"Stiklo vaikai": Paslapčių, mistikos ir drąsos istorija

Maži miesteliai kartais slepia dideles paslaptis. Tokia paslaptis slypi ir „Stiklo vaikų“ istorijoje, kurioje dvylikametė Bilė kartu su mama persikrausto į naujus namus mažame miestelyje. Tačiau naujieji namai nėra tokie ramūs, kaip tikėtasi. Naktimis girdimi beldimai į langą, svyruoja šviestuvas, o ant dulkių nusėtos daiktų paviršių atsiranda šiurpūs užrašai. Bilė jaučia, kad kažkas keista vyksta, ir jai tampa baisu.

Kristina Ohlsson, knygos autorė, yra švedų politologė ir buvusi kovos su terorizmu pareigūnė, kuri nuo 2009 metų rašo knygas tiek suaugusiems, tiek vaikams. Jos gebėjimas kurti įtemptą ir intriguojančią istoriją atsiskleidžia ir „Stiklo vaikuose“.

Istorija prasideda po to, kai Bilės tėtis miršta, ir ji kartu su mama nusprendžia atsikraustyti į Ohiusą. Naujasis namas atrodo apleistas, jame senokai niekas negyvena. Tačiau ramybę greitai sutrikdo nepaaiškinami reiškiniai. Bilė jaučia, kad namas nėra toks, koks atrodo, tačiau jos mama netiki jos pasakojimais, teigdama, kad nieko panašaus nevyksta. Tai tik didina Bilės nerimą ir baimę.

Šiam namui yra daugiau nei 100 metų, o jo istorija daro šią paslaptį dar gilesnę. Ankščiau name veikė našlaičių namai, tačiau tai nebuvo paprasti našlaičiai. Jie sirgo liga, dėl kurios jų kaulai galėjo lengvai susilaužyti. Tai leidžia spėti, kad jie ir yra vadinamieji „stiklo vaikai“, nes stiklas, kaip ir jų kaulai, yra lengvai dūžtantis.

„Stiklo vaikai“ yra detektyvinis romanas, kuris išlaiko skaitytoją įtampoje iki pat pabaigos. Knyga yra baisi ir kelianti intrigą, istorija įtraukia ir neleidžia atsitraukti.

Namų fasadas su rūko šydais

Nors knyga skirta vaikams ir jaunimui, joje gausu mistikos ir šiurpumo elementų. Tai istorija, kurią daugelis vaikų mėgsta skaityti, ieškodami paslapčių ir netikėtų posūkių. Tačiau verta paminėti, kad knyga gali būti šiek tiek šiurpi jaunesniems skaitytojams, todėl rekomenduojama paaugliams, kurie gerai miega ir neima visko per daug giliai į širdį.

Istorija yra tokia stipri, kad skaitytojai gali jausti moters neišsakytą skausmą, įstrigusį datose ir nemetaforiškame, neromantiškame stiliuje. Tai tarsi vidinė kalba, kuria kasdien kalbame su savimi, kalba, kurioje žodžiai tvirtai susiję su kūnu.

Romano veikėja kantriai sieks atsakyti į sudėtingus mirties ir gyvybės klausimus, naršys internete ieškodama atvejų, kurie būtų analogiški jos atvejui. Ji stebėsis tėvais, kurie ryžosi susilaukti akranija sergančių kūdikių, kad leistų jiems pagyventi nors kelias valandas, dienas, o gal net vienerius metus. Svarstys, kaip jai pasielgti: nutraukti nėštumą ar laukti?

Medicinos požiūriu, tokie kūdikiai vadinami neindividais, tačiau knygos veikėja su tuo nesutinka. Jai visa tai atrodo neteisinga, nes toks pasaulis, kančios pasaulis, neturi prasmės. Ji myli savo kūdikį ir, pamačiusi penkiolikos savaičių dukrelę, aiškiai įsivaizduoja, kokio būdo ji galėjo būti užaugusi.

Stiklas sukurtas stiprus ir trapus, jis turi dvi puses: vienoje gyvena stiklo vaikas, kitoje mama, žvelgianti į stiklą ir matanti savo kūdikį. Tikrą žmogų su rankytėmis, kojytėmis, dailių veido bruožų, nesuspėjusį užaugti ir neužaugsiantį, pasiliekantį stikle, kol kažkas turės jį sudaužyti.

