Palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugų apmokėjimas vaikams ir suaugusiems Lietuvoje

Palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugos yra gyvybiškai svarbios lėtinėmis ligomis sergantiems pacientams, kuriems reikia nuolatinės priežiūros ir simptomų valdymo. Lietuvoje šios paslaugos yra apmokamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis, tačiau svarbu žinoti apmokėjimo tvarką ir indikacijas, kad pacientai galėtų gauti reikiamą pagalbą.

Kas yra palaikomasis gydymas ir slauga?

Palaikomojo gydymo ir slaugos paslauga apima simptominio gydymo ir slaugos paslaugas bet kurio amžiaus asmenims, kurių sveikatos būklė atitinka Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu nustatytas sąlygas, kai yra aiški ligos diagnozė ir nereikalingas aktyvus gydymas. Stacionarinės palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugos teikiamos pacientams, kurie dėl sveikatos būklės yra visiškai arba beveik visiškai priklausomi nuo kitų žmonių pagalbos, jiems reikalinga nuolatinė sveikatos specialistų priežiūra, užtikrinant pagrindinius fiziologinius poreikius. Pavyzdžiui, šios paslaugos gali būti teikiamos žmonėms su sunkiais insulto padariniais, sergantiems širdies, kepenų ar inkstų nepakankamumu, komplikuotu cukriniu diabetu, onkologinėmis ligomis ir pan. Šios paslaugos gali būti teikiamos bet kurioje paciento pasirinktoje gydymo įstaigoje, dėl jų turinčioje sutartį su ligonių kasa.

Schema, kaip veikia palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugų sistema

Kam skiriamos palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugos?

Palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugos teikiamos įvairaus amžiaus žmonėms, sergantiems lėtinėmis ligomis arba patyrusiems sunkias traumas. Kasmet apie 28 tūkst. Lietuvos gyventojų gauna palaikomojo gydymo paslaugą gydymo įstaigose. Ji skirta bet kurio amžiaus žmonėms, sergantiems lėtinėmis ligomis, pavyzdžiui, širdies, kepenų, inkstų nepakankamumu, komplikuotu cukriniu diabetu, onkologinėmis ligomis, taip pat negalintiems savęs apsitarnauti po sunkios ligos (pavyzdžiui, insulto, infarkto) ar traumos. „Ligoninėse teikiamos palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugos yra skiriamos bet kurio amžiaus žmonėms, sergantiems lėtinėmis ligomis, taip pat neįgaliesiems ir kitiems pacientams su aiškia diagnoze. Šių paslaugų reikia, kai poliklinikoje ar namuose teikiama medicininė pagalba nepakankama, tačiau nereikalingas ir aktyvusis gydymas ligoninėje bei papildomi tyrimai diagnozei nustatyti. Gauti šių paslaugų gali būti siunčiami pacientai po gydymo namuose arba ligoninėje, jeigu jų būklė atitinka teisės aktuose nustatytas sąlygas. Tai nustato ir siuntimą išduoda gydantis gydytojas“, - aiškina Vilniaus teritorinės ligonių kasos (TLK) Sutarčių skyriaus vedėja Dangira Skebėrienė.

Bendrosios palaikomojo gydymo ir slaugos indikacijos:

  • Po gydymo ir slaugos paciento namuose, kai ambulatorinė pagalba neefektyvi.
  • Po gydymo stacionare, teikiančiame aukštesnio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kai reikia palaikomojo gydymo ir slaugos:
    • Užsitęsusių ligų ir būklių atvejais, kai nereikia aktyvaus stacionarinio gydymo ir kontraindikuotina medicininė reabilitacija.
    • Po galvos smegenų operacijų ar kitų susirgimų, kai negalima ankstyva medicininė reabilitacija.
    • Kai dėl objektyvių priežasčių pacientui netaikytinas radikalus gydymas.

