Kodėl gali neprasidėti gimdymas ir ką svarbu žinoti?

Kūdikėliai gimdoje jaučiasi itin jaukiai ir saugiai, todėl nemažai jų visai nesiskubina ateiti į šį pasaulį. Visgi, kai nėštumas tęsiasi ilgiau nei 41 savaitę, kyla klausimų, kodėl gimdymas neprasideda savaime ir kokia yra tokio užsitęsimo rizika. Svarbu suprasti, kad gimdymo pradžia yra sudėtingas procesas, kuriam įtakos turi tiek fiziologiniai, tiek psichologiniai veiksniai.

Kodėl gimdymas gali neprasidėti laiku?

Priežasčių, kodėl gimdymas vėluoja, gali būti įvairių. Moksliškai įrodyta, kad įtakos turi genetinis veiksnys: tos, kurios pačios gimė pernešiotos, gali taip pat uždelsti. Taip pat pirmąkart besilaukiančios moterys dažniau pernešioja kūdikius nei tos, kurios gimdo antrą ar trečią vaikelį.

Daug įtakos turi ir nėščiosios sveikatos būklė bei gyvenimo būdas:

• Stresas ir emocinė būklė: Visi organizmo procesai gali strigti dėl streso, jei moteris jaudinasi, nepasiruošusi tapti mama ar turi įvairių baimių.
• Kūno svoris: Jei priaugta per daug svorio, gresia komplikacijos, pavyzdžiui, gali kilti kraujospūdis, prasidėti tinimai, senėti placenta, varginti blogesnė kraujo cirkuliacija joje.
• Kūno masės indeksas: Dažniau kūdikį pernešioja tos, kurių kūno masės indeksas jau išduoda nutukimo ribą.

Svarbu teisingai nustatyti terminą

Kadangi neaiškumai dėl termino pradžios dažnai kyla dėl netikslių duomenų (nereguliarios mėnesinės, užmiršta paskutinių mėnesinių data), ypač svarbu atlikti ultragarso tyrimą. Laikoma, kad pirmas ultragarso tyrimas, atliekamas 11-14 nėštumo savaitę, yra gana tikslus. Jei terminas, nustatytas pagal mėnesines, skiriasi nuo ultragarso daugiau nei 5 dienomis, vadovaujamasi ultragarso tyrimo rezultatu.

Kokia rizika, jei gimdymas neprasideda?

Moksliškai įrodyta, kad po 41-os nėštumo savaitės naujagimių perinatalinis mirtingumas padidėja trečdaliu, o po 42-ejų nėštumo savaičių - net dvigubai. Pernešiojimas gresia rimtomis gimdymo traumomis: gali kilti rizika uždusti gimdoje, pasireikšti mekonijaus aspiracijos sindromas, kai vaisius pasituština į vaisiaus vandenis, kurie patenka į plaučius.

Gimdymo sužadinimo būtinybė

Gimdymo sužadinimas - tai dirbtinai sukelti gimdos susitraukimai prieš savaiminę gimdymo pradžią. Sprendimą dėl jo priima gydytojas, įvertinęs mamos ir vaisiaus būklę. Šiuolaikinė medicina sako, kad ilgiau nei 42 savaites nereikėtų laukti. Gydytojai vertina vandenų kiekį, širdies veiklą ir kitus rodiklius. Kai atsiranda rizika, kad gali nutikti kažkas blogo, kliautis nuotaikų svyravimu („dar nenoriu, palaukime“) nebereikėtų - reikia griebtis veiksmų. Svarbiausia, kad gimdyvė ir naujagimis būtų saugūs.

Prieš pradedant sužadinimą, tikrinamas gimdos kaklelio brandumas. Jei kaklelis nebrandus, naudojami prostaglandinai ar mechaninės priemonės (pvz., kateteriai). Jei kaklelis brandus, gali būti taikomas vaisiaus dangalų atskyrimas, amniotomija (vandenų nuleidimas) arba oksitocino infuzija. Svarbu pabrėžti, kad gimdymo sužadinimas yra svarbi medicininė procedūra, padedanti saugiai užbaigti nėštumą, kai tai būtina dėl mamos ar kūdikio sveikatos.

tags: #ar #gali #neprasideti #gimdymas

• gyvenimo kelias ir kūryba: Virgilijus Noreika
• Kineziterapija raidos sutrikimams
• Kodėl verta rinktis kiaušinius iš ūkininkų?
• praktiški patarimai dvynukų tėvams
• Darželiai Kalvarijoje ir adaptacija