Svajonė turėti daržą: nuo idėjos iki derliaus
Tėvynės meilė ir noras puoselėti savo aplinką - tai, kas daugelį skatina kurti, auginti ir džiaugtis savo darbu. Svajonė turėti daržą gali virsti realybe, net ir neturint nuosavo sodo. Irenos Lukševičienės iš Kretingos istorija - puikus to įrodymas.
Irena augo kaime ir nuo vaikystės mėgo ne tik skaityti knygas, bet ir ravėti daržus. Nors vėliau studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą, darbas žemėje jai visada buvo artimas. Augindama vaikus, ji pati parveždavo jiems daržovių ir braškių iš už 8 kilometrų esančio sodo. Vėliau 10 metų triūsė prie Klaipėdos esančioje vyro sodyboje, kur pati sukūrė daržą ir gėlynus.
Susiklosčius nepalankioms aplinkybėms, Irena turėjo viską palikti ir grįžti į Kretingą. Vaikams užsienyje, anūkei studijuojant Vilniuje, ji liko viena bute. Nors turėjo daug laiko skaityti knygas, sužinoti naujienų iš interneto ar televizijos, lankyti Trečiojo amžiaus universitetą, būti gamtoje ar bendrauti su draugėmis, jai vis tiek trūko kažko - norėjosi vėl dirbti žemę, užsiauginti savo vaisių ir daržovių.
Kartą, eidama pro šalį, ji pastebėjo apleistą daržą vienoje sodyboje ir išreiškė norą jame padirbėti. Nors iš pradžių sulaukė abejonių, tačiau moters ryžtas ir noras padaryti gerą darbą nugalėjo. Sodybos savininkės žentas Arnas padėjo pastatyti šiltnamį ir suarti žemę, o Irena pati ėmėsi puoselėti daržą.
Dabar Irenai džiaugsmas kasdien eiti į sodybą, kur auga senos obelys, vyšnios, slyvos, o nuostabios gėlės skleidžia žiedus. Ji prisiaugina visko: nuo pavasarinių salotų ir ridikėlių iki braškių, bulvių, svogūnų, kopūstų, agurkų, cukinijų ir moliūgų.
Bendravimas ir dalijimasis derliumi
Darbas darže Irenai atneša ne tik džiaugsmą, bet ir bendravimo su kaimynais džiaugsmą. Aldutė pasiūlė vijoklinių pupelių, Vytautas davė aviečių daigų ir sutvarkė šiltnamio stiklą, o Alma pasidalino krienais. Irena dalijasi derliumi ir su jais, taip stiprindama draugiškus santykius.
Ji nesiekia vien naudos - „žaidžia“, eksperimentuoja, o svarbiausia - nuolat juda, kvėpuoja grynu oru, girdi gamtos garsus ir patiria stebuklą, kai dygsta sėklos, viskas auga, žydi ir duoda vaisių.
Nors kartais pavargsta, ypač kai tenka laistyti daržą po du kibirus vandens iš upelio ar semti iš šulinio, ir parsitempti derlių į butą, tačiau lentynos pilnos uogienių, pomidorų sulčių, raugintų agurkų ir burokėlių. Pomidorų derlius leidžia mėgautis jais patiems, atostogaujančiai dukters šeimai ir studentei anūkei, o likusius ji paruošia paprastu būdu - sultims ir padažui.
Ekologiškos daržininkystės principai
Irena nenaudoja jokių trąšų. Rudenį iš derliaus atliekų ji susideda didžiules komposto krūvas, o po metų žemę išnešioja po daržą ir perkasą. Šiltnamį tręšia dilgėlių, garšvų, pomidorų lapų išrūgomis. Kad augalų nepultų ligos, į vandenį įberia kalio permanganato arba įpila jodo.
Paklausta, ką darys, kai sodyboje atsiras nauji šeimininkai, Irena nusišypsojo: „Tikiu, kad kiti geri žmonės įsileis į savo daržą.“
Kaip pradėti auginti balkoninį konteinerinį sodą! Balkoninis sodas
Svajonė turėti daržą gali tapti realybe kiekvienam, tereikia noro, ryžto ir šiek tiek pastangų. Kaip rodo Irenos pavyzdys, net ir neturint nuosavo sodo, galima džiaugtis savo užaugintomis daržovėmis ir vaisiais.
Kitas pavyzdys, kaip svajonė apie sodą ir daržą gali virsti realybe - dainininkės Natalijos Bunkės istorija. Sūnaus Kristupo gimimas ją įkvėpė tapti sodinininke ir savo namuose Klaipėdoje auginti daržovių, vaisių ir uogų. Nors iš pradžių ji pati kirviu iškapojo jaunus vaismedžius, manydama, kad jie teršia kiemą, vėliau suprato savo klaidą.
TV3 laidos „Svajonių sodai“ komanda, atsižvelgdama į jos norus, sukūrė „išmanųjį“ sodą ir daržą, kuris bus automatiškai laistomas ir nereikalaus ravėjimo. Natalija džiaugiasi, kad turės gausų derlių ir galės parduoti ekologiškas uogas turguje.
A.Stulginskio universiteto Agronomijos fakulteto docentas Algirdas Amšiejus ir želdynų dizaineris Tautvydas Gurskas gyrė Nataliją už jos gebėjimus prižiūrėti sodą ir patarė, kaip natūraliomis priemonėmis apsaugoti sodą nuo ligų ir kenkėjų.
Natalija taip pat turės savo šiltnamį, kuriame augins agurkus ir pomidorus, tęsdama šeimos tradicijas.
Pradedantiesiems daržininkams, „Lidl“ sodo ir daržo prekių ambasadorė Solveiga pataria pradėti nuo mikrožalumynų ir atlikti namų darbus, kad suprastų, kada sėti, kokį substratą augalas mėgsta, ir kaip jį prižiūrėti. Ji taip pat rekomenduoja vadovautis sėjos kalendoriumi, kad daržovių sezonas džiugintų gausa ir įvairove.
Restorano „Monte Pacis“ virtuvės šefas Ernestas Viršilas dalijasi patirtimi apie daržo svarbą kulinarijoje ir meniu sudarymą atsižvelgiant į metų laikus. Jis pabrėžia gamtos ir Pažaislio vienuolyno apsupties įtaką jo kūrybai, leidžiančią naudoti šviežius žoleles ir daržoves.
Šefas taip pat akcentuoja sezoninių produktų svarbą ir siūlo naujus derinius, pavyzdžiui, vaivorykštinį upėtakį su pomidorų ikrais ar austrių padažu. Jo nuomone, kulinarija - tai tikroji kūryba, kurioje virėjai nuolat turi mokytis kurti patiekalus.
Ernestas Viršilas atskleidžia, kad jam labiausiai patinka prancūziškos virtuvės klasika, japoniškos virtuvės subtilumas ir itališkos virtuvės dėmesys produktams. Jis pabrėžia, kad prieskoniai ir padažai neturėtų dominuoti patiekaluose, o būti priemonė virėjo klaidoms paslėpti.
Šiuo metu madinga valgyti mėsainius, o vėlyvieji pusryčiai tampa vis populiaresni.
Šefas Ernestas Viršilas pasidalina receptu „Grybų kapučinas“, kuris puikiai atspindi rudens gėrybių panaudojimą virtuvėje.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