Indikacijos pagal diagnozuotas ligas ar būkles (pagal TLK-10-AM):

  • Piktybiniai ir gerybiniai navikai (C00-C96, D10-D36), kai esant toliau išvardytiems simptomams taikomas simptominis gydymas:
    • Žarnų nepraeinamumas, kai yra suformuota dirbtinė išangė.
    • Karščiavimas (dėl neoplastinės intoksikacijos).
    • Skausminis sindromas, kai reikalinga nuolatinė narkotikų terapija.
    • Kacheksija.
    • Rijimo sutrikimai.
    • Progresuojantys neurologiniai simptomai dėl metastazių.
  • Nervų sistemos ligos:
    • Centrinės nervų sistemos uždegiminių ligų (G00-G09) padariniai ar būklės po jų, esant pusiausvyros ir judesių sutrikimų.
    • Sisteminės atrofijos, pirmiausia paveikiančios centrinę nervų sistemą (G10-G13).
    • Degeneracinės nervų sistemos ligos (G30-G32).
    • Ekstrapiramidiniai ir judesių sutrikimai (G20-G26).
    • Demielinizuojamosios nervų sistemos ligos (G35-G37).
    • Polineuropatijos ir kiti periferinės nervų sistemos sutrikimai (G60-G64).
    • Cerebrinis paralyžius ir kiti paralyžiniai sindromai (G80-G83).
    • Mikrocefalija ir hidrocefalija (Q02, Q03, G91).
    • Įvairios kilmės lėtinės encefalopatijos (G31.2, G92, G93.8, I67.4).
    • Kitos nugaros smegenų ligos (G95) ir kiti nervų sistemos pakitimai (G99.0-G99.2).
    • Liekamieji cerebrovaskulinių ligų padariniai po galvos ir nugaros smegenų kraujotakos sutrikimų (F01.2, I67.2, I67.8 (esant lėtinei smegenų išemijai), I69).
    • Mioneuralinės jungties ir raumenų ligos (G70-G71), esant aiškių požymių.
    • Būklės po cerebrovaskulinių (smegenų kraujagyslių) ligų ((I60-I65).
    • Vegetacinė būklė.
    • Būklės po sunkių galvos smegenų traumų (S06.1-S06.9).
    • Būklės po nervų ir nugaros smegenų sužalojimo šiose stuburo srityse: kaklo (S14), krūtinės ląstos (S24), pilvo, nugaros apatinės dalies, dubens (S34).
  • Širdies ir kraujagyslių sistemos ligos, esant II-IV NYHA funkcinės klasės širdies nepakankamumui (I50), išskyrus ūmines būkles.
  • Kvėpavimo organų ligos, esant lėtiniam kvėpavimo nepakankamumui (J96.1).
  • Lėtinės kepenų ligos, esant lėtinio kepenų nepakankamumo B-C funkcinei klasei pagal Child-Pugh arba esant daugiau kaip 10 balų pagal MELD (K72.1).
  • Lėtinės virškinamojo trakto ligos, lydimos organų funkcijų sutrikimų (K59, K66.0, K66.8, K91.1-91.5).
  • Lėtinės inkstų ligos, esant lėtiniam inkstų nepakankamumui (III, IV laipsnio inkstų funkcijos sutrikimas, IV-V stadija) (N18.4, N18.5).
  • Komplikuotas cukrinis diabetas, kitos endokrininės sistemos ligos, esant III laipsnio funkcijos sutrikimui, kai nereikia stacionarinio aktyvaus gydymo (E10.41-E10.49, E.10.5, E10.61, E10.62, E10.69, E10.71, E10.73, E11.41-E11.49, E11.5, E11.61, E11.62, E11.65, E11.69, E11.71-E11.73, E13.41-E13.49, E13.5, E13.61, E13.62, E13.69, E13.71, E13.73, E14.41-E14.49, E14.5, E14.61, E14.62, E14.69, E14.71, E14.73, E40-E46, E63, E85).
  • Jungiamojo audinio ir raumenų bei skeleto ligos, esant III laipsnio funkcijos sutrikimui (M05.8, M05.9, M06.4, M06.8, M06.9, M07-M12, M14-M17, M19, M24.5-M24.9, M32-M36, M41-M42, M43.5-M43.9, M45-M47, M60-M62, M80, M84).
  • Įvairios etiologijos pragulos, trofinės opos (E 10.73, E11.73, E13.73, I83.0, I83.2, L89, L97, L98.4).
  • Būklės po netrauminės galūnės (-ių) amputacijos (Z89).
  • Būklės po juosmeninės stuburo dalies ir dubens lūžių bei po galūnių ar kitų kūno sričių sužalojimų (S32, S68, S72, S78, S88, S98).
  • Sužalojimų, apsinuodijimų ir kitų išorinių poveikių padariniai (T90-T98).
  • Išplitusi ir nepatikslinta aterosklerozė (I70.9).

Svarbu pažymėti, kad šis sąrašas nėra baigtinis, ir kiekvienu atveju gydytojas individualiai įvertina paciento būklę ir poreikius.

