir žindymo metu ypač svarbios ir naudingos yra omega-3 riebalų rūgštys. Jų gausu riebioje žuvyje, linų sėmenyse, graikiniuose riešutuose.
- Skaidulines medžiagas: Skaidulinės medžiagos padeda reguliuoti virškinimą ir išvengti vidurių užkietėjimo, kuris dažnai kamuoja moteris po gimdymo. Gausu skaidulinių medžiagų daržovėse, vaisiuose, pilno grūdo produktuose.
- Vitaminus ir mineralines medžiagas: Nėštumo ir žindymo metu išauga įvairių vitaminų ir mineralinių medžiagų poreikis. Ypač svarbūs vitaminas D, vitaminas B12, folio rūgštis, vitaminas A, vitaminas C, geležis, kalcis ir jodas.
Žindančios moters mityba nėra niekuo ypatinga. Ji turėtų valgyti įvairų maistą, laikytis pagrindinių maisto produktų grupių proporcijų ir derinimo taisyklių. Virtas kiaušinis yra puikus baltymų šaltinis, kuris yra būtinas kūdikio augimui ir vystymuisi, todėl maitinančiai mamai jį vartoti yra visiškai saugu ir naudinga, jei ji nėra alergiška kiaušiniams.
Ką reikėtų riboti arba vengti?
Nors beveik nėra visiškai uždraustų produktų, kai kuriuos maisto produktus reikėtų vartoti saikingai arba vengti, jei kūdikis reaguoja neigiamai:
- Kofeinas: Kofeinas patenka į motinos pieną, o dėl didelio jo kiekio kūdikis tampa dirglesnis, sutrinka miegas. Todėl per dieną leidžiama išgerti ne daugiau kaip 2 puodelius kavos. Taip pat reikėtų atsiminti, kad kofeino yra ne tik kavoje, bet ir juodoje, žalioje arbatoje, kakavoje, koloje ir energetiniuose gėrimuose, šokolade. Stenkitės kofeino turinčių gėrimų gerti kuo mažiau, gerkite juos tuoj po žindymo - kad iki kito maitinimo kofeino koncentracija kraujyje būtų minimali.
- Alkoholis: Alkoholis žindančiai mamai nerekomenduojamas - kūdikio kepenys dar nepasiruošę jo skaldyti taip, kaip suaugusiojo. Specialistų teigimu, tikimybė, kad kūdikiui pakenks kartais prie pietų stalo išgeriama vyno taurė, yra nedidelė. Tačiau didesni kiekiai neigiamai veikia jo raidą, aktyvumą ir augimą.
- Riebi žuvis: Reikėtų vengti didelių plėšrių jūrinių žuvų, kuriose yra didesni gyvsidabrio kiekiai: skumbrės, ryklio, kardžuvės, jūrinių ešerių, tuno.
- Saldumynai ir gazuoti gėrimai: Nederėtų piktnaudžiauti saldumynais, nereikalingi žindant visokiausi spalvoti ir gazuoti gėrimai. Vartojant daug cukraus, jo kiekis motinos piene padidėja, o tai gali paveikti insulino lygį kūdikio kraujyje. Gazuotuose gėrimuose (taip pat ir gazuotame vandenyje) yra daugiau natrio, nei reikia normalioms organizmo funkcijoms palaikyti.
- Alergenai: Jeigu vaikas alergiškas, reikėtų vengti produktų, kurie gali sukelti alergiją: šokolado, kakavos, krabų, krevečių, žemės riešutų, vėžių, kiaušinių, citrusinių vaisių, braškių, raudonos spalvos vaisių ir daržovių (pomidorų, morkų, obuolių, granatų ir kt.).
- Produktai, kurie gali sukelti pilvo pūtimą: Kai kuriems kūdikiams gali pūsti pilvą nuo tam tikrų produktų, kuriuos valgo mama. Tai gali būti kopūstai, pupelės, svogūnai, česnakai, brokoliai, žiediniai kopūstai. Tačiau mama neturėtų atsisakyti produkto vien todėl, kad vaikui tai sukėlė pilvuko pūtimą: dauguma „rizikingų“ produktų yra sudėtinė sveikos mitybos dalis ir tikrai ne visiems vaikams dėl jų kyla bėdų.
