Šlapimo takų infekcija (ŠTI) yra bakterijų ar, rečiau, kitų mikroorganizmų sukeliama infekcija, paveikianti šlapimo takus, įskaitant šlaplę, šlapimo pūslę, šlapimtakius ar inkstus. Bendru šlapimo takų infekcijos (ŠTI) terminu vadinamas bet kurio šios sistemos organo ar dalies pažeidimas. Šlapimo sistemą sudaro inkstai, šlapimtakiai, šlapimo pūslė ir šlaplė. Šlapimo organų infekcija yra dažna kūdikių ir vaikų liga. Ja serga apie 3,6 proc. berniukų ir apie 11 proc. mergaičių. Kelis kartus dažniau serga mergaitės nei berniukai. Šlapimo takų infekcijos pavojingos, nes gali pažeisti inkstus, o negydoma infekcija gali sukelti komplikacijas, pvz., inkstų pažeidimą ar sepsį. Pirmieji simptomai paprastai būna labai aiškūs, todėl svarbu į juos reaguoti nedelsiant.
Šlapimo takų infekcija (ŠTI) yra bakterijų ar, rečiau, kitų mikroorganizmų sukeliama infekcija, paveikianti šlapimo takus, įskaitant šlaplę, šlapimo pūslę, šlapimtakius ar inkstus. Dažniausia ŠTI forma yra cistitas (šlapimo pūslės uždegimas), tačiau sunkesniais atvejais infekcija gali plisti į inkstus, sukeldama pielonefritą. Dažniausias sukėlėjas yra bakterija Escherichia coli (E. coli). Šlapimo takų infekcija išsivysto, kai bakterijos patenka į šlapimo takus ir pradeda daugintis.

Vaikams šlapimo takų infekcijos simptomai gali būti netipiniai, o kartais ir sunkiai atpažįstami. Vaikams simptomai gali būti netipiniai, pvz., dirglumas, apetito stoka ar šlapinimasis į lovą. Mažesni vaikai gali nebesulaikyti šlapimo ir pradėti nevalingai šlapintis. Šlapimo takų infekcijos gali nesukelti daugelio požymių, tik vaikui gali šlapinantis skaudėti šlaplę ir išsiskirti nedideli šlapimo kiekiai. Kartais esant šlapimo infekcijai nėra minėtų simptomų, išskyrus nuovargį, augimo sulėtėjimą ir svorio didėjimą.
Tačiau dažni šlapimo takų uždegimo simptomai apima:
Esant ūmiam cistitui, gali būti dažnas, skausmingas šlapinimasis. Ūmaus pielonefrito simptomai - karščiavimas daugiau kaip 38 °C, gali būti apsinuodijimas, pilvo ar šono skausmas. Jeigu pasireiškia aukšta temperatūra, šaltkrėtis, stiprus nugaros ar šonų skausmas, tai gali reikšti, kad infekcija išplito į inkstus.
| Simptomas | Aprašymas |
|---|---|
| Deginimas ir skausmas šlapinantis | Vaikas gali skųstis diskomfortu ar verkti šlapinantis, ypač mažesni vaikai. |
| Dažnas šlapinimasis | Vaikas dažnai lankosi tualete, bet šlapinasi po mažai. |
| Šlapimo nelaikymas | Mažesni vaikai gali nebesulaikyti šlapimo, net jei anksčiau to nedarė. |
| Apatinės pilvo dalies skausmas | Spaudimas ar skausmas šlapimo pūslės srityje. |
| Nugaros skausmas | Skausmingi pojūčiai nugaros srityje, ypač inkstų srityje. |
| Padidėjusi kūno temperatūra | Karščiavimas, kuris gali būti aukštesnis nei 38°C. |
| Šlapimo pokyčiai | Šlapimo drumstumas, stiprus kvapas arba net kraujas šlapime. |
| Netipiniai simptomai | Dirglumas, apetito stoka, nuovargis, augimo sulėtėjimas, svorio didėjimas. |
Pagrindinė šlapimo takų infekcijų priežastis yra bakterijų patekimas į šlapimo takus. Cistitas dažniausiai atsiranda tuomet, kai bakterijos (dažniausiai Escherichia coli) iš žarnyno patenka į šlaplę, o iš ten į šlapimo pūslę. Dažniausia bakterija - Escherichia coli (E. coli), gyvenanti žmogaus žarnyne. Į šlapimo pūslę ji patenka per šlaplę ir pradeda daugintis gleivinėje, sukelia uždegimą. Infekciją gali paskatinti: netinkama intymi higiena, ilgalaikis šlapimo sulaikymas, dirginančių higienos priemonių naudojimas.
Higienos įpročiai taip pat gali turėti įtakos. Pavyzdžiui, po tuštinimosi valymas iš nugaros į priekį gali pernešti bakterijas iš išangės srities link šlaplės. Taip pat problemų gali kilti naudojant agresyvias intymios higienos priemones, kurios pažeidžia natūralų makšties pH ir sumažina apsaugą nuo infekcijų. Ilgas šlapimo sulaikymas (pvz., dėl įpročio) padidina infekcijos riziką. Kuo ilgiau šlapimas būna pūslėje, tuo labiau sudaroma terpė bakterijoms daugintis. Kai organizmas gauna per mažai skysčių, sumažėja šlapimo gamyba. Retesnis šlapinimasis reiškia, kad šlapimo pūslėje ilgiau kaupiasi skystis, o kartu ir bakterijos, kurios turi daugiau laiko daugintis. Be to, šlapimas tampa koncentruotas ir labiau dirgina pūslės gleivinę.
Yra ir kitų priežasčių: tai anatominiai ypatumai (silpnos antibakterinės vaiko gleivinių ir šlapimo savybės), apatinių šlapimo organų disfunkcija, įgimtos anomalijos, vidurių užkietėjimas, išorinių lytinių organų uždegimas, kitų ligų gydymas antibiotikais. Berniukams skausmą gali sukelti apyvarpės infekcija, mergaitėms - vulvitas (makšties infekcija). Mergaitėms dėl specifinės anatomijos šlapimo pūslės infekcijų tikimybė gerokai išauga, kadangi šlaplė yra netoli išangės, o pati šlaplės anga - arti šlapimo pūslės.
Tyrimais kartais nustatoma, kad šlapimas iš pūslės teka atgal į šlapimtakius, kuriais jis keliauja iš inkstų į šlapimo pūslę. Toks vaikas dažnai serga šlapimo takų infekcijomis. Dažniausiai ši problema praeina savaime.

