Vaikų dantų spalvos pokyčiai: priežastys, prevencija ir gydymas

Dantų spalvos pokyčiai yra dažna problema, su kuria susiduria daugelis žmonių, o vaikų dantų pakitimas yra dažnesnis reiškinys nei dauguma tėvų manė. Tai susiję su matomu vaiko dantų spalvos pasikeitimu, kuris gali būti nuo geltonos ar rudos iki pilkos ar net juodos. Žinoti priežastis, kodėl vaikų dantų pakitimas vyksta, yra tik pirmas žingsnis ilgalaikių burnos problemų prevencijos procese. Kiekvieno žmogaus dantų kaulo spalva yra individuali. Kai kurie asmenys natūraliai turi tamsesnius dantis, todėl net ir šiuolaikinės dantų balinimo procedūros gali būti mažiau veiksmingos. Nors dantys vadinami „baltais kaip perlai“, realybėje taip yra ne visada. Priežasčių, dėl kurių pakinta pieninių ir nuolatinių dantų spalva, yra įvairių. Jos gali būti vidinės (atsirandiančios vystymosi metu) ir išorinės - jau išdygus dančiui. Dantų spalvos pokyčiai - ne tik estetinė problema. Svarbu šių pokyčių neignoruoti ir laiku kreiptis į specialistą, nes ne visais atvejais danties spalvos pasikeitimas yra pavojingas. „Pacientai dažnai atvyksta, kai pokyčiai akivaizdūs.“

Pieninių ir nuolatinių dantų spalvos formavimasis ir pokyčiai

Bedygdamas dantukas jau turi savo spalvą, ji lemiama dar tik formuojantis dantukui, kai vaikelis auga mamos pilvelyje. Pakitusią danties spalvą gali lemti užuomazgos formavimosi metu persirgtas virusas, kraujotakos, medžiagų apykaitos sutrikimai, vaistai. Ankstyvas dygimas taip pat gali būti paveldimas. Nustatyta, kad tymai paankstina pieninių dantų dygimą, ypač jei sergant kyla aukšta temperatūra. Kartais, žandikauliuose formuojantis augliams, toje vietoje gali per anksti prasikalti visa dantų grupė.

Danties spalva priklauso ne nuo emalio, kuris yra skaidrus, o nuo giliau esančio dentino ir pačiame danties viduje esančios pulpos (liaudiškai sakant - nervo) būklės. Vaikui augant santykis tarp šitų medžiagų keičiasi, be to, dantukai „dėvisi“, nusitrina emalis, tad ir dantų spalva kinta. Sveiki pieniniai dantukai turi būti baltos spalvos, pieno baltumo, nuo ko ir kilęs jų pavadinimas. Kai pradeda keistis dantys ir dygti nuolatiniai, šalia pieninių jie atrodo kur kas gelsvesni.

Kodėl kinta dantų spalva? Vidinių ir išorinių veiksnių analizė

Pagal pakitimo vietą nuo kurio jis kyla, yra du pagrindiniai pakitimo tipai: išoriniai (nuo paviršiaus) ir vidiniai (iš vidaus).

Vidinės dantų spalvos pakitimo priežastys

Vidinės priežastys lemiančios spalvos pokytį yra įvairios dantų ligos arba įtaka danties vystymuisi:

