Psichologinė pagalba išgyvenant kūdikio netektį nėštumo metu ar po gimdymo

Nėštumas - ypatingas laikotarpis moters gyvenime, atnešantis palaimingo laukimo pojūtį, tačiau kartu ir begalę tiek fizinių, tiek psichologinių iššūkių. Kas gali būti skausmingiau, kai ne vaikai turi laidoti tėvus, o tėvai vaikus! Tokia mirtis skaudžiai paliečia tiek suaugusį žmogų (tėvą, motiną), tiek vaiką (brolius, seseris). Kūdikio netektis nėštumo metu ar netrukus po gimimo yra viena skaudžiausių patirčių šeimai. Svarbu suvokti, kad netekties skausmas yra realus ir jam reikia pagalbos bei supratimo.

Netekties išgyvenimo etapai ir emocijos

Gedėjimas yra normali žmogaus reakcija į netektį. Tačiau kai kada jis gali susikomplikuoti: pernelyg ilgai ir intensyviai trukti, prisipildyti pykčio, depresijos ar fizinių simptomų. Gydytoja psichoterapeutė Elizabeth Kübler-Ross, įžymioji liūdesio ir netekties išgyvenimo etapų įvardytoja, pažymi, kad žmonių liūdesys pasireiškia ne tik skirtingai, bet ir su tam tikrais bendrais dėsningumais.

Gedėjimo apraiškos ir jausmai

Netekties gėla dažniausiai išliejama verkimu, raudojimu, klyksmu, rankų grąžymu, galvos lingavimu, žodžių kartojimu ir pan. Visos reakcijos yra tinkamos gedėjimo metu, todėl reikia nekliudyti tėvams išreikšti savo skausmą jiems priimtinu būdu. Deja, dažnai aplinkiniai nenori matyti ir girdėti jų verkiančių, nelaimingų, stengiasi juos prablaškyti, kalbėti apie įvairius dalykus, nesusijusius su vaiko mirtimi.

Sielvartaujant išreiškiamas kartėlis bei pyktis: trankant durimis, garsiai šaukiant arba tūžtant ant kitų žmonių, tam tikra prasme susijusių su vaiko mirtimi, pvz., automobilį vairavusio asmens, aplaidžios auklės, medikų. Kartais pyktis gali būti nukreiptas į pačią vaiko mirtį ar Dievą, taip pat į likusius savo vaikus, kurie laikosi atstu nuo tėvų. Kai kada pyktis neišsakomas balsu, užsidarant tyloje; tuomet jo apraiškos išoriškai nepastebimos, bet tai gali sukelti vidinių emocinių ir fizinių pažeidimų. Pyktis pats savaime paprastai neišnyksta.

Gedintys tėvai jaučia kaltę. Tai normali gedėjimo proceso dalis, dažniausiai kylanti iš dviejų šaltinių: pačios mirties prigimties bei kelio jai užkirtimo ir iš tarpasmeninių santykių problemų. Kaltė susijusi su graužatimi - ar tikrai buvome geri tėvai, neišnaudotom galimybėm - gal pasirinkom netinkamą gydymą bei slaugą, ir su kitais vaikelį liečiančiais sprendimais arba neišspręstu konfliktu (dėl ko nors) su juo, kol dar buvo gyvas. Tėvai gali save kaltinti praktiškai dėl kiekvieno su vaiko auginimu bei priežiūra susijusio dalyko. Kaltė gali pasireikšti įvairiomis formomis ir paveikti fizinę bei psichinę gedinčiųjų sveikatą. Gedėjimo procese tėvai gali išgyventi ir gėdos jausmą. Jis susijęs su kalte. Tada dažnai nerimaujama dėl savo socialinio statuso.

Karčiai saldus liūdesys - iš naujo išgyvenamas praradimas, kartais toks pat stiprus jausmas, kaip ir pirmąjį kartą. Jis gali atsirasti „ypatingomis“ progomis: vaikelio gimimo ar mirties dieną, per atostogas ar svarbius įvykius.

