Humusas darže: dirvožemio gyvybė ir derlingumo garantas

Pastaraisiais metais šalies ūkininkai, siekdami didesnio derliaus ir pelno, ūkiuose naudoja intensyvią žemdirbystės sistemą. Sumažėjus gyvulininkystės ūkių skaičiui, tuo pačiu sumenko ir organinių trąšų naudojimas. Tręšiant vien tik mineralinėmis trąšomis ir intensyviau naudojant pesticidus, silpnėja dirvos biologinis aktyvumas, mažėja humuso kiekis ir dirvos derlingumas.

Dirvožemio sluoksnių schema su humuso išsidėstymu

Humuso vaidmuo dirvožemio sveikatai

Humusas gerina dirvožemio struktūrą, didina sorbcijos imlumą, todėl iš jo sunkiau išsiplauna maisto medžiagos. Be to, patekę įvairūs teršalai, tokie kaip pesticidai, sunkieji metalai ir radionuklidai, humuso dėka surišami į nejudrius junginius. Norint išvengti humuso mažėjimo, reikia pradėti naudoti koncentruotas, huminių ir fulvo rūgščių turinčias medžiagas - humatines arba humusines trąšas.

Vermikompostas: gamtos sukurtas biohumusas

Sliekas - pačios gamtos sukurtas unikalus biologinis fabrikas. Sliekai milijonus metų nuolat nepastebimai valydavo Žemės organines atliekas. Sliekų prarytos augalinės, mikrobinės ir gyvulinės organinės medžiagos jų virškinimo trakte, tarsi biologiniame reaktoriuje, virsta fiziologiškai aktyviomis medžiagomis - vermikompostu, kurio nauda įsitikinama vis labiau.

Vermikomposte, kuris dažnai vadinamas biohumusu, gausu mikro- ir makroelementų, augimą skatinančių medžiagų, vitaminų, antibiotikų, aminorūgščių ir naudingos mikrofloros. Gana svarbūs vermikomposte esantys makro- ir mikroelementai. Visos šios medžiagos turi įtakos augalų atsparumui žemoms temperatūroms ir ligoms, pagerina augalų prigijimą, prekinę išvaizdą ir skonį.

Slieko veiklos dirvožemyje iliustracija

Sėklų dygimo ir augimo skatinimas

Mokslininkai nustatė, kad biohumusas skatina sėklų dygimą, augalų augimą ir vystymąsi, daigų prigijimą. Kiti mokslininkai teigiamą sliekų poveikį sėklų sudygimui ir šaknų augimui nustatė mirkydami sėklas biohumuso ištraukose. Teigiamai veikė, jų nuomone, ištraukose esančios humuso rūgštys. Rusijos mokslininkų bandymų rezultatai rodo, kad sliekų kaprolitai gana stipriai veikia sėklų dygimą, o tai priklauso nuo naudojamų trąšų kiekio.

Cheminė sudėtis ir ją lemiantys veiksniai

Ilgainiui išsiaiškinta, kad vermikomposto cheminė sudėtis, maisto medžiagų prieinamumas augalams, humuso kiekis ir organinių medžiagų kokybė nevienoda. Teigiama, kad cheminę vermikomposto sudėtį ir savybes lemia ne tik sliekų veikla, bet ir atliekų sudėtis. Žinant kompostuojamų organinių atliekų sudėtį, galima pagaminti trąšas, kuriose maisto medžiagų kiekiai yra skirtingi. Vermikomposto cheminė sudėtis gali keistis priklausomai nuo substratų paruošimo kompostuoti technologijos. Maisto medžiagų kiekį vermikomposte lemia ir paros temperatūrų pokyčiai, drėgmė.