• Kariesas. Tai dažniausia spalvos pakitimo priežastis. Spalvos būna nuo matinės baltos, gelsvos, rudos iki juodos. Jei dantukas buvo baltas, o staiga ėmė gelsti, tai greičiausiai higieninio apsileidimo pasekmė. Pageltimas gali rodyti arba prasidėjusį ėduonį, arba tiesiog įsisenėjusias apnašas.
• Dantų traumos. Kritimas ar smūgis gali ne tik padaryti vaiko dantį pilkai, bet ir laikui bėgant jį paversti tamsiai rudu. Procesas yra toks: pažeidžiami kraujagyslės dantyje, todėl vidinis spalvos pasikeitimas atsiranda dėl kraujo sankaupų.
• Emalio hypoplazija. Gana dažnai tėveliai pastebi, kad ant baltų pieninių dantukų atsirado dar baltesnių dėmelių. Baltos dėmės mažiems vaikams dažniausiai atsiranda dėl vadinamojo buteliuko karieso, kai vaikas geria saldžius gėrimus arba pieną naktį. Jeigu dantys nėra nuvalomi ar nuplaunami seilėmis, susikaupusių apnašų vietoje pasirodo baltų danties dėmelių. Nors tėveliams atrodo pavojingesnės rudos ar juodos dėmės, gydytojai vertina kitaip. Jie į baltas dėmeles reaguos kur kas rimčiau, nes balta dėmė rodo, kad mineralų netekimo procesas yra labai aktyvus.
• Fluorozė. Nors fluoras vaidina labai svarbų vaidmenį karieso prevencijoje, jei jo yra per daug vystymosi metu, jis gali sukelti baltų ruožų ar rudų dėmių atsiradimą ant emalio. Tai yra pagrindinė vidinio dantų spalvos pasikeitimo priežastis vaikams. Pieninių dantų fluorozė nelabai įmanoma, nes placenta labai silpnai praleidžia fluorą, tad jo vaisius beveik negauna. Ši bėda būdinga nuolatiniams dantims. Taip yra dėl didelio fluoro kiekio geriamajame vandenyje (Lietuvoje fluoro daugiausiai pajūrio regione), „piktybiškiems“ pastos, kurioje yra fluoro, valgytojams. Dantų emalis yra apsauginis sluoksnys, kuris padeda išlaikyti dantų spalvą ir apsaugoti juos nuo išorinių veiksnių. Tačiau emalis gali susilpnėti nuo pernelyg dažno fluoro vartojimo. Kai emalis pažeidžiamas, dantys gali iš pradžių išbalti, o vėliau melsvėti. Dėl per didelio fluoro kiekio dantys pradeda keisti spalvą, jie gali pasidaryti margi, išsivystyti fluorozė. Fluoro perteklius sutrikdo emalio struktūrą, jie tampa dėmėti. Tokie dantys mažiau atsparūs bakterijų poveikiui, trapesni, praradę blizgesį.
• Vaistai. Antibiotikų vartojimas, pavyzdžiui, tetraciklino, jei jį vartojo nėštumo metu ar vaikystėje, buvo susijęs su dantų spalvos pasikeitimu vaikams. Ne viena dabartinė mama kenčia dėl pilkų, margų dantų, kurie atsirado dėl vaikystėje vartoto tetraciklino. Jei tetracikliną vartojo nėščia moteris, šie vaistai gali pakenkti ne tik pačios mamos, bet ir būsimojo kūdikio dantukams. Tačiau tėveliai turėtų žinoti, kad ir dabar yra vaistų, kurie gali paveikti dantų spalvą. Vienas jų - antibiotikas doksiciklinas. Šiaip antibiotikai dantims nekenkia, nes jie naikina bakterijas, o dantų ėduonį irgi sukelia bakterijos. Tačiau kai kurie antibiotikai gali keisti dantų spalvą. „Tetraciklininiai“ dantys (dėl vartotų tetraciklino preparatų pakitusi dantų spalva) sunkiai pasiduoda balinimui, dantys gali nepabalti visai ar pašviesėti labai nežymiai, netolygiai.
• Virškinimo sutrikimai. Tai dažnas vėmimas, refliuksas, dėl to atsiranda emalio erozijų, atsidengia giliau esantis dentinas (tai būdinga ir stiprių rūgščių mėgėjams). Nuolatinis sulčių gurkšnojimas gali sukelti dantų eroziją, kuri prasideda dėmelėmis, o paskui dantys ima sparčiai trupėti, gesti.
• Ligos. Infekcijų ar padidėjusios kūno temperatūros pasireiškimas dantų formavimosi metu taip pat gali paveikti emalio spalvą. Dažniausia tai būna vaikučiams, kurie nuo kūdikystės serga įvairiomis ligomis. Įtakos gali turėti rachitas, dažnos ūminės infekcinės ligos, įvairūs medžiagų apykaitos sutrikimai. Jeigu vaikas dažnai serga, jo dantukai gali tapti silpnesni, labiau pažeidžiami ėduonies. Sergant, ypač karščiuojant, burnoje susidaro mažiau seilių, todėl apnašos nenuplaunamos nuo danties paviršiaus.
• Genetinis emalio vystymosi sutrikimas. Retai, bet pasitaiko atvejų, kad pasikeitusi pieninio dantuko spalva yra įgimta. Toks dantis vos išdygęs jau atrodo kitaip nei sveikas, skiriasi ne tik jo spalva, bet ir struktūra, jo emalis gali būti pakitęs, nelygus, gruoblėtas.
• Negyvybingi dantys. Jei dėl gilaus karieso, traumos ar kitų priežasčių dantis tampa nebegyvybingas, kraujo ir kiti irimo produktai iš danties vidaus įsigeria į dentiną ir dantis patamsėja.
• Mityba nėštumo metu. Nėštumas kenkia dantims ne tiesiogiai, o pasikeitusi mityba, ypač per pirmuosius tris mėnesius: norisi tai saldžiai, tai rūgščiai, suvartojama daugiau angliavandenių, bet nepakankamai baltymų, o riebalų visą laiką vartojama per daug.

