Nėštumas - tai ypatingas metas moters gyvenime, kupinas pokyčių ir rūpesčių dėl būsimo kūdikio sveikatos. Viena iš svarbių temų, neretai keliančių susirūpinimą, yra vaistų vartojimas, ypač jei nėštumo metu pasireiškia alerginės reakcijos. Antihistamininiai vaistai yra viena iš dažniausiai vartojamų medikamentų grupių, siekiant palengvinti alergijos simptomus. Tačiau nėštumo metu jų vartojimas reikalauja ypatingo atsargumo ir atidumo.
Anafilaksinių reakcijų metu būtina naudoti antihistamininius vaistus. Daug metų sėkmingai yra naudojami nėštumo metu chlorfeniraminas (įeinantis į Coldact; Chlor Trimeton) ir difenhidraminas (Dimedrol, Benadryl), pastarasis turėtų būti pirmo pasirinkimo preparatas. Šie senieji antihistamininiai vaistai dažnai sukelia mieguistumą. Naudojant antros kartos, neslopinančius antihistamininius vaistus, kaip loratadinas (Claritin) ir cetirizinas (Zyrtec), trūksta duomenų apie jų įtaką nėščioms moterims. Tačiau esant ryškiam nepageidaujamam senųjų antihistaminikų poveikiui, manoma, kad jų vartojimas pakankamai saugus.
Stenkitės vengti bet kokių vaistų, kurie nėra būtini, ypač pirmąjį nėštumo trimestrą. Viena iš vengtinų medžiagų yra dekongestantas pseudoefedrinas. Vartojant jį pirmąjį nėštumo trimestrą gali pasitaikyti tam tikrų apsigimimų. Jausti alergijos simptomus - itin nemalonu, tačiau ji nedaro neigiamo poveikio nėštumui. Daugelis simptomų paaštrėja dėl dažnesnio gleivinių, pavyzdžiui, nosies kanalų, uždegimo.
Vietinių dekongestantų (mažinančių nosies gleivinės paburkimą) naudojimas rekomenduotinas ne ilgiau kaip 3-5 dienas paeiliui. Oksimetazolinas laikomas saugiausiu nėštumo metu, dėl jo minimalaus patekimo į kraujotaką. Nors pseudoefedrinas (Sudafed) naudojamas jau ilgus metus, neseniai pastebėta, kad jo vartojimas padidina kūdikių su pilvo sienos defektais gimimo riziką. Taip pat reikėtų vengti jį vartoti pirmą nėštumo trimestrą.
Priešuždegiminiai į nosį purškiami vaistai yra saugūs gydant alerginį rinitą ar šienligę nėštumo metu. Budezonidas (Rhinocort), flutikazonas (Flixonase, Avamys), mometazonas (Nasonex) yra saugūs , jų patekimas į kraują yra minimalus, todėl galimas pavojus vaisiui yra abejotinas.
Skalaukite nosies sinusus irigatoriumi ar kitais specialiais prietaisais (pvz., neti puodu). Maudynės po dušu.

Imunoterapija gali būti saugiai tęsiama nėštumo metu, nesant jokių pašalinių reakcijų. Tačiau būsimo kūdikio ji neapsaugo nuo galimo alergijos išsivystymo. Nepatariama imunoterapijos pradėti nėštumo metu, dėl esančios anafilaksinių reakcijų rizikos.
Praktiškai visi motinos vartojami vaistai patenka į pieną, o tuo pačiu ir kūdikiui. Mažiausia vaistų koncentracija piene susidaro panaudojus vaistą 15 min. po maitinimo krūtimi ar 3-4 val. iki kito maitinimo. Maitinant kūdikį tinka vartoti tuos pačius vaistus kaip ir nėštumo metu.
Labai svarbu atidžiai stebėti astmos ar kitos alerginės ligos eigą nėštumo metu. Daugumoje atvejų nėštumas praeina sėkmingai ir motinai, ir kūdikiui, net ir esant sunkiai astmai. Svarbu atsiminti, kad deguonies trūkumas vaisiui gali turėti žymiai daugiau ir blogesnių pasekmių nei antiastminiai vaistai. Nėščiųjų astma dabar yra sėkmingai gydoma. Jei prieš pastojant moteris vartojo antiastminius vaistus, gydymas yra tęsiamas toliau. Paprastai nėščiosioms skiriami inhaliaciniai antiastminiai vaistai, kadangi jie pasižymi tik vietiniu veikimu (bronchuose) ir beveik nepatenka į kraujotaką.
