Sveika mityba vaikams: esminiai principai ir nauda augančiam organizmui

Sveika mityba vaikams - tai ne tik tinkamų produktų parinkimas, bet ir subalansuotų mitybos įpročių formavimas, kurie lemia vaikų fizinį vystymąsi, imuninės sistemos stiprumą ir emocinę gerovę. Šiuolaikinėje aplinkoje, pripildytoje greito maisto pagundų ir prieštaringos informacijos, tėvams tampa vis sudėtingiau užtikrinti visavertę mažųjų mitybą. Daugelis tėvų susiduria su įvairiais iššūkiais - išrankiu valgymu, netinkama maisto aplinka ar mikro bei makro elementų trūkumu augančiame organizme. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) ir Lietuvos sveikatos ministerijos rekomendacijos pabrėžia šių principų svarbą formuojant teisingus vaikų mitybos įpročius.

Sveikos mitybos pagrindiniai principai ir mitybos režimas

Sveikos vaikų mitybos pagrindas - įvairove, reguliarumu, pusiausvyra ir natūraliais produktais paremtas maitinimasis. Vaikai turi valgyti reguliariai. Maitinkime vaikus kuo įvairesniu maistu, kad užtikrintume augančio organizmo visų vertingų maistinių medžiagų poreikį ir kiekvieno valgymo metu pasiūlykite bent žiupsnelį šviežių daržovių ar vaisių.

Maitinimo dažnumas ir energijos paskirstymas

Pusryčių ir vakarienės maistas turi sudaryti 20-25 proc. visos dienos maisto energinės vertės, pietų - 40-45 proc., o priešpiečių ir pavakarių po 10-15 proc. Maisto medžiagų poreikis priklauso nuo vaiko amžiaus, lyties, fizinio aktyvumo. Pavyzdžiui, 1-3 metų vaikai per parą turėtų gauti apie 1200 kcal, 4-6 metų - 1500 kcal, o 7-10 metų - apie 1700 kcal.

Užkandžiai vaikams rekomenduojami du - priešpiečiai ir pavakariai, dar gali būti ir trečias - naktipiečiai, bet nuolatinis užkandžiavimas nėra sveika. Užkandžiai yra puiki galimybė papildyti vaiko mitybą vertingomis maistinėmis medžiagomis. Užkandžiams duokite vaisių, daržovių, riešutų ir grūdinių kultūrų ir iš jų pagamintų sveikuoliškų užkandžių.

Subalansuotas maistinių medžiagų santykis

Vaikai turi gauti pakankamą kiekį angliavandenių, baltymų, riebalų ir vitaminų bei mineralinių medžiagų. Sveikatai palankaus patiekalo rodiklis - subalansuotas angliavandenių, baltymų, riebalų, bei pakankamas vitaminų, mineralinių ir skaidulinių medžiagų, riebalų rūgščių kiekis.

Vos metų sulaukę vaikai jau turėtų gauti skaidulinių medžiagų - 8-12,5 g/ 1 000 kcal. Su kiekvienais metais šis skaičius turi didėti ir paauglystėje pasiekti suaugusiesiems rekomenduojamą paros normą - 25-35 g arba apie 12,5 g/1 000 kcal. Ruoškime vaikams maistą iš pilnaverčių grūdinių kultūrų. Jose esančios skaidulinės medžiagos pagerins virškinimą, suteiks papildomų vitaminų, mineralinių medžiagų. Reikėtų vengti rafinuotų miltinių gaminių. Šviežių daržovių ir vaisių vaikams reikėtų valgyti 5 kartus per dieną.

Svarbiausi vitaminai ir mineralai augančiam organizmui

Omega-3 riebalų rūgštys: smegenų vystymuisi ir pažintinėms funkcijoms

Mūsų smegenų ląsteles sudaro apie 60 % riebalų, iš kurių maždaug pusę sudaro omega-3 riebalų rūgštys. Omega-3 riebalų rūgštys atlieka ypatingą vaidmenį vaikų smegenų vystymesi ir pažintinių funkcijų formavimesi. Moksliniai tyrimai rodo, kad pakankamas Omega-3 kiekis gali pagerinti vaikų mokymosi gebėjimus, atmintį ir koncentraciją.