Išorinės dantų spalvos pakitimo priežastys

Išorinis vaikų dantų pakitimas dažnai būna susijęs su bloga valymo įpročiais, dažų turinčių maisto produktų vartojimu ar tam tikrų vaistų naudojimu.

• Prasta burnos higiena. Juodos apnašos dažnai yra dantų akmenys, kurie gali sukelti rimtesnių burnos ertmės problemų. Nepašalinama valymo technika: vienas iš pagrindinių veiksnių, lemiančių vaikų dantų spalvos pakitimus, yra apnašos formavimasis dėl nepakankamos burnos higienos kontrolės. Apnaša yra vieta, kur kaupiasi maisto likučiai, bakterijos ir pigmentai, kurie palaipsniui keičia dantų spalvą. Jei dantukas buvo baltas, o staiga ėmė gelsti, tai greičiausiai higieninio apsileidimo pasekmė. Pageltimas gali rodyti arba prasidėjusį ėduonį, arba tiesiog įsisenėjusias apnašas.
• Dantų akmenys. Jie dažnesni jau artėjant paauglystei.
• Maiste esantys pigmentai. Dantys gali tamsėti nuo tam tikrų produktų, turinčių dažomųjų savybių. Saldūs gėrimai, kola, sojų padažas ir netgi geležies papildai gali ištepti vaiko dantis, kas yra svarbi žinoma vaikų dantų spalvos pakitimo priežastis. Dantų spalvos pokyčius gali sukelti išoriniai veiksniai: dantų spalvos kitimas, dėmės susidaro dėl didelio kavos, raudono vyno, arbatos ir kitų dažančių produktų vartojimo, rūkymo, tabako kramtymo. Nors atrodo, išdygę pieniniai dantukai tokie gražūs ir balti, tačiau jie, netinkamai prižiūrint, lengvai pažeidžiami ėduonies. Dirbtinai maitinant atsiranda ėduonies pavojus dėl cukraus ir jo produktų, kurių yra mišinukuose, tyrelėse, sultyse. Ėduonies rizika padidėja, jei tokiu maisteliu maitinama prieš miegą ir po to dantukai nenuvalomi. Skiriasi ir sergančio vaiko mityba. Norėdami palepinti ligoniuką, tėveliai siūlo daugiau saldumynų, dažnai geriama saldinta arbata.
• Skalavimo skysčiai. Ilgai naudojant skalavimo skysčius su chlorheksidinu pajuoduoja dantys, liežuvis.
• Geležies, mangano, sidabro turintys preparatai.
• Burnoje gyvenančios pigmentą gaminančios bakterijos. Tai dažniausiai pieninių dantukų bėda. Bakterijos būna juodos, žalios ar oranžinės. Patiems dantims jos nekenkia, tokie dantys net rečiau genda. Matyt, pigmentus gaminančios bakterijos ir kariesą sukeliančios bakterijos „nesutaria“, tad burnoje būna arba tos, arba kitos.
• Pakitimai aplink plombas. Tai ne tik šalia atsirandantis kariesas, bet ir pigmentų kaupimasis, pačios plombos nusidėvėjimas. Kartais tėveliai pastebi, kad dėmelės ant vaikų dantų atsiranda tada, kai jie užplombuojami. Taip iš tiesų gali būti. Plomboms yra garantinis 5 metų periodas, kada pokyčiai beveik nepastebimi, o paskui tarp plombos ir danties gali atsirasti mikrotarpelių.

Dantų spalvos pakitimo tipų apibendrinimas

Apibendrinant dantų spalvos pokyčių priežastis, galima sudaryti šią lentelę:

Gydymo galimybės ir prevencija

Tinkamas vaiko dantų spalvos pakitimų gydymas priklauso nuo priežasties, sukėlusios spalvos pasikeitimą. Daugeliu atvejų vaiko dantys yra grįžtami arba bent jau valdomi, su profesionalios priežiūros pagalba. Kiekvienas atvejis yra unikalus, todėl geriausią sprendimą gali pasiūlyti tik kvalifikuotas odontologas.