Svarbiausia vengti sisteminio poveikio (patenkančių į kraujotaką) vaistų vartojimo pirmąjį nėštumo trimestrą, nes tuomet formuojasi vaisius.
Bronchus plečiantys vaistai: inhaliuojami trumpo veikimo β2 agonistai naudojami ūmiam astmos priepuoliui nutraukti. Visi jie, pvz. salbutamolis (Ventolin) yra saugūs vartoti nėščiosioms. Kai kurie jų yra išbandyti gydant nėščiasias. Jų injekcijos kartais naudojamos priešlaikinio gimdymo gydymui. Ilgo poveikio inhaliuojamų β2 agonistų (salmeterolio, Serevent) ar peroralinių (geriamų) jų formų poveikis nėščiosioms nėra ištirtas, todėl juos naudoti reikia atsargiai, nors jie galėtų pagelbėti esant naktiniams astmos simptomams.
Priešuždegiminiai vaistai: priešuždegiminiai vaistai vadinami astmą kontroliuojančiais, mažinančiais uždegimą bronchuose. Jiems priklauso inhaliuojami kortikosteroidai ir leukotrienų antagonistai. Šie vaistai naudojami lengvai pastoviai, vidutinio sunkumo ar sunkiai astmai gydyti. Tarp inhaliacinių kortikosteroidų dažniausiai naudojami kortikosteroidai (flutikazonas, Flixotide; budezonido,) yra saugūs. Kartais esant sunkiai astmos eigai, gali būti pavartoti injekciniai ar peroraliniai kortikosteroidai (prednizolonas, deksametazonas). Tyrimais nustatyta, kad juos vartojant pastoviai truputį padidėja priešlaikinio gimdymo, preeklampsijos ar mažo svorio kūdikio gimimo rizika, bet jų suteikiama nauda yra žymiai didesnė.
Žinoma, kad nėštumo metu trečdaliui moterų astmos eiga palengvėja (dažniausiai sergančioms lengva astma), trečdaliui pablogėja (dažniausiai sergančioms sunkios eigos astma), o likusiųjų moterų astma lieka stabili. Visi astmos eigos pokyčiai, atsiradę nėštumo metu, išnyksta iki 3 mėn. po gimdymo ir astmos eiga tampa tokia pačia kaip ir prieš nėštumą. Paprastai astma paūmėja tarp 24 ir 36 nėštumo savaitės ir tik mažiau kaip 10% pacienčių astma paūmėja gimdymo metu. Svarbiausias ir pavojingiausias astmos poveikis vaisiui pasireiškia sumažėjusiu deguonies kiekiu motinos, o tuo pačiu ir vaisiaus, kraujuje, kuris ypatingai ryškus būna paūmėjimų metu. Paskutiniąsias 4 nėštumo savaites astmos eiga palengvėja daugeliui moterų.
Nėštumas moteriai, sergančiai astma, turi keleriopą poveikį: - nėštumo metu moters organizme padaugėja estrogenų, kurie sukelia nosies kapiliarų (smulkiųjų kraujagyslių) persipildymą krauju, dėl ko atsiranda nosies užburkimas, ypač ryškus III trimestre. - padidėjęs progesterono kiekis padažnina kvėpavimą ir sukelia oro trūkumo jausmą. Visi šie simptomai gali sudaryti įspūdį, kad astma paūmėjo, nors to nėra. Astmos paūmėjimą galima įrodyti tik objektyviais tyrimais - plaučių funkcijos tyrimais.

Vaistų naudojimas laukiantis turi būti nuolat prižiūrimas šeimos gydytojo arba akušerio ginekologo. „Neretai moterys įsigyja įvairių vaistų, kurie yra leistini nėštumo metu. Nepaisant to, vaistų vartojimas neturi būti paremtas savigyda ir medikamentų pasirinkimas turi būti aptariamas su gydytoju. Pirmąjį trimestrą reikia vengti nebūtinų vaistų“, - pataria E. Žurman.