Dėmesio deficito ir hiperaktyvumo sutrikimas (ADHD) yra neurologinis raidos sutrikimas, kuriam būdingi sunkumai susikaupti, impulsyvumas ir padidėjęs aktyvumas. ADHD yra neatsiejamas nuo sutrikusio gebėjimo mokytis. Sergantiems vaikams taip pat sunku funkcionuoti kasdieniame gyvenime ir bendrauti su bendraamžiais. Tyrimai rodo, kad ADHD simptomus gali padėti sušvelninti mitybos pokyčiai. Kadangi Omega-3 riebalų rūgštys atlieka svarbų vaidmenį mūsų smegenų veikloje, manoma, kad jos gali būti naudingos sergant ADHD.

Omega-3 riebalų rūgštys EPR (eikozapentaeno rūgštis) ir DHR dalyvauja įvairiuose medžiagų apykaitos procesuose. Konkretūs jų veikimo mechanizmai vis dar tiriami, tačiau atrodo, kad jos dalyvauja neurotransmisijos, t. y. signalų perdavimo smegenyse, reguliavime. Dėl antioksidacinio ir priešuždegiminio poveikio šios riebalų rūgštys taip pat turi apsauginį poveikį mūsų nervų ląstelėms. Organizmas negali pats pasigaminti šių būtinų Omega-3 riebalų rūgščių, todėl turime jų gauti su maistu. Ypatingą dėmesį reikėtų skirti omega-3 riebalų rūgščiai DHA, nes ji palaiko normalią ir sveiką smegenų funkciją.

Omega-3 riebalų rūgščių yra kai kuriuose augaliniuose aliejuose (pvz., linų sėmenų, rapsų ir šalavijų aliejuje), taip pat jūros produktuose (žuvyse, dumbliuose, vėžiagyviuose). Skiriamos skirtingos Omega-3 riebalų rūgščių rūšys. Teigiamas poveikis visų pirma užfiksuotas ilgos grandinės jūrinėms Omega-3 riebalų rūgštims EPR ir DHR, kurių yra tik žuvyse, žuvų taukuose, dumbliuose ir dumblių aliejuje. Priklausomai nuo rūšies, žuvyse yra skirtingas kiekis Omega-3 riebalų rūgščių. Menkės, kurios dažnai naudojamos vaikų mėgstamuose žuvies piršteliuose, turi tik nedidelį kiekį omega-3, o tai reiškia, kad kasdien reikėtų valgyti didelį kiekį šios žuvies norint patenkinti reikiamą normą. Todėl šiais laikais vaikams sunku patenkinti omega-3 poreikius vien per mitybą. Jei vaikas nevalgo pakankamai žuvies ar kitų Omega-3 šaltinių, verta apsvarstyti maisto papildų galimybę. Augaliniai Omega-3 produktai iš jūros mikrodumblių yra ypač tinkami veganams. Skystus Omega-3 aliejus vaikams galima lengvai integruoti į kasdienę mitybą: įmaišyti į vaisių tyreles, jogurtą ar košę - galimybės yra įvairios. Aliejai yra gaivaus ir malonaus skonio, o dėl tinkamos dozavimo pipetės jie yra ypač patogūs vaikams.