Nauja apmokėjimo tvarka nuo sausio 1 d.

Nuo sausio 1 d. už Lietuvos gydymo įstaigose suteiktas palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugas bus mokama Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis pagal jų bazines kainas, tačiau ne daugiau kaip už 120 lovadienių per metus, skaičiuojant nuo gydymo pradžios datos. Iki šiol galiojusi tvarka numatė, kad už palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugas PSDF lėšomis buvo apmokama ne daugiau kaip 120 lovadienių per kalendorinius metus. Toks paslaugų apmokėjimo modelis keičiantis kalendoriams metams lėmė pacientų srauto netolygumus - nuo rugsėjo mėnesio į slaugos ir palaikomojo gydymo ligonines patekę pacientai likdavo gulėti ir prasidėjus kitiems metams dar 120 dienų, o naujiems pacientams, kuriems stacionarinės slaugos poreikis atsirasdavo nuo sausio iki balandžio mėnesio, nebūdavo vietos.

Įgyvendinus pokyčius, lovadieniai bus skaičiuojami nuo paslaugų teikimo pradžios datos, o ne kalendoriniais metais. Pasak Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Paslaugų ekspertizės ir kontrolės skyriaus vedėjos Žydrūnės Baigienės, naujoji tvarka padės subalansuoti pacientų srautus: „Siekiame efektyvumo ir lygybės - naujoji tvarka leis pasirūpinti, kad visiems pacientams būtų teikiamos kokybiškos palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugos, o lovadienių skaičius būtų aiškiai reguliuojamas.

Infografika: pokyčiai palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugų apmokėjime

Kas apmoka už stacionarines palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugas?

Turinčių siuntimą privalomuoju sveikatos draudimu (PSD) apdraustų pacientų stacionarinį palaikomąjį gydymą ir slaugą apmoka ligonių kasos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšų. Mokama šias paslaugas teikiančiai gydymo įstaigai pagal faktinę paciento gydymo trukmę, kuri gali būti iki 120 lovadienių per kalendorinius metus, priklausomai nuo žmogaus sveikatos būklės, ligos eigos, sunkumo. Į lovadienio kainą įeina nuolatinė sveikatos priežiūros specialistų (pvz., gydytojo, slaugytojo, slaugytojo padėjėjo, socialinio darbuotojo, kineziterapeuto, psichologo, kt.) priežiūra, simptominis gydymas, slauga. Primename, kad už paslaugas, kurios apmokamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis, papildomas mokestis neimamas.

Ar reikia papildomai mokėti už paslaugas?

Taigi PSD apdraustiems ir siuntimą turintiems pacientams už numatytą skaičių (iki 120 lovadienių) stacionarinių palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugų papildomai mokėti nereikia. Tačiau būtina, kad paslaugas jie gautų gydymo įstaigoje, dėl šių paslaugų turinčioje sutartį su ligonių kasa. Tokiose medicinos įstaigose susimokėti gali tekti tik išskirtiniais atvejais, t. y. jei pacientas pats pasirenka papildomų, brangesnių ar vadinamųjų komforto paslaugų (pvz., išskirtines apgyvendinimo sąlygas) arba paslaugų, įtrauktų į sveikatos apsaugos ministro patvirtintą mokamų paslaugų sąrašą. Tačiau sutartį dėl stacionarinių palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugų su ligonių kasomis turinčiose gydymo įstaigose žmogui privalo būti pasiūlyta galimybė gauti kompensuojamąsias paslaugas. Tokios gydymo įstaigos reikalavimas, kad apdraustasis su siuntimu, pasirašydamas sutikimą ar sutartį, papildomai mokėtų už paslaugas, kurios apmokamos iš PSDF, yra neteisėtas. Apie galimybę pasirinkti PSDF lėšomis apmokamas paslaugas pacientai turi būti aiškiai informuojami.

Kaip pasirinkti gydymo įstaigą?

Apdraustieji PSD gali laisvai pasirinkti, kurioje su ligonių kasa sutartį turinčioje gydymo įstaigoje jie gaus palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugas, apmokamas ligonių kasų, t. y. be papildomų mokesčių pacientui. Bent 3 tokias įstaigas pacientui turi nurodyti gydytojas, išrašydamas siuntimą. Sutartis teikti šias paslaugas PSDF lėšomis turinčių gydymo įstaigų Lietuvoje yra 98. Jų sąrašą galima rasti ligonių kasų interneto svetainėje. Šiuo metu vidutinė palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugų laukimo trukmė yra nuo kelių dienų iki poros mėnesių. Laukiantiems stacionarinio palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugų pacientams gali būti skiriamos arba toliau teikiamos ambulatorinės slaugos paslaugos namuose.

