Vėjaraupiai: Kaip Apsaugoti Šeimą Nuo Šios Užkrečiamos Ligos
Vėjaraupiai - tai itin užkrečiama virusinė infekcija, kurią sukelia Varicella Zoster virusas (VZV), priklausantis herpes virusų šeimai. Nors dažniausiai laikoma "vaikystės liga", vėjaraupiai gali sukelti rimtų komplikacijų tiek vaikams, tiek suaugusiems, ypač rizikos grupėms, tokioms kaip nėščiosios, kūdikiai ir žmonės su nusilpusia imunine sistema. Šiame straipsnyje nagrinėsime, kaip ši liga plinta, kokie jos simptomai, kaip gydyti ir kokios prevencinės priemonės yra veiksmingiausios, siekiant apsaugoti šeimos narius.
Kas Sukelia Vėjaraupius ir Kaip Jie Plinta?
Vėjaraupius sukelia Varicella-zoster virusas (VZV). Tai labai užkrečiamas virusas, kuris dažniausiai plinta oro lašeliniu būdu, kai sergantysis kalba, čiaudi ar kosėja. Virusas gali išlikti ore ir pasklisti po visą patalpą. Užsikrėsti galima ir tiesioginio kontakto būdu, palietus infekuoto žmogaus odos pūsleles ar jo išskyromis suteptus daiktus.
Vėjaraupiai yra labai lengvai užkrečiama virusinė liga, plintanti iš žmogaus žmogui, dažniausiai šaltuoju metų laiku. Užsikrėsti galima ir nuo žmogaus, sergančio juostine pūsleline, jei kontaktuojama su jo bėrimu. Nors liga dažniausiai plinta tarp 2-8 metų amžiaus vaikų grupėse, užsikrėsti gali bet kokio amžiaus žmogus, jei anksčiau nesirgo vėjaraupiais arba nebuvo paskiepytas.
Asmuo, sergantis vėjaraupiais, gali platinti ligą jau 1-2 dienas prieš atsirandant bėrimams ir tai tęsiasi tol, kol visi bėrimai virsta šašais. Dėl šios priežasties vėjaraupiai dažnai ima plisti netikėtai, nes užkratas perduodamas dar nežinant, kad žmogus serga.
Vėjaraupių Inkubacinis Periodas ir Simptomai
Vėjaraupių inkubacinis periodas - tai laikotarpis nuo užsikrėtimo iki pirmųjų ligos simptomų atsiradimo. Paprastai jis trunka nuo 10 iki 21 dienos, dažniausiai - apie 14-16 dienų. Pirmieji vėjaraupių simptomai gali pasireikšti jau 1-2 dienas prieš pasirodant bėrimams. Liga prasideda peršalimo ligoms būdingais simptomais:
- Karščiavimas (temperatūra gali pakilti iki 38-39 °C).
- Nuovargis.
- Sumažėjęs apetitas.
- Galvos ir raumenų skausmas.
Bėrimas yra pagrindinis vėjaraupių požymis. Iš pradžių ant veido, galvos odos, liemens pastebimos raudonos dėmelės, kurios greitai virsta mažomis pūslelėmis, užpildytomis skaidriu skysčiu. Šios pūslelės vėliau džiūsta ir pasidengia šašais. Bėrimas dažniausiai plinta bangomis - kas kelias dienas atsiranda naujų bėrimų, todėl ant kūno vienu metu galima matyti skirtingų stadijų odos pažeidimus: dėmeles, pūsleles, šašus. Bėrimai gali būti visur - ne tik ant odos, bet ir burnos, akių gleivinėse, lytinių organų srityje.
Vėjaraupiai dažniausiai sukelia stiprų niežulį, todėl svarbu vengti kasymo, kad neatsirastų antrinės infekcijos ar randų. Liga paprastai trunka 7-10 dienų, kol visos pūslelės užgyja.
Vėjaraupiai Suaugusiems ir Rizikos Grupėms
Nors vėjaraupiai daugeliu atvejų būna lengvos eigos, tam tikroms grupėms - suaugusiems, nėščiosioms, naujagimiams, silpną imunitetą turintiems asmenims - liga gali sukelti rimtesnių komplikacijų. Suaugusiems žmonėms ši infekcija gali būti gerokai pavojingesnė: simptomai būna sunkesni, o komplikacijų rizika - gerokai didesnė.
Vėjaraupiai Nėštumo Metu
Nėštumo metu vėjaraupiai ypač pavojingi tiek motinai, tiek vaisiui. Rizika priklauso nuo to, kuriuo nėštumo laikotarpiu įvyksta užsikrėtimas. 1-2 trimestras (ypatingai 5-24 savaitė) yra laikotarpis, kuomet grėsmė vaisiui yra didžiausia - gali išsivystyti įgimtas vėjaraupių sindromas, sukeliantis rimtus vystymosi sutrikimus. 3 trimestro metu, ypač jei motina suserga likus mažiau nei 5 dienoms iki gimdymo, naujagimis gali susirgti sunkia vėjaraupių forma, kuriai gresia rimtos komplikacijos ar net mirtis.
