Lietuvos gyventojų požiūris į vaikų globą: „Spinter tyrimai“ apklausos analizė
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, spalio viduryje Lietuvos globos sistemoje buvo registruoti 5,9 tūkst. vaikų - trečdaliu mažiau nei prieš 5 metus. Vis dėlto per tūkstantis jų dar laukia mylinčios šeimos. Šiame kontekste, siekiant geriau suprasti visuomenės nuostatas ir iššūkius, susijusius su vaikų globa, Centrinės projektų valdymo agentūros (CPVA) užsakymu buvo atlikta reprezentatyvi „Spinter tyrimai“ apklausa.
Visuomenės nuostatos dėl vaikų globos
Apklausos duomenimis, globoti vaiką ar paauglį Lietuvoje teoriškai svarstytų kas dešimtas šalies gyventojas. Išsamiau, globoti vaiką ar paauglį teoriškai svarsto 10 proc. respondentų, o rimtai apie tai galvoja 1 proc. šalies gyventojų.
Dalis respondentų išlaiko neutralesnę poziciją arba linkę atidėti sprendimą. Ketvirtadalis respondentų yra mažiau kategoriški vaikų globos atžvilgiu - 14 proc. rinkosi atsakymą „nei taip, nei ne“, kiti 11 proc. linkę šį klausimą atidėti ateičiai. Nuomonės vaikų globos klausimu neturėjo 9 proc. apklaustųjų.
| Atsakymo variantas | Procentinė dalis |
|---|---|
| Teoriškai svarsto globoti | 10% |
| Rimtai svarsto globoti | 1% |
| Nei taip, nei ne | 14% |
| Linkę atidėti ateičiai | 11% |
| Neturi nuomonės | 9% |
Apie priežastis, kodėl Lietuvos gyventojai nesiryžta priimti į šeimą be tėvų globos likusių vaikų, apklausa atskleidė kelias galimas tendencijas. „Manau, kad Lietuvos gyventojai nesiryžta priimti į šeimą be tėvų globos likusių vaikų dėl skirtingų priežasčių - vieniems tai galbūt esama finansinė padėtis, kitiems gal trūksta žinių ar nepasitiki savo jėgomis.“ Vis dėlto, motyvacija yra stipri: „Pirmoje vietoje visada yra žmonių noras padaryti gerą darbą ir padėti vaikams užaugti.“ Apklausos duomenimis, vaikų globą svarstantys labiau teoriškai teigė aukščiausio išsimokslinimo, didesnių pajamų respondentai.
Iššūkiai ir preferencijos vaikų globoje
Nors požiūris į vaikų globą kinta, vis dar mažiau būsimų globėjų dėmesio sulaukia vyresnio amžiaus vaikai ir paaugliai, kurių yra daugiausia tarp globojamų vaikų. Pasak A. Marčiukaitienės, neretai vaikų globą lydintis iššūkis yra nenoras globoti vyresnio amžiaus vaikus ir paauglius.
Paauglių globa: didesni reikalavimai globėjams
„Spinter tyrimai“ apklausos duomenimis, globoti vaiką, bet ne paauglį, svarstytų 4 proc. respondentų. Tai rodo tam tikrą preferenciją jaunesniems vaikams. „Turbūt tai yra biologiškai užprogramuotas noras turėti kūdikį ar mažą vaiką, turint lūkesčių ateičiai, kad į šeimą priimamas vaikas užaugs tarsi biologinis.“
Tačiau į šeimą priimant paauglį, iššūkiai gali būti didesni. „Kai į šeimą priimami paaugliai, jie ateina su savo patirties bagažu, patirtimis ir traumomis, kurių įveikimas gali pareikalauti daugiau šeimos pastangų, kantrybės bei meilės.“ Be to, kartais prireikia pagalbos ir pačiam suaugusiajam, susidūrus su specifiniais iššūkiais. „Kai vaikas yra išgyvenęs įvairių netekčių, savo elgesiu jis kviečiasi pagalbos, kas neretai suprantama, kaip ribų bandymas ar tiesiog netinkamas elgesys.“
Paauglystė savaime yra iššūkis tiek pačiam vaikui, tiek šalia esantiems suaugusiems, o netektis patyrusiems vaikams šis etapas kartais būna susijęs su dar didesniais iššūkiais. Kitas iššūkis - situacijos, kai globėjai yra nusprendę priimti į šeimą vieną vaiką, tačiau jiems pasiūloma paimti kelis vienos šeimos vaikus, siekiant neišskirti brolių ir seserų.
„Apie vaikų globą atvirai“: kaip kurti tvarų ryšį su globojamu vaiku?
Pagalba globėjams ir ateities perspektyvos
Nepaisant iššūkių, džiugu, kad kasmet vis daugiau globėjų pasiryžta į šeimą priimti ūgtelėjusius vaikus, tad jų sėkmės istorijos skatina taip pasielgti ir kitus globėjus. Svarbu paminėti, kad „šiame prasmingame darbe - padėti vaikams - nė vienas nėra paliekamas likimo valiai“, teikiama įvairiapusė pagalba ir palaikymas.
„Kuo daugiau globoti pasiryžusių žmonių turėsime, tuo daugiau Lietuvoje bus laimingų vaikų, augančių saugioje ir mylinčioje aplinkoje.“ Tai yra bendras tikslas, siekiant, kad kiekvienas vaikas rastų savo šeimą.
Komunikacijos kampanija „Aš toks kaip tu. Ne iš kitos planetos“
Siekdama keisti visuomenės nuostatas ir skatinti globą, Centrinė projektų valdymo agentūra (CPVA) inicijavo komunikacijos kampaniją „Aš toks kaip tu. Ne iš kitos planetos“. Šia kampanija siekiama skatinti suvokimą (nuostatų ugdymą), kad globoti vaikus yra kilnu ir prasminga bei keisti bendruomenės priešiškas nuostatas dėl globojamų vaikų integracijos į visuomenę.
Galutinis kampanijos tikslas yra, kad kuo daugiau šeimų priimtų į savo aplinką (globoti, bendrauti, kartu leisti laiką) tėvų globos netekusius vaikus, taip užtikrinant jiems saugią ir mylinčią aplinką.
Apklausos metodologija
CPVA inicijuotoje apklausoje, kurią vykdė „Spinter tyrimai“, dalyvavo 1013 respondentų nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atlikta 2023 metų liepos 18-28 dienomis.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