Žemėlapis su palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugas teikiančių įstaigų tinklu Lietuvoje

Kaip patekti į palaikomojo gydymo ir slaugos skyrių?

Į palaikomojo gydymo ir slaugos skyrių mažieji pacientai hospitalizuojami su gydančio/šeimos gydytojo siuntimu, kuriame turi būti įrašyti šie duomenys: anamnezė, objektyvūs duomenys, diagnozė (ligos kodas pagal TLK-AM-10), gydymo aprašymas, atlikti tyrimai. Atvykdami pacientai privalo turėti šeimos gydytojo, stacionaro gydytojo, iš kitų ligoninių ar konsultacinės poliklinikos gydytojo specialisto siuntimą (forma Nr. 027a), asmens tapatybės dokumentą, pensininko ar invalidumo pažymėjimą.

Kas sudaro palaikomojo gydymo ir slaugos komandą?

Palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugą teikia specialistų komanda: gydytojas, slaugytojas, slaugytojo padėjėjas, kineziterapeutas, socialinis darbuotojas, medicinos psichologas. Pasak D. Prochorovos, šie specialistai rūpinasi paciento kasdiene priežiūra, taiko priemones gyvenimo kokybei pagerinti ir ligos simptomams palengvinti. Įprastai malšina skausmą, prižiūri bendrą sveikatos būklę, žaizdas, atlieka pragulų profilaktiką, kineziterapijos ir kitas kasdienės slaugos procedūras, rūpinasi asmens higiena, organizuoja maitinimą. Gali atlikti laboratorinius kraujo tyrimus, elektrokardiografiją, kitus gydančio gydytojo skirtus tyrimus.

Paliatyvioji pagalba

Paliatyvioji pagalba - paciento, sergančio nepagydoma progresuojančia liga, pasiekusia su gyvybe nesuderinamą stadiją, ir jo artimųjų gyvenimo kokybės gerinimo priemonės, lengvinančios fizines ir psichologines kančias, padedančios spręsti kitas psichosocialines ir dvasines problemas. Stacionarinės paliatyviosios pagalbos paslaugų išlaidos apmokamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis neribojant šių paslaugų teikimo trukmės ir nepriklausomai nuo to, ar pacientui jau buvo suteiktos stacionarinės slaugos ir palaikomojo gydymo paslaugos. Paliatyviosios pagalbos paslaugos teikiamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. sausio 11 d. įsakymu Nr. VšĮ K. Griniaus slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninės Petrašiūnų skyriuje teikiamos ir paliatyvosios pagalbos paslaugos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. sausio 11 d. įsakymu Nr.

Tracheostoma: pagalba kvėpavimui

Lėtinėmis ligomis sergantiems pacientams, kuriems sutrinka kvėpavimo funkcija, gali būti reikalinga tracheostoma. Tracheostoma - tai chirurginiu būdu suformuota anga priekinėje kaklo dalyje, per kurią įkvepiamas oras patenka tiesiai į trachėją ir plaučius. Apie tracheostomą ir jos priežiūrą patirtimi ir žiniomis dalinasi palaikomojo gydymo ir slaugos skyriaus bendrosios praktikos slaugytoja Violeta Žulkienė. Sąmoningas žmogaus gyvenimas prasideda su pirmu įkvėpimu. Koks svarbus yra kvėpavimas - suvokiama tik užklupus ligai, kai staiga sutrinka kvėpavimo funkcija, kai tai kas įprasta ir natūralu tampa neįmanoma, kai deguonies patekimas į organizmą užtikrinamas tik pagalbinių priemonių pagalba. Kvėpavimo normalizavimas dirbtiniu būdu geriausiai pavyksta Tracheostomos pagalba.