Patys gedintieji neretai pastebi, kad jų mąstymo procesas taip pat paveiktas artimo asmens mirties. Juk sugriūna ateities svajonės, keičiasi gyvensena, pakinta išorinė aplinka, tačiau vidinis žmogaus suvokimas, jo pasaulėvoka lieka tokia pati, todėl atsiranda neatitiktis tarp tikro ir susikurto pasaulėvaizdžio. Daugeliui žmonių labai sunku suvokti šiuos du pasaulius kaip vieną ir tą patį, vientisą; tai gali nuvarginti ir net sutrikdyti protą. Dėl šio nevientisumo kilę mąstymo sutrikimai pasireiškia atminties pablogėjimu, interesų susilpnėjimu arba praradimu, pablogėjusia dėmesio koncentracija, pasitenkinimo pojūčio praradimu, dezorientacija, bejėgiškumu, identiškumo praradimu.

Kaip netektis veikia šeimą?

Pastebėta, kad moterų ir vyrų liūdesys kažkiek skiriasi. Būdingesnis moterų atsakas - baimė, liūdnumas, ašaros, tuštumos pojūtis, pyktis, pavydas, kaltės jausmas, savo vertės suvokimo praradimas. Vyrus dažnėliau slegia bejėgystė, nenaudingumas, pagalbos nebuvimas, pyktis, frustracija (jausmas, kad viskas žlugo), kaltės jausmas, baimė arba jausmų slopinimas. Tokie išgyvenimai atsiliepia ir tarpusavio santykiams: sutuoktiniai ima užtrukti darbe, tvarkydami įvairiausius reikalus, ar ilgiau nei anksčiau pabūti bažnyčioje. Skausminga patirtis vienas poras atitolina, o kitas suartina.

Brolio ar sesers mirtį išgyvenantys vaikai, būdami nepatyrę liūdėtojai, šią situaciją priima kaip itin sukrečiančią, ir jei suaugusieji dėl didelio skausmo neatkreips į juos dėmesio, šiems gali prasidėti streso sukeltos neadekvačios reakcijos: šlapinimasis naktį į lovą, tikų atsiradimas, dėmesio nesukoncentravimas, užsidarymas savyje, nenatūralus gerumas arba agresyvumas ir pan. Vaikai kaip niekas kitas dar labiau linkę prisiimti kaltės jausmus: ar tik ne dėl manęs sesutė ar broliukas mirė? Ar ir aš mirsiu? Jei būčiau geriau elgęsis, gal sesutė ar broliukas nebūtų miręs? Vaikai taip pat nori jaustis įvykių šeimoje dalyviai, todėl vertėtų su jais pasišnekėti. Tik tiek, kiek jie nori žinoti ir kiek pagal savo amžių gali suprasti. Svarbiausia kalba yra meilė ir dėmesio rodymas.

Atsisveikinimas ir prisiminimai

Svarbiausia kalba yra meilė ir dėmesio rodymas. Visada prisimename, kas buvo paskutinį kartą, todėl ryšio su vaikeliu paskutinėmis dienomis užmezgimas svarbus ir tėvams, ir juo labiau kūdikiui. Gedėjimo specialistai patartų atvirkščiai, nes atiduota visa meilė, padaryta visa, kas geriausio buvo įmanoma padaryti, vėliau padeda lengviau pereiti netekties fazes, išgyvenamas mažesnis kaltės jausmas.

• Išgedėkite! Atsisveikinkite! Žinokite! Jūs turite teisę prašyti savo vaiko kūnelio, nesvarbu, kokio dydžio ir kiek savaičių būtų.
• Prisiminkite! Neužmirškite išėjusio vaikelio. Jis niekur nedingo.
• Pasitikėkite! Gyvenkite!

Jei vaikelis gimė gyvas ir kažkiek išgyveno, tėvai pirmiausiai užregistruoja vaikelio gimimą, o po to mirimą. Jeigu kūdikis nepajėgė išgyventi arba jau gimė negyvas - registruojamas vaikelio mirimas. Visa tai atliekama savo miesto ar rajono savivaldybėje, gimimų ir mirimų registracijoje. Po to išmokamos priklausančios valstybės pašalpos, gaunama laidojimo vieta.

Vilniuje, Švč. Mergelės Marijos bažnyčioje, kabo ypatingas Mergelės Marijos paveikslas, skirtas negimusiems vaikeliams. Prie šio paveikslo galima pakabinti votą už savo prarastą vaikelį, taip išreiškiant meilę ir atminimą. Be to, čia galima pasimelsti specialiomis maldomis, skirtomis ne tik už negimusius vaikučius, bet ir už besilaukiančias moteris, kurios laukia naujos gyvybės atėjimo, bei už tas, kurios susiduria su sunkumais pastoti. Globok negimusius vaikučius.

