Vaikų, turinčių specialiųjų poreikių, aktualumas ir įtraukusis ugdymas

Visame pasaulyje tėvai ir pedagogai pastebi vaikų, kuriems kasdienybės pažinimas yra ribotas. Šiems vaikams dažnai yra nustatomi intelekto ir/ar fiziniai sutrikimai. Tėvams šią žinią dažnai sunku pripažinti, o pedagogams tenka tokiems vaikams skirti didesnį dėmesį. Tiek Lietuvoje, tiek ir kitose pasaulio šalyse gyvena sveiki vaikai ir susiduriantys su intelekto ar fizinių funkcijų sutrikimais, sukeliančiais jų veiklos ribotumą, kuris įvardijamas kaip negalia.

Mokslinėje literatūroje galima rasti tokius vaikus su negalia apibūdinančius terminus - vaikai, turintys specialiųjų poreikių, ypatingi vaikai, vaikai su negalia ar neįgalūs vaikai. „Specialieji poreikiai“ - tai žodžių junginys, galintis nuskambėti itin grėsmingai kiekvienai šeimai, atsidūrusiai situacijoje, kai tai paliečia jų vaiką.

Specialusis poreikis - tai specialiosios pagalbos poreikis vaikui ar žmogui, kuris atsiranda dėl įgimtų ar įgytų ilgalaikių sveikatos sutrikimų bei nepalankių aplinkos veiksnių. Specialusis poreikis atsiranda tada, kai vaikui prireikia specialiosios pagalbos. Apie 8 tūkst. (10 %) visų vaikų su specialiais poreikiais turi intelekto, judėjimo, regos ar klausos negalią.

Specialiųjų ugdymosi poreikių nustatymas

Kaip nustatyti, ar vaikas turi specialius poreikius? Specialiųjų poreikių nustatymas nepriklauso nuo žmogaus amžiaus. Su tuo gali susidurti tiek ką tik gimęs kūdikis ar paaugęs vaikas, tiek suaugęs ar garbaus amžiaus sulaukęs žmogus. Tačiau labai dažnai negalia pasireiškia ir yra pastebima pirmaisiais penktaisiais vaiko gyvenimo metais. Todėl šiuo laikotarpiu būtina tiek tėvams / globėjams, tiek vaiką prižiūrintiems gydytojams stebėti mažylio raidą (fizinį, psichologinį, emocinį vystymąsi).

Dėl specialiųjų poreikių nustatymo medicininės dalies reikia kreiptis gavus šeimos gydytojo siuntimą į NDNT (Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba). NDNT, remiantis sveikatos priežiūros specialistų nustatytais vaiko sveikatos sutrikimais, įvertina ne tik diagnozės sunkumo lygį, bet ir nusako vaiko gebėjimą funkcionuoti savarankiškai. Medicininė dalis vertinama pagal gydytojo siuntime pateiktus duomenis, o savarankiškumo klausimynas užpildomas nuotoliniu būdu, t. y., su vaiko tėvais (ar teisėtais atstovais) per 15 d. d. telefonu susisieks NDNT darbuotojas. Ekstremalios situacijos metu į NDNT atvykti nereikės.

Jeigu tėvai arba mokytojai mato, kad vaikui sunkiai sekasi perprasti mokomąją medžiagą, kyla elgesio, emocijų, dėmesio sutelkimo sunkumų, jie turi kreiptis į ugdymo įstaigos Vaiko gerovės komisiją. Ši komisija atlieka pirminį vaiko specialiųjų ugdymosi poreikių įvertinimą. Svarbu, jog specialistai, prieš atliekant pirminį vaiko įvertinimą, turi gauti tėvų sutikimą. Gavus vaiko tėvų sutikimą, ugdymo įstaigos specialistai aprašo vaiko pasiekimus, elgesį, gebėjimus bei pastebėtus sunkumus. Ugdymo įstaigos specialistams gavus tėvų sutikimą dėl vaiko specialiųjų poreikių įvertinimo, atliekamas vaiko raidos vertinimas. Vaikui pateikiama medžiaga, o specialistai stebi ir fiksuoja, kaip atliekamos užduotys.