Reguliari burnos higiena ir profesionali pagalba

Svarbiausia yra reguliari burnos higiena. Norint išvengti dantų geltonavimo ir kitų problemų, svarbu reguliariai valyti ne tik dantis, bet ir visą burnos ertmę. Graži šypsena yra ne tik estetinė vertybė, bet ir sveikatos atspindys. Geri kasdieniai įpročiai ir reguliarūs odontologo patikrinimai yra pagrindiniai žingsniai prieš pasirodant vaikų dantų spalvos pakitimams. Odontologas gali patarti keletą svarbiausių būdų, kaip išlaikyti vaiko šypseną žaismingą ir sveiką:

• Valyti dantis du kartus per dieną su fluoridu turinčia dantų pasta (mažiems vaikams iki 3 metų naudoti mažą kiekį, atitinkantį ryžių grūdelį, o vyresniems - šiek tiek didesnį, pagal žirnio dydį).
• Pradėti reguliarią burnos higienos rutiną nuo vienerių metų arba bent šešių mėnesių po pirmojo danties išdygimo.
• Profesionali burnos higiena turėtų būti atliekama ir vaikams. Vaikų odontologui pakanka poliruojančia pasta ir specialiais šepetėliais gerai nušveisti dantukus, ir įvyksta stebuklas - jie vėl pasidaro balti. Tokią šveitimo procedūrą vaikams nuo trejų metų rekomenduojam atlikti kartą kas pusmetį.
• Kasmet, ruošiant vaiką į darželį ar mokyklą ir atliekant profilaktinį vaiko sveikatos patikrinimą, būtina apsilankyti ne tik pas šeimos gydytoją, bet ir pas odontologą.

Mitybos įpročiai ir prevencinės priemonės

Svarbu ir kūdikio maitinimas. Natūraliai maitinant vaikas vystosi geriausiai. Dirbtinai maitinant atsiranda ėduonies pavojus dėl cukraus ir jo produktų, kurių yra mišinukuose, tyrelėse, sultyse. Dėmių gali atsirasti ne tik dėl blogos burnos higienos, bet ir dėl netinkamų valgymo įpročių. Tėveliams reikėtų žinoti, kad „saugu“ per dieną į burną dėti maistą ar gėrimus 5 kartus. Vengti dažančių maisto produktų ir gėrimų, tokių kaip vynuogių sultys, kola ir sojų padažas, vartojimo ribotais kiekiais. Naudojant gėrimus per šiaudelį, sumažinti tamsių gėrimų kontaktą su dantimis. Jeigu neišeina keisti maitinimosi įpročių, reikėtų įpratinti vaikus po kiekvieno valgymo išgerti bent gurkšnelį vandens, kad dantukai nusiplautų. Pavalgius ar atsigėrus galima pakramtyti becukrės kramtomosios gumos. Taip pat burnos rūgštinę terpę neutralizuos gabaliukas fermentinio sūrio.

Minėjau, kad kai kurių vaikų burnoje gyvena pigmentą gaminančios bakterijos, kurios padengia dantukus juodomis, rudomis, kartais - žalios spalvos apnašomis. Kad ir kokio atspalvio dantukas būtų - gelsvas, pilkšvas, melsvas - sveikas dantis visuomet yra gražu. O kad neturėtume tų negražiųjų pakitimų, kaip kariesas, akmenys (vyresniems vaikams), turime kruopščiai valyti dantis pasta ir šepetėliu bei tarpdančių siūlu.

Dantų silantavimas

Silantai tai dantų vageles hermetizuojančios medžiagos, vartojamos nuolatinių dantų ėduonies profilaktikai. Tai atrodo kaip tirštas, bet labai takus skystis, užliejantis gilias vageles ir sudarantis mechaninį barjerą tarp dantų emalio ir žalojančio mikrobinio dantų apnašo bei burnoje susidarančių rūgščių. Efektyviausia ir rekomenduojama vos išdygus pirmiems nuolatiniams krūminiams dantims. Vaikams nuo pirmojo nuolatinio krūminio danties išdygimo iki 14 metų (kol nesuėjo 14 m.) sveiki nuolatiniai krūminiai dantys gali būti dengiami silantais.

Silantavimas - visiškai neskausminga procedūra. Dantų paviršius nuvalomas, apdorojamas specialia pasta ir padengiamas silantu, kuris sukietinamas panaudojant specialią šviesą. Padengus dantis silantais pirmą kartą, po 3 mėnesių reikia apsilankyti pas gydytoją odontologą, kad šis įvertintų būklę, o vėliau - pasitikrinti kiekvieno profilaktinio tikrinimosi metu.

