Naujagimių odos spalva: kodėl juodaodžiai kūdikiai gimsta šviesūs ir kaip vystosi odos pigmentacija
Gimimo metu visų žmonių, nepriklausomai nuo rasės, oda būna šviesi. Tamsiaodžių tėvų vaikų oda tamsų atspalvį įgauna per pirmas kelias valandas po gimimo. Šis procesas yra natūralus ir susijęs su melanino, odos pigmento, gamyba. Iš pradžių naujagimių spalva labai dažnai būna violetinė arba tamsiai raudona, kadangi kūdikis dar nebuvo įkvėpęs oro. Pirmą oro gurkšnį kūdikis gauna su pirmuoju riksmu, ir tada jo oda palaipsniui ima šviesėti.
Melanino vaidmuo odos spalvos formavimuisi
Afrikos gyventojų oda skiriasi nuo europiečių odos tuo, kad joje yra ypatingo pigmento, kuris vadinasi eumelaninas. Šis pigmentas ir yra atsakingas už odos spalvą - juodą ar rudą, kurios intensyvumas gali skirtis. Gamta pati pasirūpino Afrikos gyventojais ir apdovanojo juos tamsios spalvos oda. Tai evoliucijos rezultatas - taip žmogaus organizmas apsaugomas nuo saulės skleidžiamo spinduliavimo, kurio šioje planetos dalyje daug daugiau nei šiauriau išsidėsčiusiuose regionuose.
Vyrauja nuomonė, kad melaninas atlieka apsauginę funkciją ir gelbsti nuo perkaitimo, tačiau tai nėra tiesa. Iš tiesų situacija yra priešinga - didesnį kiekį šviesos sugeria ne balta, o juoda spalva. Pagrindinis pigmento vaidmuo - jis sugeria UV spindulius, kurie kenkia žmogaus organizmui. Prasiskverbę į gilius epidermio sluoksnius ultravioletiniai spinduliai skatina laisvųjų radikalų atsiradimą. Šie nestabilūs molekulių junginiai kenkia sveikoms, normalioms ląstelėms, dėl ko gali išsivystyti onkologinės ligos, pavyzdžiui, vėžys. Melaninas reaguoja į šiuos radikalus ir neutralizuoja jų poveikį.
Kuo toliau nuo pusiaujo gyvena žmonės, tuo jų oda šviesesnė. Net ir Europos gyventojų organizme gaminasi melanino pigmentas, kai vasarą mes įdegame. Tačiau baltaodžių atveju melaninas suyra iškart, vos tik baigiasi saulės spindulių poveikis, ir ilgainiui oda pašviesėja.
Odos spalvos mokslas – Angela Koine Flynn
Kodėl visų rasių žmonių pėdos ir delnai balti?
Galbūt esate pastebėję, kad nei pėdos, nei delnai niekada neįdega, kad ir kaip besistengtume įdegti tose vietose. Tai vėlgi susiję su melaninu, kurio visų be išimties rasių žmonių šiose kūno vietose praktiškai nėra. Organizmui pigmento gamyba yra ne tik sudėtingas, bet ir brangus procesas, reikalaujantis svarbių resursų ir medžiagų. Kadangi pėdos ir delnai mažiausiai kenčia nuo saulės poveikio, išmintingasis organizmas taupo jėgas ir neeikvoja brangiųjų resursų šiems odos plotams. Kai kurie mokslininkai mano, kad pėdų ir delnų odoje pigmento nėra ne tik dėl išteklių taupymo, bet ir todėl, kad oda šiose vietose daug grubesnė nei kitose, todėl ir taip yra geriau apsaugota nuo žalingo ultravioletinių spindulių poveikio.
Genetinės variacijos ir išimtys
Nors odos spalvą lemia genai, kartais pasitaiko itin retų ir neįtikėtinų atvejų. Pavyzdžiui, Palerme imigrantų šeimoje iš Nigerijos gimė baltaodė mergaitė, vardu Nmachi. Abu mergaitės tėvai yra nigeriečiai, jų oda yra tamsi. Šis atvejis abstulbino net genetikos ekspertus, kurie negalėjo paaiškinti tokios mergaitės išvaizdos. Anot Oksfordo universiteto Žmogaus genetikos katedros vedėjo, profesoriaus Bryano Sykeso, tai tikrai neįtikėtina, tačiau mokslininkų teigimu, šviesios odos genai gali tarsi peršokti kartas, net jei artimiausioje šeimos istorijoje baltaodžių nebuvo.
Taip pat pasitaiko atvejų, kad mišrios rasės poroms gimsta visiškai skirtingos odos spalvos dvynukai. Pavyzdžiui, 2006 metais mišrios rasės britų porai gimė dvynukės, kurių viena buvo baltaodė, o kita juodaodė. Nors tokių atvejų tikimybė lygi vienam iš milijono, tai demonstruoja sudėtingą genetinį paveldėjimo mechanizmą.