Mokyklos Vaiko gerovės komisijai nusprendus, kad mokiniui tikslinga vertinti specialiuosius ugdymosi poreikius tam, kad būtų galima skirti individualią ugdymo programą ar pritaikyti bendrojo ugdymo programą, būtina gauti raštišką tėvų sutikimą. Tuomet kreipiamasi į miesto ar rajono Pedagoginės psichologinės tarnybos (PPT) / Švietimo pagalbos tarnybos (ŠPT) specialistus dėl išsamesnio vaiko įvertinimo. PPT specialistai (logopedai, specialieji pedagogai, psichologai, socialiniai pedagogai, surdopedagogai, tiflopedagogai, neurologai ir kt.) įvertina specialiuosius vaiko ugdymosi poreikius bei nustato jų lygį. Aptarę tyrimų rezultatus su tėvais / globėjais, vaikui skiria specialųjį ugdymą ir / ar švietimo pagalbą.

Vaikui pritaikyta arba individualizuota ugdymo programa gali būti skiriama laikinai arba nuolat. PPT ar mokyklos vaiko gerovės pažymoje dėl specialiųjų ugdymosi poreikių pirminio / pakartotinio įvertinimo gali būti nurodyta specialiųjų ugdymosi poreikių trukmė ir kada įvertinimą reikia pakartoti. Tėvai, pasirašydami šias pažymas, pažymi, jog sutinka su specialistų išvadomis. Norėdami bendradarbiauti su pedagogais ir ugdymo įstaigoje gauti specialistų pagalbą, tėvai turi šias pažymas pristatyti į ugdymo įstaigą. Pristačius pažymą apie vaiko specialiuosius poreikius, pedagogas gauna rekomendacijas apie šio vaiko ugdymą.

Specialiųjų poreikių vertinimo tikslas ir teikiama pagalba

Kokiu tikslu vertinami specialieji vaiko poreikiai? Pagrindinis tikslas yra sudaryti optimalias ugdymo bei ugdymosi sąlygas. Specialieji poreikiai nustatomi tuomet, kai reikia parinkti vaikui ugdymo turinį, metodus, būdus ar darbo tempą bei aplinką, pritaikyti reikiamas priemones, ugdymo procese teikti tikslingą pedagoginę, psichologinę ar socialinę pagalbą.

Vertinimas padeda suteikti reikiamas paslaugas, kurios apima:

• Asmeninio asistento, mokytojo padėjėjo pagalbą.
• Technines (kompensacines) priemones.
• Medicininę pagalbą (asistavimas geriant vaistus, maitinimas per gastrostomą, kateterizavimas, kineziterapija, logopedo pagalba ir pan.).
• Aplinkos ir būsto pritaikymą.
• Finansinę pagalbą (nuo negalios priklausančios išmokos, transporto išlaidų kompensavimas ir pan.).
• Socialinės reabilitacijos ir socialines paslaugas, pvz., kito asmens pagalba, atokvėpio, socialinio darbuotojo ir pan.

Remiantis LR švietimo ir mokslo ministro 2011 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. (pateiktas tik numeris, bet žinia, kad reglamentuoja) teikiamos švietimo paslaugos ir pagalba.

Specialiųjų ugdymosi poreikių grupės

Išskiriamos šios mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, grupės:

• Mokiniai, turintys negalių;
• Mokiniai, turintys sutrikimų;
• Mokiniai, turintys mokymosi sunkumų.

Prie turinčiųjų specialiųjų ugdymosi poreikių priskiriami ir itin gabūs vaikai.

Negalios

Negalioms priskiriami raidos, sensorinių, fizinių funkcijų ir kiti įgimti ar įgyti sveikatos sutrikimai, kurie trukdo pažinti, tyrinėti aplinką, siekti akademinių žinių, trikdo socialinę, emocinę ir asmenybės raidą. Negalioms priskiriami:

• Intelekto sutrikimai
• Regos sutrikimai
• Klausos sutrikimai
• Kochlearinių implantų naudotojai
• Judesio ir padėties bei neurologiniai sutrikimai
• Įvairiapusiai raidos sutrikimai
• Kurčneregystė
• Kompleksinė negalia (kai yra kelios negalios).