Pagalba ir palaikymas tėvams

Kadangi visi esame skirtingi, tad ir gedime skirtingai. Kaip netekties išgyvenimas praeina per įvairų laikotarpį ir įvairiomis išraiškomis, taip ir pagalbą renkamės tuo metu mums priimtiniausiu būdu. Svarbu ieškoti pagalbos ir nebandyti įveikti skausmo vienumoje. Buvimas šalia, išklausymas ir kalbėjimasis yra svarbiausi dalykai šeimai kriziniu laikotarpiu. Šeimai ypatingai sunkiu momentu, būtina stengtis kuo daugiau laiko praleisti kartu, kad kiekvienas narys jaustųsi palaikomas ir suprastas. Tokiais momentais itin svarbu atvirai dalintis jausmais, baimėmis ir lūkesčiais, siekiant stiprinti tarpusavio ryšį ir pasitikėjimą.

Ką sako patirtys?

Tammie Thomson knygoje „Gedėjimo kelionė“ (Journeys through grief) pateikė tėvų mintis apie jų skaudžią patirtį:

• Mūsų išklausymas. Supratimas, kad mes taip galime jaustis metų metus.
• Kalbėjimasis apie Annie ir pripažinimas, kad mes esame mama ir tėtis. Annie yra mūsų dukra, o ne miręs kūdikis.
• Netrukdymas man gedėti taip, kaip noriu. Neapsimetinėjimas, kad jie žino, ką aš išgyvenu.
• Nepasakymas man, kad aš turiu būti stipri. Pasakymas, kad aš dar ilgai kalbėsiu apie netektį ir kad skausmą pergyvenčiau man geriausiu būdu.
• Nepasakymas, kad aš laiminga, nes turiu sveiką vyrą ir dar du vaikus namuose ir kad turiu tuo didžiuotis!
• Pagalba namų ruošoje ir maisto gaminime, kai slaugiau daug dėmesio ir jėgų reikalaujantį naujagimį ir gedėjau jo netekus.
• Tiesiog norėjosi, kad kas nors ateitų ir kalbėtų apie tai. Atrodo, žmonės dažnai laukia, kol sužeisti asmenys paprašys pagalbos, tuo tarpu šiems reikia, kad kas nors ateitų ir ištartų: „Pasakyk man, kaip tu jautiesi? Man tai iš tiesų rūpi“.
• Pokalbis apie Timotiejaus nufotografavimą ir jo vadinimas vardu, nors sūnus buvo sunkus ligonis.
• Pasidalijimas išgyvenimais praradus savo kūdikį. Nesakymas: „Ji ypatinga, todėl Dievas norėjo ją turėti savame sode“. Tiesiog susirgau nuo frazės „Dievas jos norėjo“. Aš jos norėjau daug labiau nei kas nors kitas!
• Vyro, mamos, tėvo ir kitų artimųjų pripažinimas, kad tai buvo realus, gyvas kūdikis, kuris, deja, negalėjo išvysti šio pasaulio.
• Kad jie galėjo man leisti kalbėti apie netektį, užuot galvoję, kad nieko tokio neatsitiko. Buvimas pajėgiam kalbėti apie kūdikį, paminint jo vardą.

Kalbėjimasis. Mano artimiesiems atrodė, kad jei jie nekalbės su manimi apie tai, aš ne taip smarkiai jausiu netektį. Matome, kad kalbėjimasis padeda išgyventi ir išlaisvinti viduje glūdinčius jausmus. Ir sena patarlė juk sako, kad pasidalytas skausmas perpus mažesnis.