Vaistų nuo skausmo nėštumo metu turėtų būti vartojami ypač atsakingai, kadangi jų pasirinkimas gali nulemti būsimo kūdikio sveikatą. Skausmas nėštumo metu yra gana dažnas reiškinys - gali pasireikšti galvos, nugaros, dantų ar pilvo skausmai. Neretai nėščiosioms prireikia ir vaistų temperatūrai mažinti. Nuskausminamieji vaistai, dar vadinami analgetikais, gali būti nereceptiniai arba receptiniai. Nors receptiniai vaistai paprastai pasižymi stipresniu nuskausminamuoju poveikiu, jie paprastai kelia ir didesnį pavojų besivystančiam kūdikiui. Nereceptiniai vaistai nors laikomi saugesniais, tačiau nėštumo metu prieš vartodama bet kokį vaistą moteris turėtų pasitarti su nėštumą prižiūrinčiu gydytoju. Daugelio vaistų poveikis nėščiajai ir vaisiui nėra ištirtas, kadangi klinikiniai tyrimai su besilaukiančiomis moterimis paprastai neatliekami.
Nestiprų skausmą neilgą laiką galima ir pakentėti vardan kūdikio sveikatos, tačiau dažnai besilaukiančios moterys susiduria su nepakeliamu migreniniu ar dantų skausmu, kurį iškęsti be vaistų gali būti labai sunku. Paracetamolis (acetaminofenas) laikomas saugiausiu pasirinkimu nėštumo metu, kai vartojamas tinkamomis dozėmis. Tai dažniausiai gydytojų skiriamai vaistai nuo skausmo nėštumo metu visame pasaulyje. Paracetamolis laikomas saugiu visuose nėštumo trimestruose [1]. Paracetamolio reikėtų vengti jei esate alergiška jam arba turite kepenų veiklos sutrikimų. Nors nenustatyta, kad paracetamolis besilaukiančioms sukeltų tokias rimtas problemas kaip persileidimas arba vaisiaus apsigimimai, jį reikėtų vartoti kiek įmanoma trumpesnį laiką ir mažiausiomis efektyviomis dozėmis. Yra duomenų, kad dažnas paracetamolio vartojimas antroje nėštumo pusėje padidina astmos ir kitų kvėpavimo sistemos ligų riziką.
Aspirinas nerekomenduojamas skausmui malšinti nėštumo metu. Kai kuriais atvejais aspirinas skiriamas mažomis dozėmis (75 - 100 mg) moterims patyrusioms keletą persileidimų iš eilės, įtariant krešėjimo sutrikimus. Mažos aspirino dozės laikomos saugiomis viso nėštumo laikotarpiu, nutraukiamos tik likus keletui dienų iki gimdymo termino norint išvengti smarkaus kraujavimo rizikos. Skausmą mažinančiu poveikiu pasižymi 300 - 500 mg aspirino dozės nėra skiriamos nėštumo metu dėl galimų vaisiaus apsigimimų ir kitų sveikatos problemų.
Paracetamolis (acetaminofenas) yra vienas iš nedaugelio nuskausminamųjų, kuriuos saugu vartoti nėštumo metu. Tačiau naujas tyrimas, publikuotas „The International Journal of Epidemiology“, parodė, kad gali būti, jog jis nėra toks saugus, kaip manyta: atrastas ryšys tarp vaisto vartojimo ir autizmo simptomų bei hiperaktyvumo atsiradimo, - rašo medicalnewstoday.com.
Paracetamolis yra vienas plačiausiai nėštumo metu vartojamų nereceptinių preparatų, pavyzdžiui, JAV jį vartoja 65 proc. būsimų motinų. Nors besilaukiančios moterys pirmiausia visada turėtų klausti gydytojo patarimo, tačiau manoma, kad paracetamolis gali būti saugiai vartojamas ir be papildomų konsultacijų. 2010 metais ligų kontrolės ir prevencijos centro (the Centers for Disease Control and Prevention) atliktas tyrimas patvirtino, kad paracetamolio vartojimas (netgi pirmą nėštumo trimestrą) neturi įtakos apsigimimams, o kai kurios studijos skelbė, kad šis vaistas apsigimimų riziką galėtų ir sumažinti.
