Sutrikusio elgesio vaikų ugdymas ir pagalba

Šiandieninėje visuomenėje didelis dėmesys skiriamas vaikų elgesiui, tai atsispindi įvairiuose institucijų teisės aktuose. Pastebima, jog ne vieną dešimtmetį mokslinėje literatūroje analizuojamas vaikų įvairiuose amžiaus tarpsniuose pakitęs elgesys: opozicinis neklusnumas, agresyvumas ir kiti elgesio bei emocijų sutrikimai, savireguliacijos sutrikimai. Vaikų elgesio problemų samprata yra aktuali tema, reikalaujanti nuodugnaus išnagrinėjimo.

Elgesio samprata ir normos

Tinkamas elgesys yra apibrėžtas žmogiškosiomis vertybėmis bei suformuotomis visuomenės taisyklėmis. Vaikas yra visuomenės narys ir naudodamasis savo teisėmis privalo laikytis nustatytų elgesio normų, privalo gerbti kitų žmonių teises. Viena iš šiuolaikinio ugdymo paradigmų yra ugdymas kaip ugdytinio vidinių galių skatinimas ir plėtojimas. Elgesys formuojasi mokantis, jį galima įvertinti ir valdyti tam tikrais metodais, be to, kiekvienas individas turi turėti atsakomybę už savo paties išsimokslinimą.

Savireguliacija kaip tinkamo elgesio pagrindas

Psichinė savireguliacija (self-regulation) - tai tikslingas individo savo paties aktyvumo reguliavimas. Tai savo elgesio, veiksmų siekimas, kontroliavimas ir koregavimas, keitimas pagal keliamus sau tikslus. Moksliniais tyrimais yra įrodyta, jog trūkstant metapažinimo įgūdžių iškyla sunkumai mokantis ar sprendžiant vienas ar kitas problemas. Individas, gebėdamas teisingai save vertinti tam tikroje gyvenimo situacijoje pagal realias galimybes, pasitiki savimi. Jei padėsime mokiniams pažinti savo teigiamybes ir silpnybes, išmokysime pasirinkti realius tikslus, suplanuoti, kaip juos pasiekti, o po to įvertinti savo darbą, padėsime mokiniams valdyti savo elgesį.

Netinkamas vaikų elgesys ir jo priežastys

Netinkamas elgesys dažnai yra gilesnes problemas rodantis simptomas. Jis atsiranda, kai vaikas patiria stresą, kai jam pernelyg sunku įveikti iškilusius sunkumus. Didžiausią įtaką elgesiui turi artimiausia aplinka - šeima. Priežastys yra kompleksinės: turi reikšmės genetiniai faktoriai, temperamentas, šeimos santykiai, socialinė aplinka.

Pagalbos metodai ir strategijos

Vaikai turi būti mokomi mažiausiai varžančioje aplinkoje. Tai reiškia, kad „sunkūs“ vaikai, kiek įmanoma, turėtų būti mokomi normaliose klasėse. Kiekvienas toks vaikas turi turėti individualizuotą mokymo planą (IMP), kurį parengia komitetas, į kurį įeina normalios klasės mokytojas, vaiko tėvai, specialusis pedagogas, taip pat ir kiti specialistai.

Dabartiniu metu pedagogams vis dažniau tenka taikyti specifinius metodus:

• Skaidykite informaciją: leiskite daryti pertraukas.
• Koreguokite aplinką: pašalinkite tai, kas atitraukia dėmesį.
• Pozityvus grįžtamasis ryšys: dažniau teikite vaikui pagyrimus už tinkamą elgesį.
• Emocijų įvardijimas: padėkite vaikui suprasti ir įvardyti savo emocijas.

Pedagogų pastangos koreguoti mokinio netinkamą elgesį yra viena sudėtingo proceso dalis, kita - turi tobulėti pats pedagogas. Mokinio elgesio pakeitimas labai dažnai reikalauja suaugusiųjų elgesio pasikeitimo: savanaudiškumo, pagarbos mokinio asmenybei, pasitikėjimo, geranoriškumo. Svarbiausia - kantrybė, supratingumas ir nuoseklus auklėjimas. Laiku suteikta pagalba padės vaikui išmokti tinkamai valdyti savo emocijas.

tags: #sutrikusio #elgesio #vaikai

• Odos pokyčiai ir rožinės valdymas laukiantis
• Sužinokite apie ugdymo direktoriaus pavaduotojo atlyginimą
• Apie skausmo vertinimą vaikams
• Vaikų dainų mokymasis su akordais
• išsami informacija apie globą ir įvaikinimą