Ar gali nėštumo metu nubėgti vandenys čiaudint?
Nėštumas - tai ypatingas laikotarpis moters gyvenime, kupinas pokyčių ir naujų patirčių. Viena iš dažnai kylančių moterų baimių yra susijusi su vaisiaus vandenų nutekėjimu. Ar gali nutikti taip, kad vaisiaus vandenys nubėgtų staiga, pavyzdžiui, čiaudint? Svarbu suprasti, kaip veikia vaisiaus vandenų sistema ir kokie požymiai rodo, kad prasideda gimdymas.
Vaisiaus vandenų vaidmuo nėštumo metu
Vaisiaus vandenys yra skystis, esantis vaisiaus dangaluose (vandenmaišyje). Vandenmaišį sudaro kolageno ląstelių audinys. Plūduriuodamas vaisiaus vandenyse mažylis jaučiasi saugus ir patiria malonius pojūčius kaip geriausiame SPA kurorte. Vaisiaus vandenys labai svarbūs mažyliui tuo, kad saugo jį nuo nemalonių išorės poveikių, leidžia laisvai judėti mamytės pilvelyje, apsaugo virkštelę nuo prispaudimo, užtikrina normalų plaučiukų vystymąsi ir simetrišką kūno augimą bei palaiko pastovią kūno temperatūrą.
Vaisiaus vandenys - tai filtruota motinos kraujo plazma. Juos sudaro: 98 proc. vandens, 1 proc. neorganinių medžiagų, 1 proc. organinių medžiagų (riebalų, fermentų, hormonų, pigmento), nusilupusios gemalo ar vaisiaus ląstelės. Kūdikis ne tik ryja šiuos vandenis, bet ir pats aktyviai dalyvauja juos gaminant. Vaisiaus vandenų apykaitoje dalyvauja kūdikio inkstai, kvėpavimo takai, virškinimo sistema, oda ir vaisiaus dangalai.
Vaisiaus vandenų kiekis susijęs su nėštumo periodu. Šis kiekis kinta netolygiai. Nėštumo pradžioje - apie 10-tą nėštumo savaitę jų yra apie 30 ml, 13-14-tą savaitę - apie 100 ml, o 18-tą savaitę - jau 400 ml ir t. t. Didžiausias vaisiaus vandenų kiekis, jau visas "vandenynas", stebimas 37-38-tą nėštumo savaitę - 1000-1500 ml. Paskui jis vėl sumažėja iki 800-1000 ml.
Kai kurios moterys vaisiaus dangalų plyšimo metu gali pajausti pokštelėjimą. Jei kyla abejonių, geriausia iš karto kreiptis į gydytoją. Nėra nieko keisto, jei net ir pilnai prasidėjus gimdymui vandenmaišis nebus plyšęs. Ar teko girdėti išsireiškimą "gimė su marškinėliais"?
Kaip prasideda gimdymas?
Kiekvienos moters nėštumas yra unikalus, todėl ir gimdymo pradžios nelabai suplanuosi. Visgi medikai išskiria dažniausius gimdymo pradžios scenarijus: kai nubėga vaisiaus vandenys ir kai prasideda reguliarūs sąrėmiai. Yra ir „ekstra“ situacijų, kuomet į ligoninę reikia važiuoti tuoj pat.
Nubėgo vandenys
Visada reikia pažiūrėti, kokios jie spalvos. Jei šviesūs, galima neskubėti. Kai kurios moterys spėja išsimaudyti po dušu. Vis dėlto teiginys, kad jei vakare nutekėjo vandenys, galima gultis į lovą laukti sąrėmių ir tik ryte vykti į ligoninę, nėra teisingas. Rekomenduojama pagimdyti per 18 val., kai nubėga vandenys. O sąrėmiai nebūtinai prasideda savaime, dažnai juos reikia paskatinti. Jei jų nebūna, gydytojai juos paskatina praėjus 4-6 val., kai nubėgo vandenys.
Jei nubėgę vandenys žali, gelsvi, su kraujo priemaišomis, geriausia kuo skubiau važiuoti į ligoninę, nes, tarkim, žali vandenys gali rodyti, kad vaisiui gali trūkti deguonies. Paskubėti reikėtų ir tuomet, jei jų ištekėjo gausiai, nes gali iškristi virkštelė. Paprastai nuteka pusė ar visa stiklinė. Jei moteris po truputį šlapiuoja, tokiu atveju irgi reikėtų pasikonsultuoti su specialistu, nes gali kilti makšties užkrečiamoji liga, kuri gali pakenkti kūdikiui.