Vis dėlto keliuose tyrimuose keltos hipotezės, kad paracetamolis gali turėti įtakos vaisiaus smegenų vystymuisi. 2014 metais studija, publikuota JAMA Pediatrics, skelbė, kad motinų, kurios nėštumo metu vartojo paracetamolį, vaikai turi didesnę riziką elgesio sutrikimams, susijusiems su dėmesio koncentracijos stoka ir hiperaktyvumu, atsirasti.
Naujausioje studijoje, vykdytoje The Center for Research in Environmental Epidemiology (CREAL), nuspręsta toliau tyrinėti paskutinius duomenis ir išsiaiškinti, ar paracetamolio vartojimas nėštumo metu gali turėti kokią nors įtaką vaisiui. Tyrime dalyvavo 2 644 besilaukiančiųjų. 12 ir 32 nėštumo savaitę moterys turėjo užpildyti klausimyną apie tai, ar vartojo paracetamolį mėnesį prieš pastodamos arba nėštumo metu. Taip pat prašyta atsakyti, kaip dažnai jos vartojo šį vaistą. 88 proc. šių moterų vaikų, kai šie sulaukė vienerių metų, ir 79,9 proc. vaikų, jiems sulaukus penkerių metų, atlikta neuropsichologinio išsivystymo analizė, pasitelkiant keletą skirtingų vertinimo skalių. Tyrėjai pastebėjo, kad moterų, kurios pirmas 32 nėštumo savaites vartojo paracetamolį, 5-erių metų vaikai turėjo 30 proc. didesnę riziką išsivystyti dėmesio koncentracijos sutrikimams, taip pat pasireikšti hiperaktyvumui nei moterų, tuo laikotarpiu nevartojusių paracetamolio, vaikai. Taip pat pastebėta, kad berniukai, kurie prenataliniu laikotarpiu „gavo“ paracetamolio, buvo labiau linkę patirti autizmo simptomus, ypač jei būsimoji motina šį vaistą vartojo gana dažnai. Šie rezultatai taip pat galėtų paaiškinti, kodėl berniukai labiau linkę sirgti autizmu nei mergaitės. „Taigi galime sakyti, kad vyrų smegenys prenataliniu laikotarpiu yra lengviau pažeidžiamos žalingų veiksnių. Svarbu tai, kad šioje studijoje mes analizavome ir lyginome vaikams pasireiškiančius simptomus, o ne nustatytas diagnozes. Tačiau atsirandantys simptomai, nors ir nėra tokie stiprūs, kad būtų diagnozuotas sutrikimas, įrodo, kad vaistas gali turėti įtakos vaiko sveikatai“, - reziumavo tyrėjai.
Taigi nėščia moteris turėtų vengti bet kokių vaistų, o jei atsiranda būtinybė, juos vartoti tik paskyrus gydytojui. Gydytojas, įvertinęs situaciją, paskirs geriausiai tinkantį medikamentą.
Nėštumo laikotarpiu itin svarbu vartoti daug mikroelementų turintį maistą, kuris suteikia būtinų vitaminų būsimai mamai ir padeda tinkamai vystytis vaisiui. Nėščiosios racioną turi sudaryti kuo daugiau ekologiškų vaisių ir daržovių, nepakeičiamas ir baltymų turintis maistas. Laukiantis kūdikio papildomai suvartojamų kalorijų kiekis turi padidėti vos nuo 200 iki 300 kcal.
„Būsimoms mamoms rekomenduojama pakeisti ankstesnius įpročius, pavyzdžiui, sumažinti kasdien suvartojamo kofeino kiekį - rečiau gerti kavą, juodą ar žalią arbatą, vartoti mažiau šokolado. Leistinas kofeino kiekis nėščiajai yra 200 mg per parą, todėl, siekiant nepakenkti vaisiui, kofeiną svarbu riboti“, - teigia E. Žurman.