Schema tracheostomos

Trachėjos siurbimas

Ligos išmokos vaikų slaugymui

Mokslo metais tėvams dažnai atsiranda būtinybė slaugyti peršalimo ir kitomis ligomis sergančius vaikus. Ką daryti, jei darželį ar mokyklą lankantis vaikas susirgo, ir kaip gauti ligos išmoką už vaiko slaugymą? Kreipkitės į gydytoją. Diagnozavęs ligą ir nustatęs slaugos būtinybę, gydytojas išduos nedarbingumo pažymėjimą, pateisinantį Jūsų neatvykimą į darbą dėl sergančio vaiko slaugos. Informuokite darbdavį apie tai, kad slaugote sergantį vaiką ir negalite atvykti į darbą išduotame nedarbingumo pažymėjime nurodytu laikotarpiu. Norint gauti ligos išmoką iš „Sodros“, reikia būti apdraustam, tai yra, tuo metu turėti darbo ar tarnybos santykius. Pirmajai ligos dienai reikia turėti ne trumpesnį kaip 3 mėnesių per paskutinius 12 mėnesių arba ne trumpesnį kaip 6 mėnesių per paskutinius 24 mėnesių ligos socialinio draudimo stažą.

Norint gauti ligos išmoką, reikia pateikti neterminuotą ligos išmokos prašymą „Sodrai“. Nebūtina laukti, kol susirgsite pats ar reikės slaugyti sergantį vaiką - prašymą ligos išmokai skirti galite pateikti bet kada. Kartą pateiktas šis prašymas galios visiems ateities, taip pat ir buvusiems atvejams. Prisijunkite prie asmeninės „Sodros“ paskyros www.sodra.lt/gyventojui su elektroniniu parašu, el. bankininkyste ar per e. Pavyzdžiui, jei nedarbingumo pažymėjimas žmogui išduotas 2023 m. rugsėjį, vertinamos 2023 m. Ligos išmoką slaugant sergančius vaikus nuo pirmos dienos moka „Sodra“ ir išmoka sudaro 65,94 proc. Slaugant šeimos narį šiuo metu maksimali išmoka siekia beveik 123 eurus už darbo dieną. Gaudamas ligos išmoką žmogus toliau kaupia darbo stažą ir yra laikomas apdraustuoju, todėl nuo išmokos taip pat atskaitomas 15 proc. GPM ir 6 proc. PSD.

Jei slaugote sergantį vaiką ilgiau nei įstatyme įtvirtinta ligos išmokos mokėjimo trukmė, išduodama medicininė pažyma, kuri pateisina Jūsų neatvykimą į darbą. Nedarbingumo pažymėjimai sergančiam vaikui slaugyti išduodami, jeigu gydytojo nurodymu būtina slauga.

Ligos išmokos vaikų slaugymui sąlygos
Reikalavimas Aprašymas
Draudimas Buvimas apdraustu ligos socialiniu draudimu (t.y., dirbantis ir mokantis mokesčius).
Stažas Ne trumpesnis kaip 3 mėnesių ligos socialinio draudimo stažas per paskutinius 12 mėnesių arba ne trumpesnis kaip 6 mėnesių stažas per paskutinius 24 mėnesius.
Išmokos dydis 65,94 proc. nuo gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio (bruto).
Mokestinis apmokestinimas 15 proc. GPM ir 6 proc. PSD. VSD įmokos neskaičiuojamos.
Išmokos trukmė (iki 14 metų) Ne ilgiau kaip 14 kalendorinių dienų ambulatorinei slaugai (gydymui namuose).
Išmokos trukmė (slauga ligoninėje) Už visą slaugymo laikotarpį vaikams iki 7 metų; gali būti ribojama vyresniems.

Viena iš lanksčių Lietuvos socialinio draudimo sistemos savybių - galimybė slaugyti sergantį vaiką ne tik tėvams. Esminė sąlyga - asmuo, kuris slaugo vaiką, turi būti draustas ligos socialiniu draudimu ir turėti reikalaujamą ligos socialinio draudimo stažą. Tai ypač aktualu, kai tėvai dėl darbo specifikos negali imti biuletenio, tačiau dirbantys seneliai turi tokią galimybę.

Schema: kaip gauti ligos išmoką už vaiko slaugymą

Trachėjos siurbimas

tags: #apmokejimas #vaikams #uz #palaikomojo #slaugos #paslaugas



Visagino vaikų lopšelis-darželis „Kūlverstukas“
Įstaigos kodas  192213258
A.s. LT357300010021629811
Swedbank, AB

Biudžetinė įstaiga
Duomenys apie juridinį asmenį saugomi ir kaupiami Juridinių asmenų registre
Danutė Remakien – LEP direktorė

Kosmoso g. 15, LT-33104 Visaginas
Tel./faks. +370 386 31 595
Tel. +370 386 64 131
El. paštas [email protected]

2025 © Visagino l-d „Kūlverstukas“
„Tavo Darželis
Versija neįgaliesiems