Virusinės ligos: ar jos kyla tik vaikams?
Infekcinės ligos yra dažna sveikatos problema, ypač lankant ugdymo įstaigas. Nors kai kurios ligos dažniau pasireiškia vaikams, virusinės ligos gali kilti bet kokio amžiaus žmonėms. Šiame straipsnyje aptariamos virusinės ligos, jų sukėlėjai, plitimo būdai, prevencija, simptomai ir gydymas.
Infekcinių ligų evoliucija ir paplitimas
Infekcinių ligų sukėlėjai, mikroorganizmai, yra vieni seniausių Žemės gyventojų. Infekcinių ligų evoliucija vyko įvairiomis kryptimis: kai kurie žmogaus protėviai ir patogeniniai parazitai evoliucionavo lygiagrečiai, dalis saprofitų adaptavosi parazituodami žmogaus organizme, o kai kurie nepatogeniniai mikroorganizmai įgavo patogeninių savybių. Viena iš labiausiai paplitusių infekcinių ligų pasaulyje yra maliarija, taip pat reikšmingi yra hepatitas B ir C, gripas, helmintozės.
Virusinių epidemijų priežastys
Didelis medicinos progresas (kraujo perpylimas, organų persodinimas, vakcinacija), urbanizacija, tarptautiniai prekybiniai mainai ir turizmas, intensyvus gyvulininkystės vystymas - visa tai skatina atsirasti naujų infekcinių ligų sukėlėjus. Klimato kaita ir ekosistemų persitvarkymas suformavo įvairių mikroorganizmų gamtinius židinius, pagausėjo ligų sukėlėjų pernešėjų ir padažnėjo kontaktai su žmogumi. Pavyzdžiui, Rift slėnio ir Sin Nombre virusų sukeliamos epidemijos susijusios su potvyniais arba naujų užtvankų statyba. Žmonių migracija leidžia bet kokiam naujam infekcijos sukėlėjui greitai pasklisti po pasaulį. Didelių miestų problemos - šiukšlės, geriamojo vandens stoka, glaudūs kontaktai - sudaro sąlygas sparčiai plisti infekcijoms.
Išsivysčiusiose šalyse gausus antibiotikų vartojimas sukėlė naujų, daugeliui antibiotikų atsparių mikroorganizmų atsiradimą. Tai lemia naujų mikrobų formų atsiradimą ir senųjų patogeneziškumo stiprėjimą (pvz., tuberkuliozė).
Mirtys nuo infekcinių ligų
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, XX amžiaus pabaigoje mirštamumas nuo infekcinių ligų pasaulyje buvo antras pagal dažnumą (25 proc.) po širdies ir kraujagyslių ligų (31 proc.). Vaikų iki 4 metų amžiaus mirčių nuo infekcinių ligų dalis sudarė 62 proc., o 0-44 metų amžiaus grupėje - 48 proc. Daugiausiai mirčių lėmė ūminės infekcinės kvėpavimo takų ligos (įskaitant pneumoniją ir gripą), AIDS, viduriavimas, tuberkuliozė, maliarija ir tymai.
Virusinės ligos ir jų kilmė
1911 metais F. R. Rous eksperimentiškai nustatė, kad vėžys gali būti infekcinės kilmės. Šiandien mokslo įrodyta, kad 15 proc. onkologinių ligų nulemia infekcija. Pavyzdžiui, kepenų vėžys vystosi po hepatitų B ir C, žmogaus papilomos virusas sukelia gimdos kaklelio vėžį, Epstein Barr virusas - nosies bei gerklų vėžį ir ne Hodžkino tipo limfomas.
Dažniausios infekcinės ligos Lietuvoje
Sergamumas infekcinėmis ligomis Lietuvoje nuolat kinta. Pokyčius lemia pagerėjusi sanitarinė apsauga, skiepai, nauji ar suaktyvėję senieji sukėlėjai. Aktualiausios infekcinės ligos yra maisto toksinės infekcijos, erkių pernešamos ligos (erkinis encefalitas, Laimo liga), vaikų infekcinės ligos (vėjaraupiai, skarlatina, kokliušas), ūminės viršutinių kvėpavimo takų infekcijos, tuberkuliozė.
Maisto toksinės infekcijos
Nors anksčiau labai paplitusios ligos, kaip antai A hepatitas ar vidurių šiltinė, dabar rečiau diagnozuojamos, maisto toksinės infekcijos, sukeliamos salmonelių, stafilokokų ar kitų mikroorganizmų, vis dar dažnos. Infekcijos šaltinis gali būti sergantys žmonės, gyvūnai ar užkrato nešiotojai. Simptomai paprastai pasireiškia po kelių valandų ir apima karščiavimą, pykinimą, vėmimą, pilvo skausmus ir viduriavimą. Diagnozė nustatoma pagal išmatų pasėlio rezultatus. Gydymas apima skysčių ir elektrolitų pusiausvyros atkūrimą, sunkiais atvejais - antibiotikus.
Rota ir nora virusų sukeltas viduriavimas
Rota ir nora virusų sukelti negalavimai pasireiškia viduriavimu. Rota virusas kasmet perserga milijonai žmonių visame pasaulyje, ypač vaikai nuo 9 mėnesių iki 5 metų. Užsikrečiama oraliniu fekaliniu būdu. Liga pasireiškia karščiavimu, vėmimu, viduriavimu ir pilvo skausmais. Nora virusas sukelia vadinamąją „žiemos vėmimo ligą“, dažniau serga paaugliai ir suaugusieji. Virusinės diarėjos kilmė nustatoma laboratoriniais tyrimais, gydymas - simptominis, svarbu grąžinti netektą vandens ir elektrolitų kiekį. Nuo rota viruso yra sukurta vakcina.