Kreiptis į gydytoją reikia, jeigu vaikas karščiuoja daugiau kaip tris paras, temperatūra aukšta ir sunkiai krinta, jei nėra kataro požymių. Tuomet reikalingi kraujo ir šlapimo tyrimai. Jei įtariate šlapimo takų infekciją ar pastebite simptomus, tokius kaip degimas šlapinantis, dažnas šlapinimasis ar karščiavimas, būtina konsultuotis su gydytoju ar urologu, kad būtų atlikti tyrimai ir nustatyta diagnozė. O jeigu infekcijos kartojasi dažnai, verta pasikonsultuoti su gydytoju, kad išsiaiškinti šios problemos priežastį bei kaip apsisaugoti nuo nemalonių simptomų.
Venkite savarankiškai vartoti antibiotikus, maisto papildus ar liaudiškas priemones be specialisto rekomendacijos, nes tai gali maskuoti simptomus ar sukelti atsparumą vaistams.
Vaikų šlapimo takų infekcija dažnai yra vienkartinė liga, kuri greitai praeina ir, jei reikia, gydoma antibiotikais. Gydymas priklauso nuo infekcijos tipo, sunkumo ir paciento būklės. Šlapimo takų infekcijos gydymas dažniausiai pradedamas nuo tinkamų vaistų vartojimo. Jei infekcija yra bakterinės kilmės, gydytojas gali paskirti antibiotikų kursą, kuris padeda sunaikinti infekciją sukeliančias bakterijas.
Antibiotikai yra pagrindinis gydymas, skiriamas pagal šlapimo pasėlio rezultatus. Gydoma antibiotikoterapija pagal sukėlėją, kuris išauga iš šlapimo pasėlio. Svarbu vartoti vaistus pagal gydytojo nurodymus ir nepertraukti gydymo net tada, kai simptomai pradeda mažėti. Visada užbaigti visą paskirtą antibiotikų kursą, net jei simptomai praeina jau po pirmų dozių. Daugeliu atvejų visgi reikalingas gydymas antibiotikais, nes bakterinė infekcija savaime retai praeina. Taip pat gydymo metu svarbu gerti pakankamai skysčių, kad bakterijos būtų greičiau pašalintos iš šlapimo takų.
Nereceptiniai vaistai nuo šlapimo pūslės uždegimo yra pirmoji pagalba daugeliui žmonių, kurie susiduria su pradiniais šlapimo takų infekcijos simptomais. Tokie vaistai veikia antibakteriškai - padeda sumažinti bakterijų dauginimąsi ir palengvina infekcijos simptomus bei turi priešuždegiminį poveikį. Jie padeda sumažinti skausmą ir uždegimą, ypač esant stipriam deginimo pojūčiui šlapinantis. Tačiau be nereceptinių vaistų, taip pat yra papildai su natūraliais ingredientais, tokiais kaip spanguolių ekstraktas, D-manozė ar meškauogių ekstraktas, kurie gali būti veiksmingi tiek gydymo metu, tiek naudojant profilaktiškai. Visgi, geriausi nereceptiniai vaistai nuo šlapimo pūslės uždegimo turėtų būti pasirenkami pasikonsultavus su gydytoju arba vaistininku, kad gydymas būtų išties efektyvus.