Specializuota ir bendruomenės pagalba

VšĮ Krizinio nėštumo centras siūlo pagalbą moterims ir šeimoms, susidūrusioms su sudėtingomis nėštumo situacijomis, įskaitant netektį. Centre dirbantys specialistai teikia psichologinę ir emocinę paramą, padeda susidoroti su netekties skausmu ir ieškoti būdų, kaip išgyventi šį sunkų laikotarpį. Be to, centras teikia informaciją ir švietimą apie nėštumo netektį, organizuoja paramos grupes ir individualias konsultacijas. Angelo mama - organizacija, teikianti paramą ir pagalbą tėvams, praradusiems savo vaikus. Ši organizacija siūlo emocinę ir psichologinę pagalbą, padeda tėvams išgyventi netektį, suteikia galimybę bendrauti su kitais tėvais, patyrusiais panašius išgyvenimus. Kūdikio netektis - organizacija specializuojasi pagalbos teikime tėvams, praradusiems kūdikius nėštumo metu arba netrukus po gimimo. Jie siūlo psichologinę pagalbą, įskaitant individualias konsultacijas ir grupines paramos sesijas, kuriose tėvai gali dalintis savo išgyvenimais ir gauti palaikymą iš žmonių, kurie patyrė panašias netektis.

Štai keletas pagrindinių pagalbos šaltinių ir specialistų, kurie gali padėti:

• Psichikos sveikatos centrai teikia medicinos psichologo, psichiatro konsultacijas, atlieka diagnostiką visose savivaldybėse. Nemokamos (draustiems asmenims), be siuntimo.
• Visuomenės sveikatos biurai rengia psichologinę sveikatą stiprinančius grupinius užsiėmimus, buria savitarpio paramos grupes, teikia nemokamas anonimines psichologo konsultacijas visose savivaldybėse.
• Mobilios krizių įveikimo komandos, esant psichologinei krizei šeimoje ar organizacijoje, teikia konsultacinę pagalbą telefonu, prireikus psichologų komanda teikia pagalbą vietoje. Tel. 1815 I-V 8-20 val., www.kriziukomanda.lt.
• Pogimdyminės depresijos centras (dalis paslaugų nemokamos) - švietimas bei informacija apie depresiją po gimdymo, psichologų ir kitos paslaugos tėvams ir specialistams.
• SPECIALIZUOTOS KOMPLEKSINĖS PAGALBOS CENTRAI (SKPC) - pagalba nukentėjusiems nuo smurto artimoje aplinkoje. Ji yra nemokama ir konfidenciali, veikia visoje Lietuvoje, kiekvienoje savivaldybėje / www.vmotnam.lt, www.specializuotospagalboscentras.lt.
• Mamos linija - Anoniminė emocinė parama el. paštu ir telefonu.
• SAVITARPIO GRUPĖS. Moterų grupės, mamų forumai, susitikimai, šilti ryšiai su draugėmis. Nors Lietuvoje dar nėra priimtina taip, kaip kitose šalyse, lankyti grupinės terapijos ar savitarpio pagalbos grupę, tačiau žmonės, kuriuos vienija ta pati problema, randa vienas kitą tiesiog nejučiomis. Pas mus panašios grupės dažniau buriasi parapijų namuose ir šeimos centruose, todėl apie jas galima pasiteirauti bažnyčioje.
• Programėlė „RAMU“ - tai skubi pagalba panikos atakos metu, kuri visada su tavimi.
• Programėlė „ATSIPŪSK“ - dėmesingumo praktikų ir meditacijų rinkinys, kuris tau padės įveikti stresą, sušvelnins nemalonius emocinius išgyvenimus ar net fizinį diskomfortą bei skausmą.
• Programėlė „PAGALBA SAU“ - emocinės savipagalbos programėlė, kuri ne tik padeda stebėti savo būseną, bet ir suteikia informaciją, kur kreiptis ar nukreipti kitą, prireikus pagalbos.
• MAMA MUMS RŪPI - pogimdyminės depresijos prevencija. Informacija, nemokamos paskaitos tėvams, terapinės savipagalbos grupės.
• CARITAS MOTINOS IR VAIKO GLOBOS NAMAI - paslaugos besilaukiančioms ir moterims su vaikais iki 7m.: konsultavimas, savitarpio pagalbos grupės, ilgalaikis prieglobstis mamoms iš visos Lietuvos.

Jei prieinamas internetas ir nenorima viešumos bei žmonių sambūrio, nesunku rasti pagalbos ir internetiniuose puslapiuose, pavyzdžiui, www.pagalbasau.lt.

