Satja Sai Baba ir krikščionių požiūris į jo mokymą

Bhagavanas Šri Satja Sai Baba, kurį milijonai garbinančiųjų laiko dievybės įsikūnijimu (avataru), masina didėjantį ieškančiųjų būrį ir iš Vakarų. Tie žmonės keliauja į Putapartį, Indijos Andra Pradešo valstijoje esantį miestą, kur Satja Sai Baba yra įsirengęs pagrindinį savo ašramą - „Prašanti Nilajamą“ (netrikdomos vidinės ramybės buveinę). Dažna šitokių kelionių priežastis yra sunkios arba netgi nepagydomos ligos, mat Sai Baba turi nepaprastą stebukladario šlovę: jam priskiriami stebuklingi išgydymai, objektų „materializavimas“ ir net mirusiųjų prikėlimas.

Santykyje su krikščioniškąja tradicija kyla daug klausimų. Kai Vakarų piligrimai, paskyrę sau nemažai laiko, grįžta iš indiškojo ašramo pirmąkart pajutę ir supratę, kas iš tikrųjų esąs Kristus ir ko jis norėjęs, tai kaip tik ir būna įvykęs krikščioniškųjų sąvokų „pakrovimas“ induistiniu supratimu. Viename interviu buvo pasakyti tokie žodžiai: „Svami, kalbama, jog per 1972 metų Kalėdas tu pareiškęs, kad Jėzus sakė: „Tas, kuris mane pas jus atsiuntė, tas vėl grįš“. Ar tai reiškia, kad tu buvai tas, kurį Jėzus pasiuntė įsikūnyti?“ Su nenusakomu paprastumu svamis linktelėjo ir tarė: „Taip“.

Savo vardą jis aiškina kaip visų dalykų „dieviškąją motiną“ (Sai) ir „dieviškąjį tėvą“ (Baba). Jis yra po Krišnos antrasis „integralus avataras“ (purna avataras) ir sujungia savyje visus avataro požymius. Šitoks pretendavimas atsispindi ir Satjos Sai religijos emblemoje: lotoso žiedo vidurį lyg žiedlapiai juosia simboliai - induizmo, budizmo, parsų religijų, islamo ir krikščionybės (kryžius). Ši simbolika pabrėžia Sai Babos deklaruojamą universalią „meilės religiją“.

Religijų sintezė ir krikščioniškas požiūris

Daugelis naujesniųjų laikų indų guru, visų pirma ir Satja Sai Baba, atlieka tarytum harmonizuojančią, religijas vienijančią funkciją. Vaizduodami savo pačių susikurtą ir dažnai labai supaprastintą mokymą kaip visų religijų „esenciją“, jie padaro gerą įspūdį tiems, kurie žvalgosi ieškodami sintezės. Tačiau vertinant iš krikščioniškos perspektyvos, egzistuoja keletas esminių aspektų:

• Religijų vienybė: Sai Baba teigia: „Visos religijos yra mano“. Jis ragina savo sekėjus neatsižadėti savosios religijos, o papildyti ją „esencine“ meilės religija.
• Sintezės pavojus: Kai kurie kritikai pastebi, kad sekėjai šį mokymą laiko sinkretiniu, tačiau yra nuomonių, jog jo pasisakymai iš esmės visada lieka hinduistiniai.
• Dviguba narystė: Sai religijos nėra išoriškai atsiribojusios; jos siekia ne išstumti kitas religijas, bet susluoksniuoti jas: viešai - paveldėtoji religija, o ezoteriniuose sluoksniuose - tikroji guru religija.

Kontroversijos ir dvasinis palikimas

Satja Sai Babos veikla ir mokymas vertinami kontroversiškai. Yra žmonių, kurie tvirtina patys patyrę seksualinę prievartą arba girdėję kitų asmenų liudijimus, taip pat abejojama jo sugebėjimu apreikšti brangius juvelyrikos dirbinius. Nepaisant to, jo sekėjų skaičius siekia nuo 50 iki 100 milijonų visame pasaulyje. Po 2011 metais įvykusios fizinės mirties, jo misiją tęsia sekėjai, kurie teigia, kad Sai Baba veikia subtiliuoju pavidalu (sūkšma šaryra).

Krikščionių kunigai, tyrinėjantys šį fenomeną, dažnai atkreipia dėmesį į tai, kad Sai Babos judėjimas nėra misionieriškas, o pats mokytojas siekia atgaivinti žmogaus tikėjimą Dievu. Knygoje Katalikų kunigas sutinka Sai Babą nagrinėjama ši neįprasta patirtis, kurioje susiduria tradicinė krikščioniška dogma ir rytietiška avataro idėja. Nors Bažnyčios oficiali pozicija lieka atsargi dėl panteistinių atspalvių, daugelis lankytojų pabrėžia, kad po apsilankymo pas šį guru jie tapo švelnesni ir pradėjo labiau vertinti tikėjimo esmę.

tags: #apie #sai #baba #krikscioniu #kunigai

• Spanguolių ekstraktas: nauda sveikatai ir svarbios rekomendacijos
• atlikėjas, politologas ir „B’Avarijos“ įkūrėjas
• įstatymo esminiai aspektai ir taikymas
• Patogumas mamai ir kūdikiui maitinant
• Kaip atpažinti naujagimių hipoglikemijos simptomus