Kiti svarbūs vitaminai ir mineralai

• Geležis: Geležis yra svarbus mikroelementas, būtinas ne tik deguonies pernešimui, bet ir vaikų pažintiniam vystymuisi. Geležis ypač svarbi vaiko organizmui - ji padeda išvengti anemijos, užtikrina normalų augimą ir pažintinį vystymąsi. Geri geležies šaltiniai yra pilno grūdo produktai, mėsa, riešutai, ankštinės daržovės, tofu, tempė ir sėklos. Kad organizmas geriau įsisavintų geležį, rekomenduojama papildomai vartoti vitamino C, kurio gausu vaisiuose ir žaliose lapinėse daržovėse.
• B grupės vitaminai: Yra įvairių B grupės vitaminų, kurie visi prisideda prie normalios nervų sistemos veiklos. Daugiausia jų randama gyvūninės kilmės maisto produktuose, pavyzdžiui, mėsoje, piene ir kiaušiniuose.
• Magnis: Magnis yra mineralas, kuris taip pat prisideda prie normalios nervų sistemos veiklos.
• Cinkas: Mineralas cinkas ne tik prisideda prie normalios pažinimo funkcijos, bet ir palaiko vaikų imuninę sistemą bei apsaugo ląsteles nuo oksidacinio streso.
• Vitaminas D: Vitaminas D taip pat nepaprastai svarbus vaikams - jis būtinas kalcio įsisavinimui ir stiprių kaulų formavimuisi. Lietuvos klimato sąlygomis, kur saulės šviesos trūksta didžiąją metų dalį, daugeliui vaikų reikalingi vitamino D papildai, ypač žiemos mėnesiais.
• Kalcis: Kalcis yra dar viena itin svarbi maistinė medžiaga augančiam organizmui. Jo šaltiniai: pienas ir pieno produktai, lapinės daržovės, migdolai, sezamo sėklos.

Ką reikėtų vengti arba vartoti saikingai?

Sveikatai nepalankus maistas, kuriame gausu rafinuoto cukraus, druskos, rafinuotų riebalų, slopina vaikų įgimtą alkio ir saikingumo jausmą. Nepageidaujams maistas: saldumynai, gaivieji gėrimai ir riebus maistas, pavyzdžiui, traškučiai ir gruzdintos bulvytės.

Cukrus ir saldumynai

Per didelis saldumynų kiekis gali pakenkti endokrininei sistemai, padidinti riziką susirgti lėtinėmis ligomis, imuninė sistema išbalansuojama, visumoje skatinamas lėtinio uždegimo vystymasis. Vaikams skirtuose patiekaluose pridėtinio cukraus turėtų būti ne daugiau nei 3-5 g/100 g ir pridėtinis cukrus maisto racione turėtų sudaryti ne daugiau 5 proc. nuo visos energinės vertės. Nerekomenduojama taip pat dideliais kiekiais gerti sulčių. Nuo jų, kitaip nei nuo vaisių, cukraus lygis kraujyje staigiai kyla ir akimirksniu krinta, nes sultyse paprastai nėra skaidulinių medžiagų. Pirmenybę teikite kokteiliams iš vaisių, žalumynų, daržovių. Taip gaunama visų vertingų maistinių medžiagų paletė.

Druska

Leistiną druskos kiekį viršyti labai paprasta. Pavyzdžiui, suvalgius 100 g rūkytos dešros gaunama apie 4-5 g druskos - 10-mečiui tai riba. Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) ir Sveikatos apsaugos ministerijos rekomenduojamas maistinių medžiagų normomis, bendras druskos kiekis vaikų iki 2 metų maisto racione turėtų sudaryti ne daugiau kaip 2 g/1 000 kcal. Vaikai iki 10 metų per parą turėtų gauti 3-4 g druskos. Natūraliai maisto produktuose yra druskos.

Nesveiki riebalai ir perdirbtas maistas

Pagal PSO rekomendacijas, vaikų maiste turi būti mažiau sočiųjų riebalų (pvz, riebios mėsos, riebių pieno produktų). Vaikų mityboje neturi būti produktų su „iš dalies hidrintais“, „visiškai hidrintais“ riebalais, taip pat vengti rafinuotų riebalų. Įrodyta, kad per didelis sveikatai nepalankių riebalų vartojimas susijęs su širdies kraujagyslių ligomis. Jomis, beje, jau serga ir mažamečiai. Reikia vengti skrudinto, spraginto, gruzdinto, kepto tešloje maisto.