Gydymo sprendimai esant pakitusiai spalvai

Jeigu dėmės vis dar yra, gali būti rekomenduojama švelni poliravimas arba vaikams tinkama balinimo dantų pasta. Balinamoji pasta gali nuvalyti tik pigmentus, esančius ant danties - arbatos (kavos ir tabako, tikiuosi, vaikai nevartoja) apnašas ir kt., bet pačios danties spalvos jie nekeičia, tad nepanaikins gelsvumo, pilkšvumo. Tačiau, reikėtų atkreipti dėmesį, kad suaugusiems skirti balinimo produktai vaikams nėra tinkami. Vaikų dantukus gali nudažyti nebent, pavyzdžiui, mėlynės, bet juk jų per metus vaikas suvalgo labai nedaug. Dantų balinimas neturėtų būti pirmasis pasirinkimas, ypač jei dantys yra jautrūs arba pažeistas emalis.

Kai kalbama apie vidinį spalvos pasikeitimą, sprendimas gali būti sudėtingesnis. Kartais odontologas gali pasiūlyti: microabrasion, kompozicinį dantenų atstatymą, pediatrijos vainikus stipriai pasikeitusiems dantims. Jei laiku vaiką su atsiradusiomis baltomis dantų dėmelėmis parodysite gydytojui, galite išvengti tokių gydymo procesų, kaip gręžimas ir plombavimas. Kartais pirmines ėduonies stadijas galima sustabdyti užtepus ant dantuko specialaus lako ar gydomųjų medžiagų. Geriausiai balinimui pasiduoda gelsvi dantys, rusvi balinasi prasčiau, o pilkšvo ar rausvo atspalvio dantys gali visiškai nebalti. Jei dėl gilaus karieso, traumos ar kitų priežasčių dantis tampa nebegyvybingas, tokiu atveju tenka atlikti vidinį danties balinimą. Iš pradžių įvertinama šaknų kanalų gydymo kokybė ir, jei yra indikacijų, atliekamas pergydymas, tada išvalomos danties vainiko plombos ir baliklis įdedamas į danties vidų. Balinamoji medžiaga laikoma ir keičiama individualiai, kol bus pasiektas norimas rezultatas. Taip pat svarbu žinoti, jog plombos, karūnėlės ir kitos restauracijos naudojamos odontologijoje nebalinamos, todėl jeigu priekinių dantų srityje yra daug neestetiškų plombų, šypsenos grožį rekomenduojama atkurti estetinio plombavimo būdu.

Dažniausiai užduodami klausimai apie vaikų dantų spalvos pasikeitimus

• Ar vaikų dantų spalvos pasikeitimas yra nuolatinis? Ne visada. Dauguma dėmių yra laikinos ir gali būti pašalintos tinkama burnos higiena arba profesionaliu valymu; tačiau vidinės dėmės gali reikėti sudėtingesnių gydymo būdų.
• Ką reiškia pilkšva spalva vaikų dantyse? Pilkšvi dantys dažniausiai yra dėl sužalojimo arba kraujo sankaupų dantyje. Pirmas asmuo, į kurį reikėtų kreiptis, - odontologas, kad įsitikintų, ar taip yra.
• Ar blogas dantų valymas vienas pats gali sukelti dantų spalvos pasikeitimą? Tikrai taip, apnašos ir akmenys, susidarantys dėl nepakankamo valymo, yra pagrindinė priežastis, lemiančių paviršiaus spalvos pasikeitimą ir geltoną atspalvį vaikų dantyse.
• Ar įprasta, kad vaikų pieniniai dantys atrodo pakitę? Šiek tiek pasikeitusi spalva gali būti įprasta, tačiau nuosekli gelsva, ruda ar pilka spalva turėtų būti patikrinta vaikų odontologo.
• Ar vaikų dantų spalvos pasikeitimus galima grąžinti? Taip, daugeliu atvejų ir, svarbiausia, ankstyvuoju nustatymo etapu.

tags: #vaiko #dantukai #keicia #spalva

• Direktoriaus pareigos Elektrėnų lopšelyje-darželyje „Drugelis“
• ką reiškia auksinis kryželis ir angeliukas dovanų vaikui
• Milda Dargužaitė: biografija ir svarbiausi karjeros faktai
• Visuminis ugdymas ir inovatyvios veiklos darželyje
• Atraskite Velykų margučio tradicijas