Intelekto sutrikimas

Pasireiškia pažintinių, elgesio, kalbinių, motorinių gebėjimų pažeidimais. Vaikams sudėtinga susivokti aplinkoje, bendrauti, tvarkytis buityje, įgytas žinias pritaikyti gyvenime, sutrikę jų socialiniai, savisaugos įgūdžiai. Intelekto sutrikimas gali būti: nežymus, vidutinis, žymus, labai žymus ir nepatikslintas. Specialiuosius ugdymosi poreikius dėl šio sutrikimo nustato savivaldybės Pedagoginė psichologinė tarnyba (PPT).

Ugdymas: Intelekto sutrikimą turintys mokiniai ugdomi pagal individualizuotas bendrojo ugdymo programas, pagalbą jiems teikia specialusis pedagogas ir, esant poreikiui, kiti specialistai. Svarbu paprastinti, konkretinti, siaurinti ugdymo programos turinį, daugiau laiko skirti pakartojimui, įtvirtinimui, mokinio socialinių, orientacinių gebėjimų ir savarankiško gyvenimo įgūdžių lavinimui, praktinių žinių pritaikymui gyvenime. Vis dėlto programos turinys turi sietis ir derėti su bendru ugdymo turiniu, kad mokinys galėtų dalyvauti bendroje klasės veikloje.

Regos sutrikimas

Regėjimo sutrikimas, trukdantis mokytis, orientuotis erdvėje, savarankiškai gyventi, kurio negalima koreguoti akiniais ar kontaktiniais lęšiais iki normalaus regėjimo. Gali būti: vidutinė silpnaregystė, žymi silpnaregystė, aklumas su regėjimo likučiu, praktiškas aklumas, visiškas aklumas, kiti regėjimo sutrikimai. Specialiuosius ugdymosi poreikius dėl regos sutrikimų nustato savivaldybės PPT kartu su Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centro (LASUC) specialistais.

Ugdymas: Turintieji regos sutrikimą ugdomi bendrojo ugdymo mokykloje arba, tėvų ar globėjų pasirinkimu, mokykloje, skirtoje mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių dėl regos sutrikimų. Šiems mokiniams svarbu užtikrinti jiems reikalingą tiflopedagogo pagalbą, esant poreikiui pagalbą teikia ir kiti švietimo pagalbos specialistai. Reikalingas mokymo(si) aplinkos ir mokymo priemonių pritaikymas. Jiems leidžiami vadovėliai Brailio raštu. LASUC fondą sudaro apie 10 000 knygų Brailio raštu, apie 1 500 įgarsintų leidinių, beveik 20 000 egz.

Klausos sutrikimas ir kochlearinių implantų naudotojai

Klausos sutrikimas - tai įvairaus laipsnio klausos pažeidimas, kuris trukdo priimti garsinę informaciją, išmokti sakytinės kalbos ir ja bendrauti. Klausos sutrikimas gali būti: nežymus, vidutinis, žymus, labai žymus ir gilus (kurtumas), priklausomai nuo klausos sutrikimo priežasčių, ugdymo sąlygų ir individualių vaiko ypatumų. Specialiuosius ugdymosi poreikius dėl klausos sutrikimų nustato savivaldybės PPT kartu su Lietuvos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centro (LKNUC) specialistais.

