Ar gali vaiko kraujo grupė skirtis nuo tėvų ir ką svarbu žinoti apie paveldimumą?
Daugelis tėvų nustemba sužinoję, kad jų vaikas nepaveldėjo nė vienos iš jų kraujo grupių. Kyla natūralus klausimas: ar gali vaiko kraujo grupė skirtis nuo tėvų? Atsakymas yra teigiamas - tai visiškai normalus reiškinys, nes vaikas paveldi genus iš abiejų tėvų, o jų deriniai gali duoti įvairius rezultatus.
Žmogaus kraujo grupę lemia ant eritrocitų (raudonųjų kraujo kūnelių) esantys A ir B antigenai. Pagal ABO sistemą išskiriamos keturios pagrindinės kraujo grupės: 0 (I), A (II), B (III) ir AB (IV). Prie šios sistemos pridedamas ir rezus (Rh) faktorius: jei eritrocitai turi D antigeną, grupė žymima „+“, jei neturi - „-“.
Kaip veikia kraujo grupių paveldimumas?
Kraujo grupės paveldėjimas yra pagrįstas genetikos principais. Kiekvienas žmogus paveldi po vieną alelį iš kiekvieno iš tėvų, kurie nustato ABO kraujo grupę. Kraujo grupės ABO paveldėjimą lemia trys genų variantai - A, B ir 0.
- Jei abu tėvai turi 0 (I) kraujo grupę, vaikas taip pat turės 0 (I) kraujo grupę.
- Jei vienas iš tėvų turi A (II) kraujo grupę, o kitas - B (III) kraujo grupę, vaikas gali turėti A (II), B (III), AB (IV) arba 0 (I) kraujo grupę.
- Jei tėvų kraujo grupės skirtingos, vieno A, o kito B, vaikas gali paveldėti iš vieno A, o iš kito B, tada jo kraujo grupė bus AB.
Rezus faktorius (Rh) taip pat paveldimas pagal dominuojančius ir recesyvius principus. Jei abu tėvai yra Rh teigiami (Rh+), vaikas beveik visada bus Rh teigiamas (Rh+), tačiau pasitaiko atvejų, kai vaikas gimsta su neigiamu Rh faktoriumi, jei abu tėvai yra Rh faktoriaus nešiotojai.
Kodėl svarbios kraujo grupės? – Natalie S. Hodge
Ar galima spręsti apie tėvystę pagal kraujo grupę?
Dėl skirtingų kraujo grupių ne tik vyrai, bet ir uošvienės kartais kreipiasi į genetikos centrus, kur atliekami sudėtingi tyrimai tėvystei nustatyti. Visgi medikai pabrėžia: daryti išvadas apie tėvystę vien iš kraujo grupės yra klaida. Kombinacijos ir genetiniai paveldimumai gali būti labai įvairūs, o susimaišymas gali būti nulemtas ne tik tėvų, bet ir senelių.
| Tėvų kraujo grupės | Galimos vaiko kraujo grupės |
|---|---|
| 0 + 0 | 0 |
| 0 + A | 0, A |
| 0 + B | 0, B |
| A + A | 0, A |
| A + B | 0, A, B, AB |
Tiksliai tėvystę parodo tik DNR tyrimas. Tai patikimas metodas, kuriame lyginami genetiniai žymenys, gaunant 99,9 % tikslumą.
Rezus konfliktas nėštumo metu
Serologinio konflikto rizika atsiranda tik tuomet, kai mama turi rezus neigiamą faktorių (Rh-), o tėtis - rezus teigiamą (Rh+). Tokiu atveju yra 50 proc. tikimybė, kad vaikas paveldės teigiamą rezus faktorių.
Jei moters kraujyje nėra antikūnų, 28-ąją nėštumo savaitę suleidžiama anti-D imunoglobulino. Jei moteriai gimsta rezus teigiamą faktorių turintis naujagimis, pakartotinai suleidžiamas anti-D imunoglobulinas, skirtas sunaikinti gimdymo metu į motinos kraujotaką patekusias kūdikio kraujo ląsteles. Ši profilaktika Lietuvoje yra nemokama ir prieinama kiekvienai nėščiajai.
Jeigu moters, kuri turi neigiamą kraujo grupę, kraujyje jau nustatomi pasigaminę antikūnai, imunoprofilaktika tampa neefektyvi, nes vaisius turi padidintą mažakraujystės riziką. Tokiais atvejais atliekama vaisiaus būklės stebėsena (ultragarsinis tyrimas), o prireikus perpilamas kraujas dar vaisiui esant gimdoje.
Svarbu pabrėžti, kad nėra jokių mokslinių įrodymų, jog persileidimai būtų tiesiogiai susiję su rezus faktoriaus neatitikimu. Laiku atliekama medicininė priežiūra leidžia sėkmingai išnešioti ir pagimdyti sveiką kūdikį net ir esant kraujo grupių nesutapimams.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