Valgio gaminimo ir patiekimo rekomendacijos

Maisto ruošimo būdai

Vaikams gaminamas maistas turi būti itin kokybiškas. Reikia stengtis išsaugoti maistinę jo vertę, valgio neužteršti kancerogeninėmis medžiagomis. Pirmenybę svarbu teikti tausojančiam gamybos būdui - valgį virti vandenyje, troškinti, virti garuose ar kt. Patiekalų gamybos metu maistas turi būti neperverdamas, neperkepamas, neprideginamas.

Hidratacija: vandens svarba

Sveikiausia vaikui - geriamasis (kambario temperatūros) vanduo. Vanduo gali būti paskanintas vaisiais, daržovėmis, žolelėmis ar jų gaminiais be pridėtinio cukraus, maisto priedų. Pagal PSO, 20 kg sveriančiam vaikui per dieną reikėtų išgerti 3 stiklines vandens. Natūralus mineralinis turi būti negazuotas. Vanduo gali būti duodamas vaikams valgio metu. Nėra pagrįstų mokslinių įrodymų, kad vandens gėrimas sveikam vaikui gali sutrikdyti virškinimą. Žinoma, vanduo neturi būti šaltas. Geriausia gerti vandenį, kuris yra nevirintas, geriamasis vanduo iš čiaupo, ir kambario temperatūroje yra pastovėjęs ąsotyje.

Sveikos mitybos įpročių formavimas ir valgymo aplinka

Vaikų mitybos įpročiai formuojasi ne tik dėl to, ką jie valgo, bet ir kaip valgymas vyksta. Šeimos aplinka ir tėvų elgesys turi didelę įtaką vaiko požiūriui į maistą. Tėvai privalo vengti konfliktų ir neversti vaiko valgyti jėga, nes maitinimas turi būti malonus ir įdomus (indai su paveikslėliais, patiekalai patiekiami gražiai). Leiskite jam pačiam imti maistą rankomis. Visi šeimos nariai valgykite (jei įmanoma) vienu metu. Nereikėtų valgant skaityti ar žiūrėti televizoriaus.

Būti geru pavyzdžiu vaikui, nes maži vaikai daugiau mokosi iš pavyzdžių nei iš kalbų. Juo dažniau jie matys suaugusius besidžiaugiančius valgymu ir valgančius sveiką maistą, tuo geriau. Jei matys greitą valgymą - jie tai kopijuos. Saldumynai - maistas nesveikas. Nesakykite: „Kol nesuvalgysi obuolio (ar morkos ir pan.), negausi deserto“, nes tai įrodys, kad obuolys ar morka neskanūs. Deserto neturi būti ant vaiko stalo, nes paprastai vaikai jo ir prašo. Kai vaikas nesidomi nauju maistu, tapkite išmoningi, pvz., morkos gali būti patiekiamos įvairiai: virtos, žalios, supjaustytos žaismingomis formomis, sriuboje ar padaže, pateiktos bulvių košėje ar kotlete, iškeptoje bandelėje, patiekta mėgstamame indelyje ir pan.; būkite kantrūs. Vaiko įgūdžiai valgyti keičiasi palaipsniui.

Pavyzdinis dienos meniu ir receptas

Specialistė R. Bogušienė dalijasi detaliu meniu, kuris vaikams leis džiaugtis sveiku maistu, tinkamų ir sveikatai palankių produktų pasirinkimu, tausojančiu gaminimu. Ji teigia: „Šiltą maistą tiekite ne rečiau kaip kas 3,5 val., taip išvengsite cukraus šuolių kraujyje, vaikas nuolat bus energingas ir nereikės menkaverčių gardumynų. Žinoma, pagrindiniai valgymai turi būti subalansuoti, nes tik taip vaikui užteks energijos iki kito valgymo“.

Pusryčiai (8-9 val.)

