Teisinė Atsakomybė už Naujagimių Gerovę: sudėtingos situacijos ir valstybės įsikišimas
Kūdikio gimimas yra džiaugsmingas įvykis, tačiau gyvenimo realybė kartais būna sudėtingesnė. Niekas nėra apsaugotas nuo gyvenimo krizių, kurios gali apimti ligas, finansinius, emocinius, socialinius iššūkius ar kitas situacijas, kurių gali ir nepavykti įveikti vieniems.
Pasitaiko ir skaudžių tragedijų - į tai atsižvelgia net Baudžiamasis kodeksas. Šioje straipsnio dalyje nagrinėsime keletą Lietuvos teismų praktikoje ir visuomenėje plačiai aptartų atvejų, susijusių su naujagimių gerove, motinų atsakomybe ir valstybės institucijų vaidmeniu.
Teisinė atsakomybė dėl naujagimio sveikatos sutrikdymo: unikalus atvejis
Lietuvos teismų praktikoje iki šiol nebuvo nagrinėta tokia baudžiamoji byla, kurioje ant teisiamųjų suolo sėdėtų moteris, kaltinama pagimdžiusi sunkiai apgirtusį kūdikį. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai turėjo pradėti nagrinėti baudžiamąją bylą, iškeltą dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo dėl neatsargumo.
Medikai vadina stebuklu, kad girtos mamos pagimdytas mirtina alkoholio doze apnuodytas kūdikis apskritai išgyveno. Pasaulį 2,5 kilogramų sverianti mergaitė praėjusiųjų metų balandžio 10 dieną išvydo Klaipėdos universitetinėje ligoninėje. Jos kraujuje aptikta kone mirtina alkoholio koncentracija - 4,09 prom. Motina gimdė neblaivi, jai nustatytas vidutinis girtumas (2 prom.). Medikų dėka naujagimis išgyveno. Jo sveikatos būklei įtakos turėjo ne tik alkoholis, bet ir prasta motinos mityba.
| Atvejis | Motinos girtumas gimdant | Naujagimio alkoholio koncentracija | Teisinė atsakomybė |
|---|---|---|---|
| Renata S. | Vidutinis (2 prom.) | Kone mirtina (4.09 prom.) | Baudžiamoji byla dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo dėl neatsargumo (gresia iki 3 metų laisvės atėmimo) |
Procesinės aplinkybės ir motinos situacija
Už šį nusikaltimą 36 metų Renatai S. gresia iki trejų metų nelaisvės. Teisiamoji savo kaltę pripažįsta. Tačiau moksleivių atostogos sutrukdė moteriai pasirodyti teisme. Pasak valstybės paskirto advokato Edvardo Staponkaus, sunkiai finansiškai besiverčiančiai jo ginamajai atvykti sutrukdė besibaigiančios moksleivių žiemos atostogos.
Su sugyventiniu (kūdikio tėvu) Renata S. šiuo metu gyvena ir dirba pas vieną Klaipėdos rajono ūkininką. Advokatas teigė, kad moteriai iki stotelės teko eiti apie 8 kilometrus. Siekdamas, kad kas nors panašaus nepasikartotų ir kitas teismo posėdis tikrai įvyktų, teismas nusprendė Renatą S. atvesdinti policijos pagalba.
Teisėsaugininkai ir medikai įtaria, kad Renata S. alkoholį galėjo vartoti viso nėštumo metu. Pati moteris tai neigia, teigdama, kad jo išgėrė tik kartą prieš pat gimdymą, susipykusi su sugyventiniu. Ar tai tiesa, patikrinti neįmanoma, nes būdama nėščia moteris pas medikus nesilankė. Ji neturi nuolatinės gyvenamosios vietos ir darbo, su sugyventiniu nuolat kraustosi iš vienos vietos į kitą, verčiasi atsitiktiniais uždarbiais.
Prokurorai tyrimą pradėjo savo iniciatyva, nes apie tai, kad gimė neblaivus kūdikis, į prokuratūrą ar kitą ikiteisminio tyrimo įstaigą nesikreipė nei ligoninė, nei vaiko teisių apsaugos specialistai. Tam įtakos galėjo turėti motinos tikinimai, jog nori pati auginti dukrą. Ji net išrinko jai vardą bei paprašė užregistruoti savo pavarde, kaip vienišos mamos. Tačiau Renata S. nelaukė, kol aplankys pareigūnai. Netikėtai atsisakė gydymo ir raštiškai patvirtinusi, jog pati atsako už galimas pasekmes savo sveikatai, išvyko iš ligoninės.