Mitybos ypatumai esant tam tikroms situacijoms
- Vegetarizmas ir veganizmas: Vegetariška mityba žindymo laikotarpiu apskritai nerekomenduojama, o savo ir vaikelio sveikata ypatingai rizikuoja veganės. Jei žindanti mama nevalgys jokio gyvūninės kilmės maisto - nei pieno produktų, nei kiaušinių, nepatenkins nei kūdikio, nei savo poreikių. Vegetarėms ypač svarbu vartoti vitaminą D, folio rūgštį, cinką, geležį, vitaminą B12 ir daugybę kitų mikroelementų.
- Maisto netoleravimas ir alergijos: Kūdikio irzlumas, pilvuko diegliai ar pūtimas, bėrimai, atpylimai - visa tai gali būti ženklas, kad jam netinka tam tikros maisto medžiagos. Kūdikio virškinimo sistema netoleruoja (nėra pasirengusi suvirškinti) tam tikrų medžiagų arba kūdikis yra alergiškas tam tikriems maisto produktams. Tokiu atveju reikėtų pasikonsultuoti su gydytoju ir galbūt atsisakyti tam tikrų produktų.
Skysčių vartojimas
Žindant reikia daugiau skysčių, nes jie būtini ir pienui gamintis. Paprastai per parą patariama išgerti apie 2 litrus skysčių. Geriausi gėrimai mamai: žolelių arbata, vanduo, džiovintų vaisių nuovirai, kompotas, šviežiai spaustos vaisių sultys. Maisto produktai, galintys pagerinti pieno susidarymą, pavyzdžiui, arbata su pienu, tėra mitas.
Praktiniai patarimai
- Valgykite reguliariai: Stenkitės valgyti reguliariai, kas 3-4 valandas.
- Rinkitės kokybiškus produktus: Venkite pusfabrikačių, greito maisto, maisto produktų su dirbtiniais priedais.
- Klausykitės savo organizmo: Pasitikėkite savo organizmu ir valgykite tai, ko norisi. Tačiau nepamirškite, kad mityba turi būti subalansuota.
- Stebėkite kūdikio reakciją: Stebėkite, kaip kūdikis reaguoja į jūsų valgomus produktus. Jei pastebėjote, kad nuo kurio nors produkto kūdikiui pučia pilvuką, mažiau jo valgykite.
- Nepamirškite vitaminų ir mineralinių medžiagų: Jei mityba nėra pakankamai įvairi, gali prireikti papildų. Pasikonsultuokite su gydytoju.
- Neskubėkite: Iki pusantro - dviejų mėnesių stenkitės valgyti alergijos nesukeliančius produktus, vėliau palengva galite bandyti naujus.
Viena iš priežasčių, kodėl kūdikis verkia priglaustas prie krūties, gali būti motinos valgyti produktai, kuriuose gausu eterinių aliejų: česnakai, svogūnai, porai ir pan. Tačiau, jei mama juos valgė nėštumo metu, vaikas gali nereaguoti.
Motinos pienas (toliau MP) neturi tiesioginio ryšio su mamos skrandžio turiniu. Galima sakyti, jog MP gaminasi iš kraujo, todėl jei mamai pučia pilva, tai žarnyne susikaupusios dujos į kraują nepatenka ir Mp sudėčiai poveikio nedaro. Mamos virškinimo sistemai reaguojant audringai, kūdikis greičiausiai jokio poveikio nejaus. Mama turi stebėti, jei kūdikio žarnyno sudirginimas (išmatos putoja, gleivėtos, skystos, žalios, su krauju, daug dujų) sutampa su tam tikrais motinos vartotais produktais, jų laikinai reikėtų atsisakyti. Yra klasikiniai alergenai (braškės, žemuogės, riešutai, citrusiniai vaisiai ir pan.), kurių vartojimui žindymo metu rekomenduojama numatyti 1 savaitę testui: vartoti po truputį ir stebėti kūdikio reakciją, jei ji nepasireiškė per savaitę, produktus galima vartoti.