Baktericidinės savybės ir teršalų mažinimas

Per sliekų žarnyną „perėjusiose“ atliekose pagausėja kalcio, magnio, fosforo, mikroelementų ir fermentų. Mineralinės druskos tampa tokios formos, kad jas augalai lengvai pasisavina. Toks biohumusas turi baktericidinių ypatybių, jame yra biostimuliatorių ir fermentų. Tyrimais nustatyta vermikomposto savybė sujungti dirvožemyje ir organinėse atliekose esančius radionuklidus ir sumažinti nitratų bei sunkiųjų metalų patekimą į augalus. Sliekų pagamintame biohumuse sunkiųjų metalų rasta chelatinio tipo junginiuose, kurių augalai beveik nepasisavina. Nustatyta, kad komposte, gamintame sliekų, du kartus sumažėjo švino ir kadmio, 1,1-1,8 karto - radionuklidų.

Kaip pasigaminti vermikompostą | Kaip pasigaminti vermikompostą namuose iš virtuvės atliekų

Humusinių medžiagų panaudojimas ir pranašumai

Vermikompostas yra homogeniškas ir gerai sulaiko drėgmę. Jis gali sulaikyti iki 70 proc. vandens, yra mechaniškai atsparus, jame nėra piktžolių sėklų. Biohumusas didina žemės ūkio augalų imunitetą, gerina jų augimą ir vystymąsi, mažina užsikrėtimą ligomis ir kenkėjais. Ištirta, kad patręšti vermikompostu žemės ūkio augalai geriau auga ne tik dėl padidėjusio maisto medžiagų kiekio, bet ir dėl didelio humusingų medžiagų, mikroorganizmų skaičiaus.

Vermikompostas tinka visiems įvairiuose dirvožemiuose augantiems augalams. Tačiau geriausia juo tręšti lauko ir šiltnamio daržoves, gėles, vaiskrūmius, dekoratyvinius augalus. Biohumuso normos yra 5-10 kartų mažesnės, palyginti su kitų organinių trąšų normomis.

Derliaus didinimas ir kokybės gerinimas

Bandymai rodo, kad biohumusas daržovių derlių padidina 25-30 proc., bulvių - 45-50 proc. Efektyviausia biohumusą naudoti daržininkystėje. Įvairių šalių mokslininkai pateikia tyrimų rezultatus, įrodančius teigiamą biohumuso įtaką ne tik daržovių derliui, bet ir jo kokybei. Pastebėta, kad dėl biohumuso labai sumažėja nitratų, susikaupia mažiau sunkiųjų metalų, padaugėja proteinų ir baltymų.

Kad vermikomposto veiksmingumas nesumažėtų, jį reikia kuo skubiau įterpti, sumaišyti su žeme. Biohumusą reikėtų laikyti tamsioje ir vėsioje vietoje, stebėti, kad jis neišdžiūtų.

Toliau pateikiama biohumuso normų lentelė daržovėms:

Augalas Rekomenduojama biohumuso norma
Kopūstai 400 g
Agurkai 150 g
Pomidorai 150 g
Derlingos žemės su biohumusu pavyzdys

Huminės ir fulvo rūgštys: augimo stimuliatoriai

Huminės ir fulvo rūgštys mobilizuoja mikroelementus ir paverčia į formą, tinkančią augalui juos pasisavinti. Šios medžiagos pagerina dirvožemio struktūrą, skatina humuso irimo procesus, pagerina maisto medžiagų pasisavinimą, turi įtakos dirvožemio fermentų aktyvumui, o jų poveikis priklauso nuo augalo rūšies ir aplinkos sąlygų. Huminės rūgštys - charakterizuojamos kaip augimo stimuliatoriai - skatina šaknų vystymąsi (padidėja šaknų siurbiamoji dalis), augalo vegetatyvinės dalies augimą, chlorofilo kiekį lapuose, suintensyvina kvėpavimą, fotosintezę, stimuliuoja sėklų dygimą. Dėl šių rūgščių poveikio augalai būna atsparesni nepalankioms aplinkos sąlygoms, taip pat didėja jų derlingumas.

