Ar tėvai gali varžyti vaiko tikėjimą ir kada kyla pagrindas apriboti tėvų valdžią?
Šiuolaikinėje visuomenėje vis dažniau susiduriama su klausimais apie tėvų ir vaikų santykius bei teisinį jų reglamentavimą. Vienas iš esminių aspektų - tėvų atsakomybė užtikrinant vaiko teises. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 6 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad tėvai ar kiti teisėti vaiko atstovai privalo užtikrinti vaiko teisę gyventi ir augti šeimoje, rūpintis juo. Vaiko teisę į gyvenimo sąlygas, būtinas jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi, užtikrina tėvai, kiti teisėti vaiko atstovai, valstybės ir vietos savivaldos institucijos.
Civiliniame kodekse (CK) 3.161 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje. Visgi tėvystė visų pirma yra pareigos vaikui, o ne teisės į vaiką. Tėvai ir kiti vaikų atstovai turi pareigą dorai auklėti bei prižiūrėti vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos ir sudaryti palankias sąlygas visapusiškai bei harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje.
Kada gali būti ribojama tėvų valdžia?
Tėvų valdžios apribojimas yra kraštutinė priemonė, skirta išimtinai vaiko teisių ir interesų apsaugai. CK 3.180 straipsnyje numatyta procesinė galimybė teismui laikinai arba neterminuotai apriboti tėvų teises, kai šie vengia atlikti savo pareigas, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką savo amoraliu elgesiu ar visiškai nesirūpina atžalomis.
Svarbu suprasti, kad:
- Laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas kaip prevencinė priemonė, siekiant apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos ir paskatinti tėvus pakeisti elgesį.
- Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas taikomas tuomet, kai teismas daro išvadą, jog tėvai daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti.
Teismų praktikoje nurodoma, jog valstybė turi garantuoti vaikui teisę augti savo šeimoje, o paėmimas iš šeimos turėtų būti taikomas tik išnaudojus visas pagalbos priemones. Visgi, iškilus pavojui vaiko gyvybei ar sveikatai, Įstatymo 23 straipsnio 3 dalyje numatyta galimybė vaiką nedelsiant atskirti nuo tėvų ir be teismo sprendimo.
Teisinė atsakomybė už vaiko interesų nepaisymą
Blogas elgesys su vaiku - tai vaiko vystymosi poreikių ignoravimas. Tai gali būti fizinė ar seksualinė prievarta, vaiko nepriežiūra arba moralinė prievarta. Nepriežiūra - tai nuolatinis ir rimtas nesirūpinimas vaiku, dėl ko pablogėja vaiko sveikata ir vystymasis. Jeigu nustatomi tokie neteisėti veiksmai, privaloma skubiai imtis priemonių sustabdyti tokį elgesį ir padėti vaikui.
| Pažeidimo pobūdis | Galimos pasekmės tėvams |
|---|---|
| Sistemingas pareigų nevykdymas | Bauda, tėvų valdžios apribojimas |
| Fizinis, seksualinis ar emocinis smurtas | Baudžiamoji atsakomybė, laisvės atėmimas |
| Vaiko palikimas be priežiūros | Administracinė arba baudžiamoji atsakomybė |
Atkreiptinas dėmesys, kad tėvams nesirūpinant vaikų maitinimu ar apranga, dėl ko kyla sveikatos sutrikimai, jie gali būti traukiami baudžiamojon atsakomybėn. Taip pat, net ir nelaimingo atsitikimo metu nukentėjus vaikui, tėvai gali sulaukti bausmės, jei nustatoma, kad jie nesiėmė visų būtinų priemonių užtikrinti saugią aplinką.
Apibendrinant galima teigti, kad tėvų pareigų pažeidimas gali padaryti negrįžtamą žalingą poveikį vaiko asmenybei. Visuomenė turi išlikti budri, o pastebėjus netinkamą elgesį, būtina kreiptis į policiją, prokuratūrą ar Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