Mokslininkas Jensen RG (Sant Diego 1995) teigia, jog MP yra galimi apetito inhibitoriai ir stimuliatoriai, taip pat įrodė, jog ryšys tarp MP, kūdikio augimo ir apetito yra: MP kiekis priklauso nuo to, kaip dažnai, ilgai ir kokiu intensyvumu kūdikis žinda. Tik sveikas ir augantis kūdikis yra pajėgus žįsti taip, kad užtikrintų sau reikiamą MP kiekį. Tačiau būtina suprasti, jog tarp motinos mitybos ir Mp negalima dėti lygybės ženklo, nors toks mitas dar labai gajus. Taip Gamta sutvarkė, jog MP gamybai niekada nieko netrūksta: pagrindinės medžiagos imamos iš motinos atsargų, net jei mamos mityba yra skurdesnė, MP nieko nepritrūks, nes trūkstamas medžiagas ims iš mamos organizmo (pvz, kaulų, dantų), ir tik tai kas lieka bus nukreipta motinos poreikiams.
Nuo ilgo virimo, kepinimo, skrudinimo maistinių medžiagų nepadaugėja, todėl daržoves reikėtų valgyti kuo mažiau apdirbtas. Pirmomis savaitėmis po gimdymo, kol naujagimio žarnynas yra jautrus, galima vartoti termiškai apdorotas daržoves: apvirtas, virtas garuose, troškintas.
Geriausia mėsą virti, troškinti.
Greičiausiai, mamos vegetarės pienas bus pilnavertis, turint galvoje tai, kad dažniausiai vegetarai itin sveika mityba besidomintys ir sveiką gyvenimo būdą palaikantys žmonės. Vegetarėms reikėtų atkreipti dėmesį į tai, jog mėsoje esanti geležis yra dvivalentė - ją žmogus gerai įsisavina. Tuo tarpu daržovėse ir vaisiuose esanti geležis - trivalentė, ją mūsų organizmams sunku įsisavinti.
Kalcis - vienas iš tų mineralų, kurių žindančiai mamai reikia 400mg daugiau nei iki nėštumo - t.y. 1200 mg per dieną. Nevartojant pieno produktų, tokį kalcio kiekį užtikrinti būtų sunku. Kalcį lengviau įsisavinti iš rūgusių ir liesesnių/natūralaus riebumo (1-4%) produktų: rūgpienis, kefyras, jogurtas. Pieno produktai žindančios mamos mityboje yra svarbūs, bet tuo pačiu vartojami saikingai - pieno išgerti galima iki 0,5 litro per dieną.
Mokslinių tyrimų žindyvių mitybos srityje yra nemažai. Pavyzdžiui, tiriant Gambijos, Birmos, Popua naujosios Gvinėjos ir Etiopijos žindančių moterų mitybą, kuri dažnai yra skurdi, nepakankama ir priklausoma nuo oro sąlygų, bei lyginant su moterų mityba pažangiose vakarų šalyse, kur mityba yra turtinga ir pilnavertė, buvo gauti rezultatai: mityba neįtakoja MP kokybės, bet gali paveikti MP kiekį; papildomas maistas mamos racione nedaro įtakos žindomam kūdikiui, tačiau stiprina pačios mamos sveikatą. Pastaroji aplinkybė yra reikšminga žindančios moters savijautai, tačiau reikia atkreipti dėmesį, jog mityba - tik viena iš galimų silpnumo priežasčių.
Remiantis moksliniais tyrimais, didesnis ar mažesnis skysčių vartojimas daro įtaką žindančių moterų šlapimo kiekiui. MP kiekis kinta priklausomai nuo to, kaip dažnai, kaip ilgai ir kokiu stiprumu kūdikis žinda. Kadangi pirmiausia užtikrinami kūdikio poreikiai, anot mokslininkų, mama tektų daug dienų negerti ir stipriai dehidratuoti, kad sumažintų MP gamybą, todėl toks metodas yra pavojingas ir nerekomenduojamas. Gamta taip sutvarkė, kad žindanti moteris pagamina daugiau pieno, nei reikia jos kūdikiui. Tokiu būdu, augant vaikui bus patenkinamas poreikis didesniam maisto kiekiui. Mokslinėje literatūroje nurodoma, jog vidutiniškai kūdikis išžinda 2/3 krūtyje esančio MP, o vienas trečdalis lieka. Visiškai ištuštinti krūties nepavyks ir dėl to, jog MP gaminasi nuolat, net ir žindymo metu. Esant situacijai, kuomet po maitinimo krūtyje jaučiamas tvinkimas, krūtis veržia, reikia kūdikį dažniau glausti prie krūties.