Ugdymas: Šie vaikai ugdomi bendrojo ugdymo mokykloje arba, tėvų ar globėjų sprendimu, mokykloje, skirtoje mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių dėl klausos sutrikimų. Jiems turi būti užtikrinama reikalinga surdopedagogo pagalba. Surdopedagogai padeda lavinti vaiko klausą, pataria, kaip jį ugdyti, mokyti lietuvių ir gestų kalbos. Esant poreikiui pagalbą teikia ir kiti švietimo pagalbos specialistai. Kochlearinių implantų naudotojams ugdymas bendrojo ugdymo mokykloje, gaunant reikiamą pagalbą, yra svarbus jų socialinei integracijai. Po implantacijos surdopedagogai, logopedai moko vaikus girdėti ir suvokti kalbą, vėliau ištarti girdimus garsus ir žodžius. Tačiau vaikui gali kilti sunkumų dalyvaujant grupinėje veikloje, gali būti sudėtinga suvokti garsus ir kalbos intonacijas, kirčiuoti žodžius, mokytis rišliai kalbėti, gali atsirasti socialinės adaptacijos sunkumų.

Įvairiapusiai raidos sutrikimai

Įvairiapusiai raidos sutrikimai pasireiškia socialinės sąveikos, verbalinės ir neverbalinės komunikacijos bei elgesio srityse. Būdingi riboti, stereotipiniai interesai, pasikartojanti veikla, gali būti stebimi sunkumai elgesio ir bendravimo, kalbos ir komunikacijos, sensorinės integracijos ir pažintinių procesų srityse. Dažniausiai raida būna sutrikusi nuo pat kūdikystės, išimtiniais atvejais sutrikimai pasireiškia per pirmuosius 5-erius gyvenimo metus. Šiems sutrikimams priskiriami: autizmo spektro sutrikimai (vaikystės autizmas, atipiškas (netipiškas) autizmas, Asperger'io sindromas), Retto sindromas, kiti įvairiapusiai raidos sutrikimai.

Autizmo spektro sutrikimų turintys vaikai savitai suvokia aplinką, dažnai sutelkia dėmesį į detales, todėl jiems sudėtinga pamatyti bendrą situacijos kontekstą. Kiekvienas šių sutrikimų turintis vaikas yra individualus, turintis savo galias ir sunkumus. Gali išsiskirti itin netolygiais gebėjimais įvairiose srityse. Retto sindromas yra autizmo forma, nustatoma tik mergaitėms: iki pusantrų metų jos vystosi normaliai, o tada praranda turėtus įgūdžius. Specialiuosius ugdymosi poreikius dėl įvairiapusių raidos sutrikimų nustato savivaldybės PPT, remdamasi tėvų pateiktais išrašais iš sveikatos priežiūros įstaigų.

Ugdymas: Šie vaikai ugdomi bendrojo ugdymo mokykloje kartu su bendraamžiais arba, tėvų ar globėjų sprendimu, klasėje, skirtoje mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių dėl įvairiapusių raidos sutrikimų. Ugdytis vaikui padeda pritaikyta, emociškai saugi ir priimanti aplinka, teigiami paskatinimai, tinkami ugdymo, vizualinio struktūravimo metodai ir būdai bei mokymo priemonės.

Judesio ir padėties bei neurologiniai sutrikimai

Tai grupė įgimtų ar įgytų ligų ar sutrikimų, kurie pažeidžia nervų sistemą ir/ar kitus organus, sukelia judumo, mokymosi ir socialinės adaptacijos sunkumų. Šie sutrikimai gali būti įgimti ar įgyti persirgus centrinės ar periferinės nervų sistemos ligomis, patyrus traumą. Sutrikimai gali apriboti vaiką pažinti, tyrinėti aplinką, siekti akademinių žinių, trikdo socialinę, emocinę bei asmenybės raidą. Gali būti: vidutiniai arba sunkūs judesio ir padėties sutrikimai bei lėtiniai neurologiniai sutrikimai. Kiekvienas judesio ir padėties ar lėtinių neurologinių sutrikimų turintis mokinys yra unikalus, turintis skirtingus gebėjimus ir savo apribojimus.