Albinizmas - pigmento trūkumas
Yra ir albinosų, kuriems daug sunkiau nei kitiems žmonėms. Kadangi jie gimsta su mutavusiu tirozinazės genu, jų organizme melaninas nesigamina. Jo nėra ne tik odoje, bet ir plaukuose, akyse - niekur. Albinizmas yra paveldimas sutrikimas, manoma, kad vienas iš 17 tūkstančių vaikų gimsta būtent toks. Albinosai labai jautrūs saulei, be to, jiems neretai iškyla problemų su kaulų sistema, regėjimu. Šiems žmonėms būtina ypač kruopšti odos ir akių apsauga nuo saulės spindulių.
Bendrosios naujagimio odos savybės pirmosiomis gyvenimo dienomis
Pirmąjį mėnesį po gimdymo mažylis būna pažeidžiamiausias, nes iš mamos įsčių patenka į visai naują aplinką, prie kurios turi prisitaikyti. Naujagimio odos išvaizda keičiasi labai greitai. Iš karto po gimimo pastebėsite, kad naujagimis šlapias, nes jis ką tik mirko vaisiaus vandenyse. Baltos lipnios apnašos, kurios veikiausiai taip pat matomos ant ką tik gimusio mažylio kūno, yra vadinamos verniksu - apsauginiu varškės konsistencijos tepalu, kuris saugo odą ir palaipsniui pasišalina.
Pirmosiomis dienomis daugelio naujagimių oda dažnai pleiskanoja. Tai normalus reiškinys, odos reakcija į sausą orą po ilgo laiko, praleisto vaisiaus vandenyse. Po pleiskanomis esantis odos paviršius paprastai yra drėgnas ir minkštas.
Naujagimių rankos ir kojos gali atrodyti tamsesnės nei kūnas. Tai pastebėjus, reikėtų pakeisti jų padėtį - tada spalva iš karto ims keistis. Mažylio kraujagyslės dar tik vystosi, ir šis spalvos kitimo reiškinys ilgainiui nebesikartos. Tačiau jei ne tik rankos ir kojos, bet ir kūdikio kūnas tampa violetiniais, būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją, nes ypač tamsi spalva gali būti ženklas, kad kraujyje per mažai deguonies.
Ant krūtinės, rankų ar nugaros mažylis gali turėti pūkelių, vadinamųjų lanugo. Tai minkšti, ploni ir tamsoki plaukeliai, kurie paprastai nuslenka maždaug per mėnesį, nors jei naujagimis tamsiaplaukis, gali išsilaikyti ir kelis mėnesius.
Pirmąsias dvi gyvenimo savaites naujagimių veidai gali būti nusėti mažais inkštirais. Tai įprastas reiškinys, rodantis, kad pasišalina per nėštumą motinos organizme pasigaminę hormonai. Taip pat kūdikių oda dažnai įgauna gelsvą atspalvį - ši būklė vadinama naujagimių gelta, atsirandanti kepenims šalinant pasenusius raudonuosius kraujo kūnelius.
Juodaodžių žmonių istorinė percepcija
Juodaodžiai - tai žmonės su tamsia arba su labai tamsia oda, paprastai vienos iš dviejų didžiųjų rasių - negridų ar australidų - atstovai. Antropologiniai duomenys byloja, kad žmonija į negridus ir europidus suskirstyta labai seniai - ne mažiau nei šimtą tūkstančių metų.
Istorijoje juodaodžių žmonių odos spalva ir išvaizda lėmė jų socialinę padėtį ir vertinimą. Jau graikų antikos laikais juodaodžius vaizduojant kaip prastesnius žmones, pavaldžius baltiesiems, tvirtinosi rasistinė Europai būdinga nuostata. Didžiojoje Lietuvos Kunigaikštystėje (LDK) juodaodžiai niekada nebuvo masinis reiškinys. Dėl didelio geografinio atstumo jie į valdovų ir diduomenės dvarus buvo gabenami pavieniui ir epizodiškai. Socialiniame LDK peizaže jie ryškiau neišsiskyrė ir buvo laikomi įdomia retenybe, „egzotais“.
Nuo XVI a. vidurio praktiškai visuose LDK valdovų dvaruose būdavo bent po vieną juodaodį tarną. Madingi juodaodžiai pasidarė XVII-XVIII a. Europoje ir Rusijoje. Šiuo laikotarpiu taip pat buvo populiaru persirengti „juodaodžiais“ - tai atlikdavo samdyti aktoriai, išsitepę kūnus juodai, dalyvaudami įvairiuose pasilinksminimuose ir karnavaluose. Šis faktas atspindi to meto visuomenės požiūrį į kitokią odos spalvą kaip į egzotiką, kurią galima imituoti.
LDK ir Lenkijoje susiklostė tradicija vaistinių iškabose vaizduoti Afrikos dramblius arba juodaodžius. Be to, tarp to meto ir vėlesnio laikotarpio vaistinėse platintų receptų galima rasti nuorodų, ką reikia sumaišyti, kad „taptum juodas, kaip juodaodis“, demonstruojant visuomenės susidomėjimą odos spalva ir jos keitimu.
tags: #kokios #spalvos #gimsta #juodaodziai #naujagymiai
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