Dėl šios priežasties suaugusiųjų vėjaraupiai nėra „nekalta vaikystės liga“, o rimta infekcija, kuri gali turėti ilgalaikių pasekmių. Jei vaikystėje nebuvo sirgta vėjaraupiais arba nebuvo skiepyta, žmogus neturi imuniteto - o tai reiškia, kad rizika susirgti vėjaraupiais išlieka itin didelė.
Vėjaraupių Gydymas ir Priežiūra
Daugeliu atvejų vėjaraupiai praeina savaime per 7-10 dienų, todėl specifinio gydymo dažniausiai neprireikia. Norint palengvinti simptomus, sveikatos priežiūros specialistas gali rekomenduoti niežulį mažinančias ir odos bėrimus prižiūrinčias priemones - pavyzdžiui, specialius losjonus ar pudras. Gydantis svarbu vengti bėrimų kasymo, kad būtų išvengta infekcijų ir randų, taip pat daug ilsėtis, vartoti pakankamai skysčių ir dėvėti švelnius, odos nedirginančius drabužius.
Svarbiausias tikslas prižiūrint vaiką, sergantį vėjaraupiais, - sumažinti niežulį, apsaugoti odą nuo infekcijų ir padėti vaikui jaustis patogiau. Kasdien rekomenduojama maudyti vaiką drungname vandenyje, naudojant švelnius antiseptinius prausiklius. Po maudynių odą reikia švelniai nusausinti, netrintant. Nerekomenduojama naudoti briliantinės žalumos ar spiritinių tirpalų, nes jie dirgina odą. Vietoje jų tinka švelnūs antiseptikai. Vaikui trumpai nukirpkite nagus, kad nesikasytų, dažnai plaukite rankas.
Esant karščiavimui, skirkite gydytojo rekomenduotus paracetamolio arba ibuprofeno preparatus. Jei pūslelės burnoje, rinkitės skystą, minkštą maistą. Renkite vaiką minkštais, lengvais medvilniniais drabužiais, dažnai keiskite patalynę.
Specifinio gydymo nuo vėjaraupių nėra. Tai virusinė infekcija, todėl antibiotikai neveiksmingi. Gydymas turi būti paremtas simptomų palengvinimu: karščiavimui mažinti, niežuliui palengvinti, odos priežiūrai. Svarbu vartoti daug skysčių, siekiant išvengti dehidratacijos.
Vėjaraupių Prevencija - Skiepai
Vienintelė efektyvi vėjaraupių profilaktikos priemonė - skiepai. Skiepai yra efektyviausias būdas apsisaugoti nuo vėjaraupių ir jų sukeliamų komplikacijų. Jei asmuo turėjo kontaktą su vėjaraupiais sergančiu žmogumi, rekomenduojama pasiskiepyti per 5 dienas. Tai gali padėti išvengti ligos arba ją pernešti lengvesne forma.
Lietuvoje vėjaraupių vakcina nėra įtraukta į vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių, todėl ja galima pasiskiepyti savo lėšomis. Vakcina galima skiepyti vaikus nuo 9 mėn. amžiaus ir suaugusius. Tiek vaikams, tiek suaugusiems rekomenduojamos 2 vakcinos dozės mažiausiai 6 savaičių intervalu.
Rekomenduojama skiepyti visus anksčiau nesirgusius vėjaraupiais vaikus nuo 9 mėnesių amžiaus, suaugusiuosius, kurie slaugo ligonius, taip pat asmenis, kurių imuninė sistema nusilpusi.
Svarbu: nėščiosioms skiepai nuo vėjaraupių negalimi. Todėl toms, kurios nėra persirgusios vėjaraupiais, rekomenduojama pasiskiepyti dar prieš planuojant nėštumą.
Nepageidaujamas vėžio gydymo poveikis. Viduriavimas
Vėjaraupių Sergamumo Statistika Lietuvoje
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, Lietuvoje vėjaraupių atvejų skaičius svyruoja. Nors dažniau vėjaraupiais sergama žiemą, pasitaiko ir didesnių susirgimų bangų kitais metų laikais. Analizuojant vėjaraupių sergamumo pokyčius per pastaruosius metus, matoma tendencija, kad skiepų dėka šios ligos mastai gali mažėti, tačiau vis tiek išlieka reikšmingi.
Specialistai apgailestauja, kad šiuo metu šalyje skiepijimo nuo vėjaraupių mastai yra išties maži. Pavyzdžiui, pernai nuo šios infekcijos paskiepyta vos 7,5 tūkst. vaikų ir virš 1 tūkst. suaugusiųjų. Nors skiepai negali 100 proc. apsaugoti nuo šios užkrečiamosios ligos, susirgimų po pilno pasiskiepijimo pasitaiko ypač retai, įprastai tokiais atvejais simptomai būna lengvesni.
Būtent todėl, kad vėjaraupiai gali sukelti rimtų komplikacijų, svarbu į juos pažvelgti atsakingai. Jei norite nuo vėjaraupių apsaugoti savo vaikus arba apsisaugoti patys, pasiskiepykite.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