Taip, gali, ypač po gausaus pieno produktų ir kitų, „klasikiniais alergenais“ vadinamų produktų vartojimo. Žindanti moteris turėtų stebėti kūdikio išmatas.
Yra nustatyta, jog žindančios moters organizmas MP gamybai sunaudoja vidutiniškai apie 500 kcal per dieną. Žindyvės intuityviai pasirenka koloringesnį maistą arba didesnį maisto kiekį: English RM ir Hitchcock mokslinės studijos parodė, jog žindančios moterys suvartoja vidutiniškai 2460kcal per dieną, nežindančios moterys apie 1880kcal, skirtumas - 580kcal dienai. Jei mama supranta, kad viskam yra savas laikas, antsvorio problemų nebūna - kūdikiui ropojant, pradėjus vaikščioti - mama gyvena vis aktyvesni gyvenimą, daugėja namų ruošos darbų, svoris pats savaime normalizuojasi, jokių dirbtinių pastangų neprireikia. Problemos atsiranda tuomet, kai tik ką pagimdžiusi moteris painiojasi tarp socialinių vaidmenų - nori būti sveika ir sveiko vaiko mama, bet tuo pačiu ir graži viliokė su vapsvos liemeniu savo vyrui. Kiaurą dieną sėdėti prie TV ar kompiuterio ekrano, mėgautis šokoladu ir bulvių traškučiais, arba kankintis bado dietomis - tai tik kraštutinumai, į kuriuos leistis žindyvei nepatariama. Nepamirškime, jog pagimdžiusios moters organizmas visus resursus nukreipia į naujagimio išlikimą, t.y.
Sunku tokį maistą pavadinti pilnaverte mityba. Įprastai, pagimdžiusios sveikos moterys valgo daugiau nei iki nėštumo. Sumažėjus apetitui reikėtų ieškoti priežasčių - taip gali būti dėl prislėgtos nuotaikos, sergant depresija, infekcinėmis ligomis, kitomis ligomis (pvz., anoreksija) ir pan. Apetito reguliavimas vyksta smegenyse, pagal hormoninės sistemos signalus. Svarbu žinoti, jog laikinas apetito pablogėjimas nedarys įtakos MP, tačiau neigiamai paveiks moters sveikatą.
Vaisiai turi daug cukraus, todėl prioritetą reikėtų teikti daržovėms. Geriausiai vartoti tokius vaisius ir daržoves, kurie auga mūsų gyvenamoje geografinėje srityje.
Saldumynai, riebalai, cukrus yra pačioje sveikos mitybos piramidės pabaigoje, juos vartoti galima, tačiau saikingai. Tortas, kremas, saldainiai, ledai - kūdikiui nepakenks, tačiau reikėtų vartoti ne tik saikingai, bet ir kuo natūralesnius produktus - perkant peržiūrėti sudėtį, vengiant cheminių priedų.
Reikėtų atkreipti dėmesį į produktų eiliškumą: pirma valgyti lengviau virškinamą maistą (šviežias daržoves, vaisius), paskui termiškai apdorotą (košes, duoną, virtas daržoves), pabaigoje mėsą ir kitą baltyminį maistą.
„Kmynų arbata, chalva, pienas - didina MP kiekį“. „Kuo daugiau gersiu, tuo daugiau pieno gaminsis“. „Po 1 metų MP nevertingas“. Priešingai, MP sudėtis nuolat kinta, vaikui sulaukus 1 metukų - MP stipriai padaugėja imunoglobulinų ir kitų apsauginių faktorių, kurių reikia taip uoliai aplinką tyrinėjančiam vaikui.