Telšiuose apsilankę vaiko teisių apsaugos specialistai nustatė, kad mergaitė čia gyventi negali. Iš ligoninės išrašytas kūdikis perduotas globėjams, pas kuriuos iki šiol gyvena. Prokurorės Editos Mikalainienės teigimu, ikiteisminio tyrimo metu mama jos nė karto taip ir neaplankė. Tai jau antras Renatos S. vaikas. Paaugle dukterimi motina taip pat nesirūpina, ji auga vaikų globos namuose.
Naujagimių paėmimas iš šeimos: vaiko teisių apsaugos iššūkiai ir visuomenės reakcija
Klaipėdos ligoninėje iš mamos vaiko teisių atstovai paėmė 5 dienų naujagimį. Dėl sudėtingos šeimos situacijos kūdikį perkelti teko į saugią aplinką. Tokie atvejai yra reti, tačiau yra pabrėžiama, kad nei viena šeima nėra apsaugota nuo gyvenimo krizių.
„Vaiko perkėlimas iš šeimos visuomet yra labai jautri ir emociškai sudėtinga situacija. Atvejai, kai perkeliamas kūdikis, yra itin reti. Tačiau mūsų gyvenimuose nutinka ir gali nutikti pačių įvairiausių ir sudėtingiausių situacijų, tai gali būti liga, šeimos krizė, finansiniai, emociniai, socialiniai iššūkiai ar kita situacija, kurios gali ir nepavykti įveikti vieniems“, - teigė I. Skuodienė.
Po to, kai socialinius tinklus apskriejo vaizdo įrašas iš vienos Klaipėdos ligoninės, kur vaiko teisių apsaugos atstovai, padedami policijos pareigūnų, paėmė naujagimį, viešojoje erdvėje kilo tikra audra: žmonės stebėjosi, kad ką tik gimęs kūdikis buvo paimtas iš motinos; kaltinimų jie negailėjo ir medikams. Ši informacija pasirodė ir viešojoje erdvėje, paliesdama daugelį. Vaiko teisių apsaugos specialistai atvyko į Klaipėdos universiteto ligoninę, kur buvo perimtas ir vėliau globėjams perduotas ką tik gimęs kūdikis.
Institucijų komentarai ir visuomenės vertinimas
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Gintarė Noliūtė pabrėžė, kad vaiko perkėlimas iš šeimos galimas tik tais atvejais, kai iškyla reali grėsmė vaiko sveikatai, saugumui ar net gyvybei. „Kūdikis, kuriam reikia užtikrinti saugumą yra itin jauno amžiaus, tad labai svarbu, kad juo būtų tinkamai pasirūpinta, atliepti jo fiziniai ir emociniai poreikiai“, - nurodė G. Noliūtė.
Ligoninės darbuotojai teisės aktų numatyta tvarka privalėjo informuoti Valstybės vaiko teisių apsaugos tarnybos darbuotojus, atsižvelgiant į tam tikrus griežtus kriterijus. Kūdikis gimė išnešiotas, tačiau jo būklė reikalavo tam tikrų gydymo veiksmų ir jis kelias dienas buvo gydomas ligoninėje. Vėliau jo būklė buvo visiškai stabili ir jis dėl to galėjo būti ne gydymo įstaigoje. Naujagimio mama iš ligoninės buvo išleista anksčiau, bet lankydavo kūdikį tomis dienomis, kol jis buvo gydomas.
Daug klausimų kilo ir dėl to, kaip tėvai buvo informuoti apie naujagimio perdavimą laikiniems globėjams. Tarnybos specialistai aiškina, kad lapkričio 14 dieną prieš kūdikio perėmimą jie bendravo su mama, informavo ją apie tolimesnius veiksmus, jog naujagimis turėtų likti ligoninėje. Teigiama, kad ligoninėje neva kilo žodinis konfliktas su naujagimio tėvais, dėl kurio teko kviesti policiją, o naujagimį galiausiai perkelti į saugią aplinką.
Sprendimas perkelti kūdikį į saugią aplinką nėra ir nebuvo lengvas. Tačiau iš informacijos, kuri buvo žinoma ir situacijos, kuri vyko, sprendimas buvo įvertintas ir pasvertas. Šiuo metu kūdikis yra saugioje aplinkoje pas laikinuosius globėjus. Vaiko teisių gynėjų tikslas yra rasti sprendimus, kad kūdikis galėtų saugiai augti ir gyventi su savo tėvais. Kūdikis šeimai buvo grąžintas lapkričio 20 d.