Sveiki, noriu jūsų visam kolektyvui, o ypač psichologei padėkoti už suteiktą psichologinę paramą praradus 2 savo vaikučius ir ypatingą palaikymą, įkvėpimą tikėti, kai nebebuvo vilties ir stebuklą, kurį pagaliau po 3 metų pastangų šiandien laikau savo rankose. Mūsų stebuklui jūsų dėka jau 2 dienos, didesnės meilės ir džiaugsmo gyvenime būti negali. Ačiū už įkvėpimą ir viltį gyventi bei laikyti pačią tikriausią meilę savo rankose. Džiaugiuosi, kad išdrįsau kreiptis pagalbos.

Specialistų vaidmuo

Jei priimtiniau individualiai kalbėtis su psichologu, psichoterapeutu, socialiniu darbuotoju ar kitokiu specialistu, šitai visada įmanoma, svarbu tik kreiptis. Tokia parama aptinkama ir ligoninėse. Sveikatos priežiūros įstaigose taip pat dirba medicinos psichologai.

Psichiatras gali oficialiai diagnozuoti visus psichikos ir elgesio sutrikimus, bei skirti reikiamą gydymą vaistais ir (ar) psichologo konsultacijas ar psichoterapinį gydymą. Psichoterapeutas turi platų supratimą apie žmogaus psichiką ir gali gydyti pacientus psichoterapiniais metodais. Psichoterapijos metu paciento problemos yra analizuojamos ir priežastys šalinamos giliau nei psichologo konsultacijų metu, taikant konkrečią psichoterapijos paradigmą (kryptį). Yra įvairių paradigmų: psichodinaminė, psichoanalitinė, kognityvinė-elgesio, humanistinė-egzistencinė ir kt. Psichoterapijos rūšį, kuri bus efektyvi konkrečiai jums, galima parinkti pagal jūsų asmenybę bei pagal jūsų patiriamas problemas.

Esant ūmiai būklei, kai gresia pavojus sveikatai ar gyvybei, skambinti 112.

Kaip padėti gedintiems tėvams?

Nenuvertinkite! Neklausinėkite! Neapgaubkite savo liūdesiu! Atjauskite šeimą! Nebijokite būti nuoširdūs! Turėkite kantrybės! Informuokite! Nuraminkite! Negailėkite savo laiko! Pasirinkite švelnų toną! Galvokite, ką sakote! Būkite supratingi! Konsultuodami artimuosius mokysime, savarankiškai organizuoti pagalbą PD požymius patiriančiai mamai. Tikime, kad kiekvienas šeimos narys turėtų žinoti, kaip padėti PD patiriančiam artimajam bei vertinti emocinius sunkumus kaip visos šeimos patirtį.

Patarimai medikams ir artimiesiems

1. Diagnozavus vaisiaus ligą:
   • Raskite tinkamą laiką ir vietą pranešti šią žinią tėvams.
   • Jei šeima ieško kitos nuomonės, neįsižeiskite. Tai nereiškia, kad jumis nepasitiki.
   • Jokiu būdu nepatarinėkite. Medikai negali priimti nutarimo, ar nutraukti nėštumą, ar ne.
   • Jei šeima nutaria išnešioti vaisių, elkitės taip, kaip lauktumėte sveiko vaikelio. Negalite tokios šeimos nustumti į šalį, net jei žinote, kad vaikas vis tiek neišgyvens.
   • Kai gimsta retą ligą turintis naujagimis, padėkite tėvams prie jo prisiliesti.
2. Gimdantys anksčiau laiko:
   • Švelniai ir suprantamai šeimai paaiškinkite, kad jų vaikelis gims anksčiau laiko.
   • Kantriai ir supratingai pasiūlykite tėvams pasisveikinti/atsisveikinti su jų vaikeliu.
   • Jei šeima jus kaltina, neįsižeiskite.
   • Duokite laiko šeimai gedėti, suteikite tam atskirą erdvę.
3. Po medicininės intervencijos:
   • Prieš atlikdami medicininę intervenciją, kantriai ir švelniai paaiškinkite.

tags: #nestumo #metu #zuvo #vyras

• Sužinokite daugiau apie Abena sauskelnes
• Išsami Kaltinėnų apžvalga
• Apie spermatozoidų ir testosterono gamybą
• patarimai perkant vaikiškas pirštines
• Kaip teisingai maitinti kūdikį mišinuku