Prasidėjo sąrėmiai
Iš pradžių jie gali būti ne reguliarūs, o paruošiamieji. Paruošiamieji sąrėmiai gali kartotis kas vakarą, kas valandą, pusvalandį, bet paskui nurimsta. Tokiu atveju į ligoninę važiuoti nereikia. Moteris turėtų nusiraminti ir toliau laukti gimdymo namie. Ir jei po tam tikros pertraukos jie pradėjo kartotis reguliariai, tarkim, 4-5 gimdos susitraukimai kas valandą, jau reikėtų ruoštis į ligoninę.
Jei gimdoma pirmąkart, galima neskubėti. Iš pradžių jie būna neskausmingi, maudžia pilvo apačią lyg per menstruacijas, sukietėja pilvukas. O kai atsiranda ritmas - kas 10 min. per valandą, dvi ar tris galima vykti į ligoninę.
Kada į ligoninę reikia važiuoti nieko nelaukiant?
Jei atsirado blyškių kraujingų išskyrų - tepimas, rudų, tamsių išskyrų su kraujo priemaišomis nereikėtų išsigąsti, tai gleivių kamštis. Bet jei atsirado ryškių kraujingų išskyrų kaip per menstruacijas, tai jau rodo pavojų. Galbūt pradėjo atsidalyti placenta. Taip gali įvykti dėl pačios placentos tam tikrų patologijų arba moters ligų per nėštumą, kai būna aukštas kraujospūdis, užkratas. Tokiu atveju reikia tuoj pat, nieko nelaukiant, vykti į ligoninę, nes gali kilti grėsmė ne tik vaisiaus, bet ir pačios gimdyvės gyvybei.
Skubėti į ligoninę reikia ir jei neaišku, dėl kokios priežasties atsirado skausmas, sukietėjo gimda, „šokinėja“ kraujospūdis.
Ar nepastebite šių ankstyvų ženklų, kad artėja gimdymas?
Vandens procedūros nėštumo metu
Dažnai galima išgirsti nuomonę, kad maudytis nesaugu, nes vanduo per makštį gali patekti į vaisiaus vandenis. Tai NETIESA, nes vaisius yra gerai apsaugotas vaisiaus vandenų pūslės. Maudytis vonioje nėštumo metu tikrai galima, nes tai padeda atsipalaiduoti, ypač jei vargina nugaros ar sąnarių skausmai.
Tačiau vonios aliejų, druskų, putų nenaudokite per dažnai, nes tai turi įtakos makšties florai. Pasikeitus makšties pH ir natūralios floros pusiausvyrai, susidaro puikios sąlygos patogeniniams organizmams daugintis, dėl to gali padažnėti makšties uždegimai.
Kontrastinis dušas padeda atsipalaiduoti ir nėštumo metu nėra draudžiamas, tačiau jei niekada to nedarėte, nėštumas nėra pats geriausias metas pradėti save grūdinti, nes tai gali sukelti organizmui papildomo streso.
Maudymuisi susiruoškite saugiai: būkite atsargios, kad nepaslystumėte, - ant plytelių dėvėkite šlepetes ar naudokite specialius kilimėlius.
Šalčio terapija ir nėštumas
Nors šalčio terapija turi daug privalumų, nėščioms moterims, ypač toms, kurios neturi patirties su šalčio procedūromis, nerekomenduojama atlikti ekstremalių šalto vandens procedūrų, nes tai gali smarkiai pakeisti kraujo tekėjimą vaisiui.
Nėra jokių įrodymų, kad šaltas vanduo būtų saugus nėštumo metu, tačiau 2020 m. tyrimas rodo, jog moterys, kurios reguliariai maudėsi šaltame vandenyje prieš nėštumą, galėjo patirti geresnius nėštumo rezultatus nei tos, kurios šios praktikos nevykdė. Ši nauda gali būti susijusi su teigiamu šalčio poveikiu streso valdymui.
