Šiuolaikinėje visuomenėje vis dažniau pasitaiko atvejų, kai moterys ryžtasi susilaukti vaikų būdamos vyresnio amžiaus. Nors medicinos pažanga leidžia moterims lanksčiau planuoti savo gyvenimus, nėštumas vėlesniame amžiuje yra susijęs su tam tikrais sunkumais ir rizikomis, kurias svarbu žinoti ir įvertinti. Specialistai pabrėžia, kad griežto atsakymo - „taip“ arba „ne“ - į klausimą apie gimdymą sulaukus 45 metų nėra, tačiau kiekviena situacija turi būti vertinama individualiai.

Gydytojai akušeriai ginekologai pabrėžia, kad svarbu atsižvelgti ne tik į motinos, bet ir į tėvo amžių. Kauno klinikų Vaisiaus medicinos centro vadovė doc. dr. Eglė Machtejevienė teigia: „Didelės rizikos nėštumas gali prasidėti dar iki pastojimo. Jeigu pacientė yra vyresnio amžiaus, jeigu jai yra 35 metai ir daugiau, jeigu vaiko tėtis yra 42 metų ir daugiau, tuomet mes kalbame apie genetinius tyrimus, kurių reikės vaisiui.“
Ginekologas akušeris Heraldas Stankevičius atkreipia dėmesį į fiziologinius pokyčius: „Dažniausiai 45-55 metais įvyksta menopauzė, moterims baigiasi menstruacijos, išsenka folikulų atsargos, todėl remiantis moters fiziologija, galima teigti, kad gimdymas po 45 m. neturėtų būti rekomenduojamas.“ Jei tokiame amžiuje moteriai dar nebūna įvykusi menopauzė, vyksta kiaušialąstės senėjimo procesai. Tai reiškia, kad kiaušialąstė sunkiau apvaisinama, zigota sunkiau implantuojasi, o implantavus daugiau šansų, kad gali įvykti persileidimas.

Kuo vyresnė moteris, tuo didesnė tikimybė nėštumo ir gimdymo metu sulaukti komplikacijų ir sunkumų. Ginekologė akušerė Diana Ramašauskaitė vardija rizikas: „Esant vyresniam gimdyvės amžiui didėja hipertenzinių būklių, gestacinio diabeto, daugiavaisio nėštumo, placentos pirmeigos ir atšokos, priešlaikinio gimdymo, gimdymo distocijos, operacinių gimdymo užbaigimo būdų, perinatalinio mirtingumo tikimybė.“ Taip pat verta atkreipti dėmesį į šią suvestinę:
| Nėščiosios amžius | Dauno sindromo rizika |
|---|---|
| 25 metai | 1:1500 |
| 35 metai | 1:300 |
| 45 metai | 1:20 |
Psichologė Vitalija Mikutainienė pastebėjo, kad vėlyva motinystė turi tiek savo pliusų, tiek minusų. Dažniausiai nėštumą planuojanti vyresnė moteris emociškai yra brandesnė, ji turi didesnį finansinį užtikrintumą, kitaip reaguoja į įvairias situacijas. Aišku, yra ir trūkumų - didesnė gyvenimo patirtis sąlygoja daugiau baimių, kad kažkas atsitiks su vaiku, tuomet atsiranda perteklinis noras jį apsaugoti, noras tobulai auginti, labiau išlepinti.
Visgi, psichoterapeutas Eugenijus Laurinaitis atkreipia dėmesį, kad dėl įvairių priežasčių šiais laikais ilgiau trunkančios paauglystės laikotarpiu jaunimas gyvena aktyvų socialinį ir lytinį gyvenimą, tačiau nenori įsipareigoti. Tai viena iš priežasčių, kodėl Lietuvoje vidutinis gimdyvių amžius didėja.

Pasirūpinus savo bendrąja sveikatos būkle, vyresnėms nei 35 m. moterims rekomenduojami genetiniai tyrimai, siekiant sumažinti galimų komplikacijų riziką. Gydytojas genetikas doc. dr. Danielius Serapinas pabrėžia: „Jei pageidaujama saugesnio ir modernesnio neinvazinio tyrimo, gana ilgą nėštumo laikotarpį galima atlikti vaisiaus DNR tyrimą NIPT, testą iš motinos kraujo (Natera Panorama), kuris tiksliai įvertina vaisiaus būklę dėl penkių chromosominių ligų.“
Svarbu, kad prenatalinių genetinių tyrimų atlikimas ir vertinimas turi vykti kartu su atitinkamu konsultavimu. Gydytojai visada tokio amžiaus moteriai išaiškins galimas komplikacijas, įvertins moters galimybes pastoti, patars prieš nėštumą pasikonsultuoti su kitais specialistais, jeigu moteris turi lėtinių ligų. Kiekviena situacija yra individuali ir kiekvienos moters bei šeimos sprendimas - kokį kelią pasirinkti.