Pusryčiams tinka skirtingų grūdinių kultūrų košės, vaisiai, uogos ar iš skirtingų daržovių paruošti garnyrai. Puikus kiekvieno ryto pasirinkimas - košė. Šį kartą rinkitės grikių kruopų košę. Grikiai - vieni iš naudingiausių kruopų - yra visos nepakeičiamosios amino rūgštys, todėl jais galima kartais pakeisti mėsą. Grikių kruopos pirmauja pagal B grupės vitaminų kiekį. Taip pat jie turi daug mangano, cinko, vario, folinės rūgšties. Ruošdami košę būtinai naudokite sveikatai palankius riebalus - sviestą, nerafinuotą aliejų. Jais praturtinkite jau išvirtą košę. Jei norisi saldžios košės - pagardinkite šviežiomis, šaldytomis, džiovintomis uogomis be pridėtinio cukraus, įtarkuokite obuolių, morkų, cukinijų. Galite apibarstyti maltomis sėklomis, riešutais, sėlenomis. Puikus pasirinkimas žiemą - šaldytos daržovės, uogos, vaisiai. Šaldymas - vienas geriausių konservavimo būdų. Šaltuoju metu arba ankstyvą pavasarį, kol dar nėra šviežių, taip pat puikus pasirinkimas yra raugintos, džiovintos daržovės. Pavyzdžiui: Grikių kruopų košė su sviestu; trinta varškė su braškėmis; sezoniniai vaisiai, uogos ar daržovės; nesaldinta juodoji arbata.

Pietūs (13 val.)

Kokie patiekalai patartini pietaujant? Karštą pietų patiekalą turėtų sudaryti daug baltymų ir angliavandenių turintys produktai (mėsa, žuvis, kiaušiniai, pilnavertės grūdinės kultūros, daržovės ir pan.). Tai gali būti šviežiai ruošta mėsa, žuvis ir kiti sveikatai palankūs patiekalai, kurie ne tik nepersūdomi, bet pagaminami tausojančiu būdu. Šis būdas padeda išsaugoti maistinę vertę ir neužteršiama kancerogeninėmis medžiagomis. Pietums siūlytume valgyti daugiau baltymų turinčių patiekalų su daržovių garnyru, visavertėmis grūdinėmis kultūromis ir/ arba sriubą/ troškinį. Gamindami naudokite liesesnę mėsą ar liesesnes jos dalis (pavyzdžiui, vištieną be odelių, kiaulienos išpjovą, nugarinę). Pavyzdžiui: Šviežių kopūstų sriuba, gardinama nesaldintu jogurtu, ir riekė viso grūdo ruginės duonos; sorų kruopų troškinys su vištiena bei šviežiais ar raugintais agurkais kartu su virtų burokėlių salotomis su pupelėmis; vanduo.

Vakarienė (18-19 val.)

Vakarienei parenkami tie patiekalai, kurių nebuvo pietų metu. Tėvams rekomenduojama taip maitinti, kad tas pats patiekalas per savaitę kartotųsi galimai rečiau. Pavyzdžiui: Viso grūdo makaronai su daržovių padažu ir kietuoju sūriu; traškios morkytės; nesaldinta arbata ir orkaitėje kepti vaisiai. Makaronus rinkitės viso grūdo kietųjų kviečių ar speltos, kukurūzų, bet tai neturi būti kasdienis pasirinkimas. Jei vakar valgė makaronų, šiandien pasiūlykite grikių, sorų ar perlinių kruopų su keptomis morkomis ir svogūnais. Taip pat rinkitės lęšius, žirnius, pupas ir pupeles. Šaltuoju metų laiku puikiai tinka kepti obuoliai, bananai, kriaušės, kurie turi ne tik šildantį efektą, bet ir geriau virškinami, ypač tiems, kas susiduria su pilvo pūtimu ir kitais virškinimo sutrikimais.