Nėštumo metu rekomenduojama šalto vandens panirimą keisti saugesniais būdais, kurie padeda sveikai reaguoti į stresą. Puikios alternatyvos gali būti sąmoningumo meditacija, lengva mankšta ir tinkama mityba.
Trumpas šalto vandens praplovimas duše yra žymiai saugesnis pasirinkimas nei pilnas panirimas į šaltą vandenį, nes leidžia palaipsniui reguliuoti vandens temperatūrą ir sumažina šoką organizmui. Tačiau prieš pradedant bet kokią šalčio terapiją nėštumo metu, net jei tai tik trumpas šaltas praplovimas, būtina pasitarti su gydytoju, ypač jei kūnas nėra pripratęs prie tokios praktikos. Geriau rinktis „vėsesnį“ praplovimą nei stipriai šaltą dušą, ypač jei moteriai diagnozuotas padidėjęs kraujo spaudimas ar preeklampsija.
Ledinės vonios - tai procedūra, kai žmogus pasineria į šaltą vandenį, kurio temperatūra mažesnė nei 15°C. Ši praktika dažnai vertinama dėl galimybės sumažinti uždegimą, pagerinti nuotaiką ir greičiau atsigauti po fizinio krūvio, todėl ji populiari tarp sportininkų. Tačiau nėščioms moterims šios procedūros nauda ir rizika yra neaiški. Tyrimų apie šaltą panirimą nėštumo metu nėra daug, todėl saugumo aspektai tampa itin svarbūs.
Šaltyje kraujagyslės susitraukia, o šis procesas vadinamas vazokonstrikcija. Kūnas priima šaltį kaip pavojų, todėl kraujas iš galūnių sutraukiamas į gyvybiškai svarbius organus, siekiant juos apsaugoti. Tai sukelia širdies ritmo ir kraujospūdžio padidėjimą. Išlipus iš ledinės vonios, kraujagyslės vėl išsiplečia, o kraujo tėkmė, širdies ritmas ir kraujospūdis grįžta į įprastą lygį. Šis procesas laikomas saugiu sveikiems žmonėms, tačiau gali būti rizikingas tiems, kurie turi tam tikrų sveikatos problemų, o nėštumo atveju tai tampa ypač svarbu. Be to, šaltis skatina dopamino, norepinefrino ir beta-endorfinų išsiskyrimą, aktyvuojasi simpatinė nervų sistema, atsakinga už „kovok arba bėk“ reakciją. Reguliari šalčio ekspozicija gali padėti geriau valdyti stresines situacijas. Šaltis taip pat aktyvuoja parasimpatinę nervų sistemą, kuri sukelia ramybę po streso. Dėl visų šių reakcijų manoma, kad šalčio terapija gali padėti sumažinti depresiją, nerimą, pagerinti nuotaiką, pažintines funkcijas ir suteikti energijos.
Vienas iš svarbių aspektų, aptariamų šaltinių apie šalčio poveikį moterims, yra galimai didėjantis mėnesinių spazmų pavojus. 2022 m. atlikta meta-analizė, kurioje dalyvavo 78,068 studentės, parodė, kad pirminė dismenorėja - mėnesinių spazmai be nustatytų sveikatos sutrikimų - kartais gali būti susijusi su šalčio poveikiu per menstruacijas. Šalčio poveikis bei šaltų produktų vartojimas mėnesinių metu buvo tarp 10 kitų rizikos veiksnių, į kuriuos verta atkreipti dėmesį. Šis rizikos veiksnys nėra pavojingas gyvybei, tačiau jis gali sukelti diskomfortą. Todėl vertėtų pasisaugoti, kad nepadidintumėte savo spazmų netyčia. Rekomenduoju atkreipti dėmesį į savo savijautą, jei praktikuojate šalčio terapiją mėnesinių metu. Jei pastebite stipresnius ar neįprastus spazmus, kitą mėnesį padarykite pertrauką nuo šalčio terapijos ir grįžkite prie jos po menstruacijų. Nėra įrodymų, kad šalčio terapija kitomis mėnesio dienomis darytų įtaką mėnesinių spazmams.