Mokslininkų atlikti bandymai patvirtina, kad huminės medžiagos pagerina maisto medžiagų pasisavinimą iš dirvožemio ir trąšų, kadangi pagerėja dirvožemio fizikinės ir cheminės savybės. Humusinių rūgščių produktai arba jų tirpalai (su mikroelementais) naudojami tręšimui per lapus, taip pat jais galima apdoroti sėklinę medžiagą, laistyti dirvožemį.

Humusinių medžiagų šaltiniai ir sudėtis

Šiuo metu yra sukurti humusinių medžiagų išgavimo metodai iš įvairių gamtinių kūnų, nustatyta jų cheminė sudėtis, svarbiausios savybės, ištirtas poveikis dirvožemiui, augalams, mikroorganizmams, žuvims ir gyvūnams. Žemės ūkio produkcijos augintojams siūlomi įvairūs humusinių medžiagų produktai, kurie itin fiziologiškai aktyvūs. Minėti produktai, naudojant įvairias technologijas, išgaunami iš durpių, sapropelių, rusvosios anglies, dirvožemio.

Kalbant apie humusinių medžiagų cheminę sudėtį, apskaičiuota tam tikrų medžiagų kiekis:

  • Anglies: 40-60 proc.
  • Deguonies: 33-37 proc.
  • Azoto: 3-5 proc.
  • Vandenilio: 3-6 proc.
  • Sieros: 0,7-1,2 proc.
  • Fosforo: iki 0,5 proc.
Huminės rūgšties molekulinės struktūros pavyzdys

„Humistar“: efektyvus huminių trąšų pavyzdys

Vienas iš humusinių medžiagų produktų - humistaras. Jo sudėtyje huminių rūgščių yra 13,3 proc. Purškiamas į dirvožemį lašeliniu būdu arba išpurškiamas ant dirvos, taip pat naudojamas kartu su beicu (beicuojant grūdus). Šios organinės trąšos greitai veikia per dirvą, padeda augalui greitai įsišaknyti, augina papildomas šaknis, kurios paima maisto medžiagas iš dirvos, suaktyvina natūralios dirvožemio mikrofloros vystymąsi.

„Humistar“ pagerina vandens įsisavinimą iš dirvos ir pagreitina maistingųjų medžiagų pernešimą augalo organizme, į reikiamas sintezės vietas. Specialių savybių dėka, iš dirvos paimama 30 proc. daugiau fosforo, kas yra labai svarbu augalams krūmijantis, didina formuojamų stiebų skaičių. Pavasarį, jei žiemkenčių pasėlis atrodo prastai, galima panaudoti „Humistar“, jis veikia kaip stimuliatorius ir skatina šaknų vystymąsi.

Šį rudenį žiemkenčių pasėliuose panaudoję „Humistar“ trąšas, pagerinsite jaunų augalų ir šaknų augimą. Augalai geriau įsisavins mineralines trąšas, bus stiprūs ir geriau pasiruoš žiemojimui. „Humistar“ tręšimo norma javams ir rapsams yra 25-50 l ha-1. Purškiama prieš arba po augalų sėjos. Rekomenduojamas vandens kiekis - 400-500 l ha-1.

Jei iškiltų kokių klausimų, kreipkitės į savo rajono LŽŪKT augalininkystės konsultantus.

Informacija parengta remiantis Asta Kiminienė, Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Akmenės r. biuro augalininkystės konsultantės, duomenimis.

tags: #kam #naudojamas #humusas #darze



Visagino vaikų lopšelis-darželis „Kūlverstukas“
Įstaigos kodas  192213258
A.s. LT357300010021629811
Swedbank, AB

Biudžetinė įstaiga
Duomenys apie juridinį asmenį saugomi ir kaupiami Juridinių asmenų registre
Danutė Remakien – LEP direktorė

Kosmoso g. 15, LT-33104 Visaginas
Tel./faks. +370 386 31 595
Tel. +370 386 64 131
El. paštas [email protected]

2025 © Visagino l-d „Kūlverstukas“
„Tavo Darželis
Versija neįgaliesiems