Sorų kruopų troškinys su vištienos filė

Jums reikės:

• ½ vištienos krūtinėlės filė (apie 400-450 g)
• 200 g sorų kruopų
• 2 vidutinio dydžio morkų
• 1 vidutinio dydžio svogūno
• 1 stiklinės šaldytų žirnelių
• 2 lauro lapų
• 4-6 kvepiančiųjų pipirų
• 4-6 petražolių šakelių
• žiupsnelio druskos ir šviežiai maltų juodųjų pipirų
• aliejaus (tinkamo kepimui)

Gaminimo eiga:

1. Vištienos filė supjaustykite 1-2 cm gabaliukais. Morkas ir svogūną supjaustykite mažais kubeliais.
2. Sorų kruopas suberkite į sietelį ir gerai praplaukite po tekančiu vandeniu.
3. Keptuvėje įkaitinkite aliejų ir sudėkite morkas su svogūnu. Kepkite ant vidutinio karščio apie 8 minutes. Sudėkite vištienos gabaliukus, pasūdykite, užberkite maltų pipirų ir viską kepkite dar kelias minutes.
4. Įberkite sorų kruopų, įpilkite 4 stiklines karšto vandens ir gerai išmaišykite. Įdėkite lauro lapų, kvepiančiųjų pipirų, petražolių šakelių ir troškinkite silpnoje kaitroje uždengtame puode apie 10-13 minučių, kol išvirs kruopos. Išjunkite kaitrą. Iš puodo išgriebkite petražolių šakeles ir lauro lapus.
5. Įberkite žirnelius, gerai išmaišykite ir leiskite pastovėti apie 10 minutes. Paragaukite ir, jei reikia, įberkite druskos ir šviežiai maltų juodųjų pipirų.

Specialios mitybos ir iššūkiai

Laikantis vien augalinės mitybos vaikams, ypatingą dėmesį reikėtų skirti kai kuriems svarbiausiems maistiniams elementams: geležiai, cinkui, jodui, kalciui, baltymams bei vitaminams D ir B12. Omega-3 riebalų rūgštys (EPA ir DHA) taip pat yra kritiniai maistiniai elementai, nes nevartojama žuvies. Augaliniai Omega-3 šaltiniai: linų sėmenys, čia sėklos, graikiniai riešutai, rapsų aliejus. Baltymai: įvairūs ankštiniai, tofu, tempė, sėklos, riešutai ir jų sviestai, pilno grūdo produktai.

Užtikrinant sveiką vaikų mitybą, būtina atkreipti dėmesį į maisto saugą ir galimas alergijas. Maisto alergijos ir netoleravimas tampa vis dažnesniu reiškiniu tarp vaikų. Jei jūsų vaikui reikalinga speciali dieta dėl alergijų ar kitų priežasčių, papildyti mitybą gali padėti specialiai pritaikyti maisto papildai. Nepaisant to, kokia speciali dieta reikalinga jūsų vaikui, svarbu užtikrinti, kad jis gautų visas būtinas maistines medžiagas augimui ir vystymuisi.

Svarbu pabrėžti, kad tai tik pavyzdiniai planai - kiekvieno vaiko poreikiai skiriasi priklausomai nuo fizinio aktyvumo, augimo tempo ir individualių ypatumų. Jei vaikas nuolat atsisako valgyti įvairų maistą ar demonstruoja kitokį nerimą keliantį elgesį, susijusį su mityba, verta pasikonsultuoti su vaikų psichologu ar mitybos specialistu.

Tokios įmonės kaip „Confetti“ specializuojasi sveiko, subalansuoto maisto gamyboje, teikdamos visos dienos maitinimą vaikų darželiams, stovykloms, mokykloms. Jos taip pat gamina gimtadienio skanėstus ir užkandžius be dažų, be chemijos ir be pridėtinio cukraus, naudodamos Lietuvos ūkininkų ir išskirtinės kokybės žaliavas. Maistas gaminamas nenaudojant riebalų, taikant lėto virimo principą, kurio dėka produktai nepraranda maistingumo, mineralų ir visų kitų vitaminų. Didelis dėmesys skiriamas estetikai.

tags: #apie #sveika #maista #vaikams

• Darbas Peterborough
• Kaip išvengti netaisyklingos laikysenos
• Kaip išreikšti dėkingumą ir meilę tėvams Kalėdų proga
• IKEA sprendimai mažylių drabužiams
• Saugumo aspektai vaikų darželyje