Pandeminis gripas
Pandeminį gripą sukėlė naujas mišrus A gripo H1N1 virusas. Jis pasižymėjo agresyviu poveikiu plaučių audiniui ir imuniteto slopinimu. Sezoniniam gripui būdinga staigi pradžia, raumenų ir sąnarių skausmai, silpnumas, karščiavimas. Pandeminiam gripui taip pat buvo būdingi neįprasti simptomai: pykinimas, vėmimas, pilvo skausmai. Šiemetiniam gripui būdinga tai, kad liga išplito tarp paauglių, vaikų ir jaunų žmonių, todėl daugiausia mirė jaunų ir vidutinio amžiaus žmonių. Efektyviausia gripo profilaktika yra skiepai.
Laimo liga
Laimo liga, kurią sukelia borelijos, Lietuvoje yra endeminis židinys. Borelijas perneša erkės. Po 3-30 dienų nuo įkandimo tipišku atveju atsiranda melsvai violetinė dėmė, patvirtinanti ligos diagnozę. Jei dėmė neišryškėja, atliekami serologiniai tyrimai. Neš gydoma Laimo liga gali pažeisti nervų, sąnarių ir kitų organų sistemas. Gydoma doksiciklinu. Skiepų nėra, profilaktikai rekomenduojami erkes atbaidantys tepalai ir kūno apžiūra.
Erkinis encefalitas
Erkinio encefalito sukėlėjas yra virusas, kurį perneša tos pačios erkės. Lietuvoje šiai ligai būdingas dvibangis karščiavimas ir neurologinė simptomatika. Ligos diagnozę patvirtina serologinis tyrimas, gydymas - simptominis. Erkinio encefalito profilaktikai efektyvi vakcina. Lietuvoje erkės užsikrėtusios ir babezijomis bei anaplazmomis, tačiau jų sukeliamos ligos kol kas nediagnozuojamos.
Dažniausios vaikų ligos mokykloje
Mokslo metų pradžia atneša ne tik džiaugsmą, bet ir stresą. Dažniausios vaikų ligos mokykloje yra peršalimo ligos ir infekcinės ligos. Vaikai dažniau serga peršalimo ligomis, nes jų imuninė sistema yra mažiau atspari nei suaugusiųjų, o virusai mokyklose plinta greičiau. Jei vaikas serga itin dažnai, to priežastis gali būti suprastėjusi jo imuninė sistema, kuriai įtakos daro mityba, fizinis aktyvumas, miegas ir streso valdymas. Svarbu vaikui nuo mažens formuoti higienos įpročius: plauti rankas, užsidengti burną ir nosį kosint.
Vėjaraupiai
Vėjaraupiai - ūminė virusinė liga, pasireiškianti pūsleliniu odos ir gleivinių bėrimu, karščiavimu. Tai viena dažniausiai pasitaikančių virusinių ligų po gripo. Daugiausia serga ikimokyklinio amžiaus vaikai.
Tymai
Tymai - viena užkrečiamiausių virusinių ligų pasaulyje, kuria gali susirgti tiek vaikai, tiek suaugusieji. Pastaraisiais metais fiksuojami vis nauji tymų protrūkiai.
Raudonukė
Raudonukė - infekcinė virusinė liga, pasireiškianti odos bėrimu ir padidėjusiais limfmazgiais. Vaikai perserga lengvai ir susiformuoja imunitetas visam gyvenimui. Tačiau nėščiosioms ši liga gali būti pavojinga vaisiui.
Haemophilus influenzae B infekcija
Haemophilus influenzae B (Hib) infekcija - mažų vaikų liga, kuria dažniausiai serga vaikai iki 5 metų amžiaus, ypač neskiepyti. Veiksmingiausia prevencinė priemonė yra skiepai.
Šiuolaikinės vakcinos
Šiandien pasaulyje sukurtos 27 vakcinos nuo užkrečiamųjų ligų. Lietuvoje dėl skiepų neliko poliomielito, difterijos, pavieniai A hepatito atvejai. Kol sukuriama nauja vakcina, praeina 15-20 metų. Šiuolaikinės vakcinos yra saugios ir veiksmingos, todėl skiepai yra viena svarbiausių prevencinių priemonių.
iRNR Vakcinos kaip veikia
Infekcijos plitimo būdai
Didelę dalį visų žmogaus ligų sudaro užkrečiamos ligos. Jas sukelia patogeniniai mikrobai (bakterijos, virusai, grybeliai, pirmuonys) ir parazitai. Infekcijos šaltiniu gali būti sergantys žmonės ar gyvūnai, taip pat užkrato nešiotojai. Infekcijos plitimo keliai skirstomi į keturias grupes: oro-lašelinis, fekalinis-oralinis, transmisinis ir kontaktinis.
Streso valdymas ir imunitetas
Stiprinti vaikų imuninę sistemą ir gerovę padeda streso valdymo metodai. Tinkama mityba, fizinis aktyvumas, kokybiškas miegas ir streso valdymas yra svarbūs veiksniai, turintys įtakos imuninės sistemos stiprumui.
Virusinės ligos yra įvairios ir gali kilti ne tik vaikams, bet ir suaugusiems. Svarbu žinoti pagrindines ligas, jų simptomus, prevencijos ir gydymo būdus, kad galėtumėte apsaugoti save ir savo artimuosius.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