Reikia netipiškos drąsos, kad galėtumei viešam svarstymui pateikti savo dienoraščius, ką savo romanu nutarė ir įkūnijo rašytoja M. Kangro. Drąsi autorė sugebėjo aprašyti intymiausius išgyvenimus tikroviškai, nuoširdžiai, kartais ironiškai, kartais priekaištingai, netgi kietai, neslėpdama skausmo, kraujo, fiziologinio rezginio, kurį vadiname kūnu.

Knygos įvadą parašiusi menotyrininkė Laima Kreivytė pastebi, kad „rašytoja nebando išsisukinėti, palengvinti knygos herojės ar skaitytojų situacijos. Kartu su ja išgyvename skausmą, pyktį, neviltį, stengiamės rasti racionalius paaiškinimus tam, kam net mokslas dar neturi atsakymų“. Romano puslapiai yra nuolat kylančios, kamuojančios, slegiančios, piktinančios mintys apie nevykėlį Dievą ir jo kūrinį - pasaulį, esantį tikra nesėkme.

Estų rašytoja M. Kangro (g. 1973 m.) yra apdovanota daugybe apdovanojimų, jos kūryba išversta į 20 kalbų. Romanas „Stiklo vaikas“ išleistas vokiečių ir latvių kalbomis, rengiamas anglų kalba.

Simbolinis stiklo rutulys su viduje esančiu kūdikio atvaizdu

Knyga „Stiklo vaikai“ yra ne tik intriguojantis detektyvas, bet ir giliai jaudinanti istorija apie skausmą, praradimą ir nepalaužiamą motinystės meilę. Tai pasakojimas, kuris priverčia susimąstyti apie gyvenimo trapumą ir vertę.

Tai knygos „Stiklo vaikai“ tęsinys yra „Sidabrinis vaikas“. Pagrindiniai knygos veikėjai yra vaikai Aladinas ir Bilė bei jų bendra bičiulė Simona. Šįkart jiems teks aiškintis, kas iš Aladino tėvų kavinės vagia maistą. Įtariamųjų, kaip paaiškėja, yra ne vienas. O kur dar Aladinui vis pasirodantis (tačiau kitų nematomas) berniukas, kuris vis prapuola kaip į vandenį (ar tai tikrai tas paslaptingasis Sidabrinis vaikas?). Knyga rekomenduojama 10-13 m. amžiaus skaitytojams.

Skaitytojų atsiliepimai patvirtina knygos populiarumą ir jos gebėjimą sudominti. Viršelis knygos tikrai labai akį patraukiantis, o ir siužetas ganėtinai įdomus ir netradicinis. Mistikos ir detektyvo elementų kupina knyga.

Viena skaitytoja pasakoja: „Su „Stiklo vaikais“ neapsigaukite. Čia turiu omenyje skaitytojo amžių. Geriausia būtų skaityti paaugliukui ir tai tokiam, kuris gerai miega ir neima giliai į širdį. Kodėl? O todėl, kad ši knyga pats tikriausias siaubiakas.“ Ji pasakoja, kaip skaitė knygą septynmetei dukrai, ir nors mažajai nebuvo labai baisu, pačiai skaitytojai teko interpretuoti tekstą, kad nebūtų per šiurpu.

Pagrindinės knygos temos ir elementai
Tema Charakteristikos
Mistika ir siaubas Naktiniai garsai, vaidenimasis, paslaptingi užrašai, apleistas namas.
Detektyvas Pagrindinė veikėja Bilė bando išsiaiškinti namo paslaptis.
Šeimos drama Tėčio mirtis, persikraustymas, santykiai tarp motinos ir dukters.
Istorija Senas namas su praeitimi, našlaičių namų istorija.
Drąsa ir smalsumas Pagrindiniai veikėjai yra drąsūs ir smalsūs, siekiantys tiesos.

Knyga „Stiklo vaikai“ yra puikus pasirinkimas ieškantiems įtemptos ir intriguojančios istorijos, kuri paliktų ilgalaikį įspūdį. Ji ne tik linksmina, bet ir skatina mąstyti apie svarbius gyvenimo klausimus.

Senovinio namo siluetas naktį

tags: #aprasymas #stiklo #vaiko



Visagino vaikų lopšelis-darželis „Kūlverstukas“
Įstaigos kodas  192213258
A.s. LT357300010021629811
Swedbank, AB

Biudžetinė įstaiga
Duomenys apie juridinį asmenį saugomi ir kaupiami Juridinių asmenų registre
Danutė Remakien – LEP direktorė

Kosmoso g. 15, LT-33104 Visaginas
Tel./faks. +370 386 31 595
Tel. +370 386 64 131
El. paštas [email protected]

2025 © Visagino l-d „Kūlverstukas“
„Tavo Darželis
Versija neįgaliesiems