Vaiko paėmimas kaip kraštutinė priemonė ir pagalbos trūkumas
Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė sako, kad vaiko paėmimas iš šeimos ir perkėlimas pas globėjus yra kraštutinė priemonė, taikoma tik išskirtiniais atvejais. Iš esmės, net jei tėvams yra kažkokia negalia ar kiti poreikiai, visais atvejais žiūrima į tai, kad valstybė ir valstybės institucijos privalo padėti šeimai auginti vaikus. Tais atvejais vaiką stengiamasi išlaikyti savoje šeimoje ir jokiu būdu jis nepaimamas.
Kai kalbame apie naujagimį, suprantame, kad sveikata ir saugumas yra labai pažeidžiami. Bet kokios aplinkybės, kuriomis grėsmė yra žymiai didesnė nei, sakykime 10-mečiui ar 15 metų vaikui, turi būti įvertintos. Tai greičiausiai kalbame apie negebėjimą pasirūpinti vaiku dėl sveikatos ar kažkokių kitų dalykų.
Vis dėlto, kritikos strėlių susilaukė ir patys vaiko teisių specialistai. Bus siekiama ištirti, ar Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Klaipėdos skyriaus specialistai veikė pagal teisės aktus. Pati tarnyba pradėjo tyrimą, kad įvertintų, ar darbuotojai viską tinkamai padarė, kai į saugią aplinką perkėlė kelių parų kūdikį.
Nepilnametės mamos atvejis ir institucijų abejonės
Atskirai buvo nagrinėta paini istorija, susijusi su nepilnamete mergina, kuri pastojo. Kaip pasakojo mergaitės mama, vaiko teisių apsaugos darbuotojai pagimdžiusiai nepilnametei mergaitei jokios pagalbos neteikė, nerekomendavo net psichologo. Tik kai mergaitės mama parašė skundą, kuriame išdėstė pagimdžiusios nepilnametės problemas, buvo atsiųstas psichologų sąrašas ir tiek. Nepilnametė mama nebuvo informuota, kad su kūdikiu, kol nėra sąlygų grįžti į namus, ji gali apsistoti specialiuose Motinos ir vaiko globos namuose, kitose specializuotose įstaigose, kuriuose mamoms su kūdikiais padeda socialiniai darbuotojai, pamoko kūdikio priežiūros įgūdžių. Mergaitė ir jos mama tvirtino, kad jei apie tai būtų žinojusios, tokia pagalba būtų pasinaudojusios, - komentavo advokatė E. Bumblienė.
Taip pat buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl lytinės aistros tenkinimo pažeidžiant nepilnamečio asmens seksualinio apsisprendimo laisvę ir neliečiamumą prieš biologinį kūdikio tėvą. Advokatė E. Bumblienė atkreipė dėmesį, kad atsakomybė turėtų kilti ne mergaitei, bet ją nuskriaudusiam suaugusiam vyrui. Nors biologinis tėvas pradėjo kalbėti, kad pasiims auginti vaiką, kyla daug abejonių dėl jo tikrųjų ketinimų, atsižvelgiant į jo gyvenimo aplinkybes ir ankstesnį elgesį. Jam pačiam trūksta įgūdžių vaikui auginti, o vaiką aplankė vos kelis kartus.
Savivaldybėje per paskutinį posėdį buvo nustatytas mamos bendravimas su kūdikiu ne globėjos namuose, o laikinos globos centre. Tai papildomai apsunkina bendravimą ir kelia didelį stresą kūdikiui, nes iš jam įprastos aplinkos kūdikį tenka vežti į neįprastą vien dėl susitikimo, tai iš esmės keičia jo režimą, trukdo jo poilsį. Tokios praktikos teisinių pagrindų nėra, nes vaikui nustatyta laikinoji globa ir biologiniai tėvai turi teisę su juo bendrauti, nebent daro žalą savo vaikui, o šiuo atveju taip nėra.
Mano nuomone, sprendžiant tokias problemas valstybinėse institucijose, trūksta psichologų ir kitų specialistų, kurie padėtų adekvačiai įvertinti situaciją. Darbuotojams trūksta lankstumo, į problemas žiūrima formaliai, nors jie dirba su socialiai itin jautriomis problemomis. Šiuo atveju į pagimdžiusią nepilnametę žiūrima kaip į subrendusią moterį.
Pirmenybė auginti kūdikį visada taikoma biologiniams tėvams, kaip numato Civilinis kodeksas, o kiekvienos laikinosios globos tikslas yra grąžinti vaiką į šeimą. Tad svarbu rasti sprendimus, kurie padėtų šeimai ir leistų kūdikiui kuo greičiau grįžti į namus.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