Ugdymas: Įtraukimas į ugdymo procesą yra lengvesnis, kai mokytojas supranta kiekvieno mokinio poreikius. Mokyklose taikomas universalaus dizaino principas leidžia užtikrinti tokią negalią turinčių vaikų įtrauktį į ugdymo procesą. Mokiniui, kuriam nustatyti specialieji ugdymosi poreikiai dėl šių sutrikimų, svarbiausia yra tinkamas mokymosi aplinkos pritaikymas. Kaip ir kitiems specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams, jiems parengiamas individualus ugdymo planas, parenkama tinkama mokymosi forma, mokymo organizavimo būdai, teikiama reikiama švietimo pagalba, sudėtingesniais atvejais reikalinga nuolatinė sveikatos priežiūra.

Kurčneregystė

Kurčneregystė - itin reta negalia, kurios priežastis - įgimti ar įgyti klausos ir regos sutrikimai. Kurčneregiams būtini specialūs ugdymo ir bendravimo metodai. Tokie vaikai negali mokytis grupėje, labai dideliems jų ugdymo poreikiams tenkinti būtina sąlyga yra nuolatinis individualus bendravimas su ugdytoju.

Sutrikimai

Sutrikimams priskiriami mokymosi sutrikimai, elgesio ir emocijų sutrikimai, kalbos ir kalbėjimo sutrikimai bei kompleksiniai sutrikimai (įvairūs sutrikimų deriniai). Šie sutrikimai gali apsunkinti ugdymosi procesą.

Specifiniai mokymosi sutrikimai (skaitymo, rašymo ar matematikos mokymosi sutrikimai) pasireiškia mažesniais nei tikėtina pagal vaiko intelektinius gebėjimus skaitymo, rašymo ir matematikos mokymosi pasiekimais.

Specialiųjų poreikių turintys vaikai pasižymi elgesio sutrikimais, kurie skirstomi į aktyvumo, dėmesio ir/ar elgesio sutrikimus. Tai yra vystymosi sutrikimai, kurie daro įtaką vaiko savikontrolei, reguliuojančiai dėmesio, impulsų ir aktyvumo lygį. Tai - centrinės nervų sistemos sutrikimas. Dažniausiai kylančios problemos - vaikai būna nekantrūs, nori dėmesio čia ir dabar, sunkiai priima taisykles, lengvai išsiblaško, yra užmaršūs, sunkiai pradeda ir užbaigia darbus/užduotis, lengvai susierzina, siekia dominuoti, nepriima pasekmių. Jie aktyviai siekia bendraamžių dėmesio, tačiau stokoja socialinių įgūdžių, jiems sunku sekti užduotis ir ramiai nusėdėti vienoje vietoje, yra per daug šnekūs, neorganizuoti ir netvarkingi, perdėm aktyvūs, triukšmingi ir įžūlūs.

Tačiau ne mažiau svarbu atkreipti dėmesį į šių vaikų stipriąsias puses. Tai gali turėti didelę reikšmę įtraukties proceso kūrime, panaudojant vaikų potencialą. Jie juk energingi, spontaniški, kūrybingi, smalsūs, išradingi, rizikuojantys, nuolat pilni idėjų, pastabūs, artistiški.

Įtraukusis ugdymas ir jo nauda

Nuo 2024 m. rugsėjo mėnesio, pagal įtraukiojo ugdymo reformą, visi ugdytiniai ugdomi bendrai, atsižvelgiant į kiekvieno individualius poreikius. Vienoje klasėje gali mokytis įvairių ugdymosi poreikių turintys vaikai: įprastos raidos, ypač gabūs, patiriantys mokymosi sunkumų.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) atnaujino moksleivių nacionalinių ir pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimų bei valstybinių brandos egzaminų pritaikymo tvarką. Visi pakeitimai ir atnaujinimai parengti atsižvelgus į gautus nevyriausybinių organizacijų, pedagoginių psichologinių tarnybų bei mokyklų bendruomenių pastebėjimus. Vienas svarbių pokyčių patikrinimų pritaikymo tvarkoje - universalaus dizaino principų taikymas elektroninėje erdvėje, kurioje ir vyksta didžioji dalis patikrinimų. Patikrinimų sistemoje bus diegiamos funkcijos, leidžiančios moksleiviams patiems pasirinkti priimtiną šrifto dydį, spalvą ar ekrano kontrastingumą. Taip pat numatyta, kad patikrinimų užduotys bus labiau struktūruotos, o moksleiviams bus aiškiai nurodomas galimų teisingų atsakymų kiekis. Be to, numatytas papildomas palaikymas tam tikroms mokinių grupėms.