Specialistų teigimu, tikimybė, kad kūdikiui pakenks kartais prie pietų stalo išgeriama vyno taurė, yra nedidelė. Tačiau didesni kiekiai neigiamai veikia jo raidą, aktyvumą ir augimą. Yra ir daugiau priežasčių, kodėl vertėtų vengti alkoholio: tai sumažina jūsų budrumą, didina buitinių traumų tikimybę, taip pat ir tikimybę sužaloti kūdikį. Nusprendėte išgerti taurę vyno?
Vartojant daug cukraus, jo kiekis motinos piene padidėja, o tai gali paveikti insulino lygį kūdikio kraujyje. Nepamirškite, kad cukrus - tai ne vien šaukšteliai, dedami į arbatą.
Kaip kūdikis reaguos į čili pipirą ar česnaką, priklauso nuo daugelio dalykų, pavyzdžiui, nuo to, kokį maistą valgydavote nėštumo metu. Dažniausiai žindomiems kūdikiams nepatinka aitrioji (čili) paprika, pipirai, česnakas (taip pat ir jo kvapo „įsigėręs“ motinos pienas, pakitęs pieno kvapas ir skonis net gali lemti krūties streiką).
Mėta, petražolės, šalavijai. Šios prieskoninės žolelės slopina pieno gamybą. Būtent mėtinė arbata rekomenduojama kaip natūrali priemonė pieno gamybai nutraukti, kai kūdikis yra atjunkomas nuo krūties. Įdomu tai, kad į „juodąjį sąrašą“ yra įtraukti net mėtiniai saldainiai! Petražolių pertekliaus taip pat vertėtų vengti. Tiesa, jei pagardinsite mėgstamą patiekalą žiupsneliu šių kvapnių prieskoninių žolelių - nieko blogo nenutiks.
Kaip ir nėštumo metu, reikėtų vengti didelių plėšrių jūrinių žuvų, kuriose yra didesni gyvsidabrio kiekiai: skumbrės, ryklio, kardžuvės, jūrinių ešerių, tuno.
Juos reikėtų vartoti saikingai ne tik nėštumo ar žindymo laikotarpiu. Gazuotuose gėrimuose (taip pat ir gazuotame vandenyje) yra daugiau natrio, nei reikia normalioms organizmo funkcijoms palaikyti.
Mano dieta. Asmeninės sveikos mitybos ypatumai
Viena vertus, dauguma mamų ir močiučių tiki, kad pilvo pūtimas gali būti susiję su tuo, ką valgo mama ir draudžia mamoms valgyti pilvą pučiančius produktus. Močiutės kartais siūlo mažyliui duoti kokios nors pilvo pūtimą mažinančios arbatėlės ar vandens. Pilvuko pūtimą ir dujų kaupimąsi gali sukelti didelis laktozės kiekis, kurio mažylis nepajėgia suvirškinti. Taip gali nutikti tada, kai mama riboja mažylio krūties žindimo trukmę ir dažnai kaitalioja krūtis, taip pat ir tuo atveju, kai mama turi gerokai daugiau pieno, nei reikia kūdikiui. Tokiais atvejais kūdikiai be pilvuko pūtimo ir dažno dujų leidimo dar gali tuštintis žaliomis, skystomis, putotomis išmatomis ir taip pat gali lėtai priaugti svorio (net ir tuo atveju, kai mamai atrodo, kad pieno ji turi labai daug). Taip nutinka dėl to, kad maitinimo pradžioje iš krūties teka liesesnis, daugiau laktozės (pieno cukraus) turintis pienas, kuriame yra mažiau riebalų. Jeigu mama riboja kūdikio buvimą prie krūties ar kiekvieno maitinimo metu mažylį atitraukia nuo vienos krūties, kai jis dar pats jos nepaleido ir duoda kitą krūtį, jis iš abiejų krūtų gali gauti daug laktozės, kurios nepajėgia suvirškinti ir dėl to jam ima pūsti pilvuką. Kai pieno gamyba labai gausi, kūdikio skrandis gali prisipildyti greičiau, nei jis pasiekia riebųjį galinį pieną ir jam taip pat gali pūsti pilvuką. Kad to išvengtumėte, geriausia yra leisti kūdikiui žįsti vieną krūtį tol, kol jis pats paleis ir stebėti, ar jis jau yra sotus, ar dar norėtų pažįsti ir tik tada siūlyti antrąją krūtį.