Vaistų nuo šlapimo takų infekcijų bei papildų profilaktikai galima rasti įvairiomis formomis. Pavyzdžiui, kapsulės ir tabletės yra patogios vartoti, tinkamos tiems, kurie nori ilgalaikio poveikio. Dažnai vartojamos profilaktikai arba esant lengviems simptomams. Įvairūs geliai ir skysčiai gali būti naudojami greitesniam simptomų palengvinimui. O milteliai, lengvai maišomi su vandeniu ir dažnai yra malonaus skonio, tad puikiai tinka tiems, kurie turi sunkumų vartojant tabletes ar kapsules.
Populiariausios medžiagos šlapimo takų ligų prevencijai ir gydymui:
Visi šie papildai gali būti naudojami kartu su vaistais arba profilaktiškai, kad sumažintų šlapimo takų uždegimo pasikartojimo riziką. Žinoma, ne mažiau svarbūs ir visi kiti organizmui reikalingi vitaminai ir mineralai, kadangi bendra organizmo būklė ir imuninė sistema turi įtakos šlapimo takų uždegimo tikimybei. Tad pasirūpinkite, kad jūsų organizmas gautų visas jam reikalingas medžiagas. Jas gauti galite arba iš maisto arba vartojant papildus.

Profilaktikai svarbu reguliariai vartoti skysčius, ypač vandenį, vengti šlapimo sulaikymo ir laikytis tinkamos higienos. Reguliarus šlapinimasis - rekomenduojama šlapintis kas 2-3 val. Gerkite daugiau vandens, kad bakterijos būtų išplaunamos iš šlapimo takų. Naudokite tik intymiai higienai skirtas priežiūros priemones, kurios nedirgina odos. Taip pat rekomenduojama dėvėti natūralios medžiagos apatinius drabužius, kurie leidžia odai kvėpuoti ir gerai garina drėgmę, kadangi būtent drėgmė gali skatinti bakterijų dauginimąsi. Taisyklingai naudokite tualetinį popierių, t. y., po tuštinimosi valykite iš priekio atgal, kad išvengtumėte bakterijų patekimo į šlaplę.
Vartokite spanguoles, gerkite jų sultis. Vartokite maisto papildus. Galima įsigyti daug įvairių maisto papildų, galinčių palengvinti šlapimo takų infekcijų simptomus arba padedančių jų išvengti. Dažniausiai šių papildų sudėtyje yra spanguolių ir jų ekstraktų, česnakų, vitamino C ir kt. Tiems, kurie dažnai kenčia nuo šlapimo takų infekcijų, gali būti naudinga profilaktiškai vartoti papildus su spanguolėmis ar kitomis natūraliomis medžiagomis, kurios palaiko šlapimo takų funkciją. Taip pat vartokite probiotikus. Probiotikai ir sveikos žarnyno mikrofloros palaikymas gali padėti organizmui apsisaugoti nuo įvairių infekcijų ir lengviau jas įveikti.

Šlapimo takų infekcijos pavojingos, nes gali pažeisti inkstus. Negydoma infekcija gali sukelti komplikacijas, pvz., inkstų pažeidimą ar sepsį. Greitai ir tinkamai gydomos šlapimo takų infekcijos retais atvejais sukelia komplikacijų. Vis dėlto, infekcijos pasikartojimas 2-3 kartus per vienerius metus arba inkstų pažeidimas gali būti rimtos negydytos ar netinkamai gydytos infekcijos pasekmės.
tags: #vaiku #slapimo #taku #infekcijos #gydymas