Mokymasis kartu naudingas visiems vaikams. Pasak švietimo, mokslo ir sporto viceministro Ramūno Skaudžiaus, specialieji vaikų ugdymosi poreikiai gali būti labai įvairūs - nuo nedidelių iki labai didelių, ir nuo to priklauso ir mokiniams teikiama pagalba. Turintiesiems labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių prireikia ir medicininės pagalbos, kurios negali suteikti bendrojo ugdymo įstaigos, tačiau ją gali suteikti specialiosios mokyklos. Atsisakyti specialiųjų mokyklų neketinama - tėvai ir toliau galės jas rinktis. „Svarbiausia, kad švietimas būtų orientuotas į vaiką ir į jam sukurtas geriausias sąlygas“, - pabrėžia R. Skaudžius. Viceministras pabrėžia, kad specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių vaikų ugdymui pastaruoju metu skiriama vis daugiau dėmesio. Išmokus atpažinti specialiuosius ugdymosi poreikius, galima lengviau pritaikyti mokymo metodus, labiausiai atliepiančius kiekvieno vaiko poreikius.

„Pasitaiko situacijų, kuomet mokyklos dėl žinių trūkumo atsisako priimti specialiųjų ugdymosi poreikių turinčius vaikus. Metas suprasti, kad tokių vaikų įtrauktis teikia didžiulę naudą visai bendruomenei. Moksliniai tyrimai rodo, kad klasėje besimokant specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems vaikams, daromas teigiamas poveikis visai mokyklos bendruomenei. Tokiu būdu yra plečiamas moksleivių požiūris, jie tampa socialiai stipresni, ugdomi jų socialiniai įgūdžiai. Taip pat stiprinamos itin svarbios vertybės - pakantumas, empatija, supratingumas“, - pabrėžia pašnekovas.

Įtraukiojo ugdymo patirtis Lietuvos mokyklose

Klaipėdos rajono Dovilų pagrindinės mokyklos direktorius Arūnas Grimalis įsitikinęs - kiekvienos mokyklos svarbiausia misija yra užtikrinti kokybišką ugdymą visiems mokiniams. „Specialiųjų ugdymo poreikių turinčių vaikų įtrauktis nėra naujiena, tačiau tam tikri iki šiol galioję įstatymai sudarė galimybes nepriimti „kitokių“ vaikų. Kadangi mūsų mokyklos bendruomenės požiūris visada buvo vieningas, įtraukties darbus atliekame nuolat“, - teigia pašnekovas. Jo nuomone, itin daug priklauso nuo mokyklos mokytojų komandos ir visos bendruomenės: pagalbos specialistų, vadovų bei administracijos darbuotojų lyderystės. Šiuo metu su specialiųjų ugdymosi poreikių turinčiais vaikais mokykloje dirba du specialieji pedagogai, vienas socialinis pedagogas, trys logopedai, vienas psichologas, keturiolika mokytojo padėjėjų.

Raseinių rajono Viduklės Simono Stanevičiaus gimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Jolanta Jonaitienė pasakoja, kad jų mokykloje įtraukusis ugdymas organizuojamas jau beveik dvidešimt metų. Visi mokiniai, turintys specialiųjų ugdymosi poreikių, mokosi bendrose klasėse. Sėkmingam ugdymui organizuoti reikia vieningo visos mokyklos bendruomenės požiūrio, sukauptos patirties, kompetencijų, patyrusios komandos ir bendrų susitarimų. Vienas iš susitarimų, kurio laikomasi šioje gimnazijoje - stengtis kuo anksčiau atpažinti vaiko mokymosi bei bendravimo sunkumus. Tokiu būdu galima kuo anksčiau pradėti teikti reikiamą pagalbą. „Mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių skaičius mūsų gimnazijoje - nemažas. Šiais metais ugdome 79 tokius moksleivius. Tai nėra lengva užduotis mokytojams, mat ruošiantis pamokoms prireikia parengti 3-4 lygių užduotis. Vis dėlto džiaugiamės, kad turime didelę specialistų komandą ir nuolatinę pagalbą“, - teigia J. Jonaitienė. Gimnazijoje dirba keturi logopedai, trys specialieji pedagogai, du socialiniai pedagogai, psichologas ir penkiolika mokytojo padėjėjų. Visų šių darbuotojų svarbiausia funkcija - anksti atpažinti vaiko gebėjimus, sugebėti įvardinti ir atliepti jo poreikius.