Kai kurie kūdikiai iš tiesų gali sureaguoti į mamos suvalgytą maistą, tačiau kiekviena reakcija yra individuali, ir nėra bendrų taisyklių, kurių laikytųsi visi kūdikiai. Dėl to vengimas maisto, kuris sukėlė pilvuko skausmus draugės ar kelių draugių kūdikiams greičiausiai jūsų kūdikiui nepagelbės.
Karvės pienas ir jo produktai gali būti tiek kūdikių jautrumą, tiek alergiją sukeliantis produktas. Karvės pieno baltymai gali patekti į motinos pieną, o karvės piene yra apie 20 medžiagų, galinčių sukelti alergiją. Jeigu norite įsitikinti, ar pieno produktai sukelia problemas, rekomenduojama nevalgyti jokių pieno produktų 10-14 dienų. Jeigu įtarimą kelia kiti maisto produktai, verta išimti vieną - du produktus porai savaičių ir stebėti, ar kūdikiui pagerėja. Didesnio produktų skaičiaus išėmimas gali apsunkinti alergizuojančio produkto nustatymą ir be reikalo apriboti mamos maisto racioną. Jeigu pastebėsite kūdikio savijautos pagerėjimą, tuomet negrįžkite prie išimtų produktų.
Labai mažai kofeino patenka į motinos pieną - tik 0,6-1,5 procento mamos dozės. Kofeinas gali kauptis naujagimio organizme, tačiau vėliau kūdikis jį šalina lengviau. Kai kurie naujagimiai ir kūdikiai į kofeiną gali reaguoti neramumu, irzlumu, trumpo miegojimu.
Stiprų skonį turinčio maisto skonis patenka į mamos pieną ir jos pienas gali turėti česnakų kvapą ir skonį.
„Naujausi tyrimai atskleidžia, kad motinos mityba praktiškai nedaro įtakos pieno gamybai. Visgi įvairūs pilvuko pūtimai, bėrimai, dažnai nėra sutapimas“, - pastebi Inga Žuolytė. Žinoma mama pataria atidžiai stebėti, ar pavalgius tam tikrų produktų vaikui nepučia pilvuko. „Nepatariu išbraukti iš savo raciono tam tikrų produktų vien todėl, kad tai rekomenduoja koks nors straipsnis ar pažįstami. Neprotinga vengti maisto, kurio neteko pačiai išbandyti ir neįsitikinti jo poveikiu savo ar vaiko organizmui“, - akcentuoja pašnekovė.
Vienas pagrindinių produktų, kuris reikalingas žmogaus organizmui, yra baltymai. Žindančiai mamai I.Žuolytė pataria šių produktų į maisto racioną įtraukti dar daugiau: „Baltymai padeda atsistatyti organizmui, o pieno gamyba iš organizmo pareikalauja daug energijos ir kalorijų. Todėl labai svarbu, kad šios svarbiausios ląstelių statybinės medžiagos mamos mityboje netrūktų“.
„Įprasta, kad po gimdymo moteriai lieka 2-4 kg papildomų riebalų, jie skirti pieno gamybai. Todėl tikrai nereikia sukti galvos, jeigu po gimdymo sveriate daugiau nei tikėjotės. Papildomi kilogramai išgaruos žindant“, - patikina I.Žuolytė ir kartu paaiškina, kad maitinimo metu lieknėjama pačiu sveikiausiu organizmui būdu - netenkama tik riebalų. Tuomet laikantis dietų netenkama skysčių, mažėja raumenų masė.