Deja, nėra mokslinių tyrimų, kurie nagrinėtų klausimą, ar ledinės vonios gali sukelti didesnį širdies stresą nėščiajai. Vis dėlto, remiantis žiniomis apie ledinių vonių poveikį organizmui bei žinant, kad nėštumas natūraliai apkrauna širdį, galima spėti, jog ledinės vonios nėštumo metu gali neigiamai paveikti širdies ir kraujagyslių sistemą. Tai ypač aktualu toms, kurios jau turi riziką susirgti širdies ligomis ar padidėjusiu kraujo spaudimu. Be to, kol kas nežinoma, kaip vazokonstrikcija paveikia deguonies bei kraujo tėkmę į gimdą ir maistinių medžiagų tiekimą vaisiui.
Žurnale Environmental Health Perspectives paskelbtas tyrimas siekė nustatyti, ar ekstremalios temperatūros (tiek karštis, tiek šaltis) padidina priešlaikinio gimdymo riziką. Autoriai nustatė, kad nėštumo pirmosiomis septyniomis savaitėmis patirtas ekstremalus karštis ar šaltis gali būti susijęs su priešlaikiniu gimdymu. Be to, rezultatai parodė, kad moterys, kurios daugiausiai nėštumo metu buvo veikiamos karščio, taip pat turėjo didesnę riziką gimdyti anksčiau laiko. Iš tiesų, daugelis tyrimų rodo, kad nėštumo rizika dažniau susijusi su karščiu nei su šalčiu. Tačiau šie rezultatai gali būti ne visai tikslūs ieškantiems atsakymo apie ledines vonias. Kodėl? Mokslininkai mano, kad žmonės yra linkę labiau apsisaugoti nuo šalčio nei nuo karščio, todėl karštis labiau veikia nėštumą.
Manoma, jog stresas, kurį sukelia šios temperatūros, gali paveikti placentos vystymąsi ir galimai sumažinti kraujo tėkmę į gimdą. Šio tyrimo, kuriame analizuoti 223,375 gimdymai 12 klinikinių centrų, rezultatai rodo: Moterys, kurios nėštumo pirmosiomis septyniomis savaitėmis patyrė ekstremalų šaltį, turėjo 20% didesnę riziką gimdyti prieš 34-ą savaitę, 9% didesnę riziką gimdyti tarp 34-36 savaičių ir 3% didesnę riziką gimdyti tarp 37-38 savaičių. Moterys, kurios pirmosiomis septyniomis savaitėmis patyrė ekstremalų karštį, turėjo 11% didesnę riziką gimdyti prieš 34-ą savaitę ir 4% didesnę riziką gimdyti tarp 37-38 savaičių. Moterys, patyrusios itin aukštas temperatūras 8-14 ir 15-21 nėštumo savaitėmis, taip pat turėjo didesnę riziką gimdyti anksčiau, t. y. tarp 34-39 savaičių.
Štai keletas kitų rizikų, susijusių su ledinėmis voniomis nėštumo metu: Hormoniniai svyravimai. Vis dar neaišku, kaip šalčio sukeltas stresas gali paveikti būsimos mamos hormonus. Fizinės traumos. Tyrimai rodo, kad nėštumo metu daug moterų susiduria su pusiausvyros problemomis, o tai padidina traumų riziką, ypač atliekant šaltą panirimą. Termoreguliacijos sutrikimai. Tyrimas parodė, kad nėščios moterys gali būti mažiau jautrios šalčiui. Nėštumo metu pakinta jų pagumburio-hipofizės-antinksčių (PHA) ašis, kuri reguliuoja kūno atsaką į stresą bei kitus procesus. Tyrimas patvirtino, kad nėščios moterys į šaltį reagavo kitaip nei kontrolinė grupė, kas gali padidinti hipotermijos riziką atliekant šaltą panirimą.
Vienas iš galimų ledinių vonių privalumų nėštumo metu yra sumažėjęs uždegimas ir mažesnis raumenų skausmas. Šalto vandens terapija jau ilgą laiką siejama su uždegimo mažinimu, todėl ji gali palengvinti sąnarių skausmą ar tinimą, nuo kurių kenčia kai kurios būsimos mamos. Taip pat kai kurios nėščios moterys, praktikuojančios šalto vandens panirimą, pranešė apie padidėjusį energijos lygį ir mažesnį nerimą. Tai siejama su norepinefrino, dopamino ir beta-endorfinų išsiskyrimu. Vis dėlto, svarbu pabrėžti, kad šie privalumai gali skirtis individualiai, ir juos reikėtų aptarti su sveikatos specialistu.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