Varėnos švietimo skyriaus vedėja Stasė Bingelienė priduria, kad visas šiuolaikinis ugdymo procesas yra kreipiamas įtraukiojo ugdymo link, ieškant individualaus priėjimo prie kiekvieno vaiko. „Mūsų savivaldybėje egzistuoja kompleksinis požiūris į tai, kokiu būdu reikia teikti pagalbą specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems vaikams. Laikomės nuomonės, kad mokykla turi būti atvira visiems mokiniams. Visas diskusijas pradedame klausimu „Ką galime padaryti šią akimirką, kad vaikui ir jo šeimai būtų geriau?“ Iššūkių būna įvairių, tačiau su jais reikia susitvarkyti“, - sako pašnekovė. Ji džiaugiasi, kad Varėnos savivaldybėje jau dabar net 95 proc. visų mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, mokosi drauge su kitais moksleiviais. Mokiniai, turintys specialiųjų ugdymosi poreikių, sudaro 17 procentų visų moksleivių.

Institucinė ir finansinė parama

Nors švietimo pagalbos teikimo organizavimas yra savarankiška savivaldybių funkcija, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija šios kadencijos laikotarpiu nuosekliai remia savivaldybes ir didina švietimo pagalbos finansavimą mokyklose. Su šeimomis, kuriose auga individualių poreikių turintys vaikai, dirba platus ratas skirtingų institucijų, atliekančių skirtingas funkcijas. Pagrindinis „Galių dėžutės“ tikslas - dalintis informacija, kuri leistų tėvams geriau suprasti bei padėti negalią turintiems vaikams.

Švietimo pagalbos finansavimas Lietuvoje

Iš viso 2023-2029 m. laikotarpiu suplanuotos 150 mln. Eur investicijos, skirtos mokykloms: mokymosi aplinkai parengti, specialistams pritraukti, švietimo pagalbos paslaugoms plėsti. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija pernai savivaldybėms papildomai skyrė 3,6 mln. Eur mokytojo padėjėjų etatams steigti, šiais mokslo metais - dar 1,8 mln. Eur švietimo pagalbos specialistų etatams. Šiais mokslo metais švietimo įstaigose dirba beveik 4000 švietimo pagalbos specialistų ir 3,5 tūkst. mokytojo padėjėjų. Mokytojo padėjėjų skaičius išaugo dvigubai per pastaruosius ketverius metus. Didėja ir švietimo pagalbos specialistų atlyginimai. Stengiantis pritraukti daugiau švietimo pagalbos specialistų ir sudaryti jiems geresnes darbo sąlygas, 2021 m. rugsėjį vidutiniškai 20 proc. padidintas šių specialistų atlyginimas, 2022 m. - dar 12,5 proc. 2023 m. jis didėja dar 13 proc. Lanksčių ugdymo modelių taikymas ir skirtingų gebėjimų turinčių mokinių įtrauktis atsižvelgiant į šeimų poreikius yra skatinami ES fondų finansuojamomis priemonėmis.

tags: #apie #vaiku #specialiuju #poreikiu #aktualuma

• Normalios ir nerimą keliančios išskyros nėštumo metu
• Vaikų globos namų istorija Lietuvoje
• Kaip padėti kūdikiui, kai dygsta dantys
• Vaikų šnipai: visada laiku - skaitykite čia
• Ar galima valgyti granatus nėštumo metu?