„Stengiuosi vartoti kuo daugiau „naminių“ produktų iš mamos daržo, bet rinkdamasi mėsą taikau kitus kriterijus. Vengiu pirki mėsą iš ūkininkų turguje, nes nežinau, kaip ji buvo auginta. Jaučiuosi ramiau pirkdama mėsą parduotuvėje, nes jos gamintojai yra griežtai kontroliuojami atsakingų institucijų“, - teigia I.Žuolytė. Vienas svarbiausių kriterijų renkatis mėsos produktus, o ypatingai vištieną - ženklinimas: „Tai labai svarbu, nes jei vištos savo gyvenimo metu buvo gydytos antibiotikais, jų mėsoje lieka nuo antibiotikų mutavusių ir šioms medžiagoms atsparių bakterijų, kurios patenka į žmogaus organizmą. Taip galime tapti atsparūs antibiotikų poveikiui. Maitinant kūdikį šis aspektas yra ypač svarbus, nes mutavusios nuo antibiotikų bakterijos gali paveikti ir kūdikio organizmą“, - savo pastebėjimais dalinasi I.Žuolytė.
Pagrindinė taisyklė - žindyvės mityba nėra niekuo ypatinga, valgyti reikia kuo įvairesnį maistą, laikantis sveikos mitybos principų. Maitinant padidėja vitaminų ir mineralų poreikis, todėl labai svarbu visavertė mityba. Net maitinantis įvairiu ir kokybišku maistu žindančiai mamai gali nepakakti vitaminų ir mineralų, taip yra dėl mūsų klimatinės zonos ypatumų, todėl dažnai medikai moterims siūlo toliau vartoti papildus. Žinoma normalu, kad žindymo metu norisi konkrečių produktų pvz. saldumynų, nes paprasčiausiai trūksta energijos, miego bei poilsio. Nemažai įtakos konkretiems produktams turi hormonų pokyčiai. Labai svarbu, kad nustotumėte nerimauti ir pasitikėtumėte savimi, juk Jūs tikrai geriausiai žinote, kas tinka Jūsų naujagimiui. Pradėjusi žindyti ieškokite patikimos informacijos iš kvalifikuotų savo srities specialistų. Šie žmonės dažniausiai yra šeimos gydytojas, žindymo konsultantas ar akušeris - ginekologas, dietologas. Tad svarbiausia taisyklė valgykite viską ko geidžia Jūsų organizmas tik žinoma saikingai.
Jei vartojate produktus, kurie gali provokuoti alergiją įveskite juos į savo mitybą po truputį stebėdama ar neatsiranda alerginių reakcijų.
Nepasitikėkite draugių, močiučių rekomendacijomis - skaitykite ir ieškokite naujausių mokslu pagrįstu rekomendacijų, klauskite savo šeimos gydytojo ar žindymo specialisto bei kreipkites į gydytoją dietologą.
Vartokite pakankamai skysčių 8-10 puodelius į dieną. Kartą per parą galite išgerti kavos ir tai nesukels neigiamos reakcijos kūdikiui.
Dažnai moterys nerimauja dėl produktų, kurie pučia pilvą t.y. skatinantys kauptis dujas, tačiau reikia žinoti, kad mamos pienas gaminasi “per kraują” t.y. jeigu mamai pučia pilvą, kūdikis greičiausiai jokio poveikio nejaus. Stebėkite kūdikio išmatas, jei žarnyne bus pokyčių išmatos bus putotos, skystos, žalsvos ar su gleivėmis, jei tai sutampa su pavartotais produktais, jų laikinai reiktų nevartoti.
Į visus šiuos klausimus yra paprastas atsakymas - kada tik nori ir ką nori ☺ Nėra priežasčių keisti mitybos, bet žinoma turite maitintis laikantis sveikos mitybos principų. Valgykite tai ką valgote visada. Subalansuota vegetarinė mityba taip pat tinka žindančioms moterims. Žinoma kiekvienai moteriai žindymo eigoje siūloma atlikti kraujo tyrimą ir pasikonsultuoti su savo šeimos gydytoju ar Jums nereikia vartoti papildų ar vitaminų šiuo aktyviu gyvenimo periodu. Svarbiausia taisyklė - laiminga mama lygu sklandus žindymas. Daugiau informacijos apie žindyvės mitybą rasite čia.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