Daug riebalų ir druskos turinčio maisto nėščiosios taip pat turi vengti. Jis gali sukelti virškinimo problemų ir didesnį, nei rekomenduojama, svorio padidėjimą. Atsisakyti šiuo laikotarpiu patartina ir žalios žuvies. Neretai ji turi nervų sistemos vystymuisi kenksmingo gyvsidabrio arba gali sukelti toksoplazmozės ligą, kuri padidina būsimo vaikelio regos sutrikimų galimybę. Nėščiajai pravartu atkreipti dėmesį renkantis ir pieno produktus, nes nuo žalio pieno, rikotos, pelėsinio ar ožkos sūrio gali pasireikšti listeriozės infekcija.
Itin reklamuojami papildai nėščiosioms nebūtinai suteiks reikalingų vitaminų ir mikroelementų, kurių galima gauti ir su maistu. Prieš įsigyjant papildų, svarbu pasitarti su šeimos gydytoju ir išsiaiškinti, kokių medžiagų trūksta organizme. Vis dėlto vienas pagrindinių elementų, kuris pirmąjį trimestrą svarbus visoms nėščiosioms, yra folio rūgštis. Tinkamam vaisiaus vystymuisi reikia 400 mikrogramų folio rūgšties per dieną.
Laukimasis - ne priežastis nutraukti aktyvią sportinę veiklą, kuria moteris užsiėmė prieš nėštumą. Svarbiausia atkreipti dėmesį į veiklos intensyvumą ir krūvį, savijautą po sporto bei nuolat konsultuotis tiek su šeimos gydytojų, tiek ir su sporto treneriu. Aktyvią veiklą rekomenduojama rinktis pagal tai, ar moteris sportavo anksčiau, ar nori pradėti sportuoti vos prasidėjus nėštumui.
Iki nėštumo nesportavusioms moterims rekomenduojama kūną prie sporto pratinti palaipsniui. Pirmąjį trimestrą geriau jaustis padės Kėgelio, kvėpavimo ar dubens dugno pratimai ir ilgi pasivaikščiojimai gryname ore. Nuo antrojo trimestro patartina rinktis specialiai nėščiosioms pritaikytas mankštas baseine ar sporto salėje. Jos tiks tiek mažiau sportavusioms, tiek ir visada mėgusioms aktyvų laisvalaikį. Pasak E. Žurman, reguliariai judėti ir palaikyti raumenų tonusą nėščiosioms yra būtina.
Itin intensyvios ar ekstremalios sporto šakos besilaukiančioms moterims nėra tinkamos. Užsiėmimai, kurių metu yra rizika nukristi ir susižeisti, pavojingi dėl didelės persileidimo tikimybės. Tarp tokių aktyvių veiklų priskiriamas važinėjimas dviračiu ar riedučiais, jojimas, šuoliai į aukštį arba į vandenį, kalnų slidinėjimas. Bėgimo treniruotės nerekomenduojamos nėščiosioms, kurios anksčiau reguliariai nebėgiojo.
Pirmasis ir trečiasis nėštumo trimestras - pats rizikingiausias, todėl keliauti šiuo laikotarpiu patartina tik pasikonsultavus su gydytoju. Vizito pas gydytoją metu svarbu aptarti kelionės trukmę, veiklas, kuriomis planuoja užsiimti nėščioji, ir pasitarti dėl reikalingų vakcinų. Taip pat rekomenduojama paklausti gydytojo, kur kreiptis dėl medicininės pagalbos svečioje šalyje.
Ruošiantis kelionei, svarbu atsižvelgti į nėštumo savaitę ir transporto priemonę. Tinkamiausias laikas keliauti - nuo 18 iki 24 nėštumo savaitės. Šiuo laikotarpiu pykinimas, vangumas ir silpnumas yra jaučiami mažiausiai, todėl tikėtina, kad kelionės nelydės vien tik nemalonūs pojūčiai. Jei įmanoma ir atstumas nėra itin didelis, nėščiosioms patartina vykti automobiliu. Keliaujant šia transporto priemone bus galima bet kada sustoti ir pailsėti, o prireikus lengvai pasiekti reikiamą pagalbą.
„Žalingų įpročių būtina atsisakyti ne tik nėštumo metu, bet jau jį planuojant“, - pabrėžia S. Neverauskienė. Įrodyta, kad alkoholis gali sukelti persileidimą, priešlaikinį gimdymą, priešlaikinį placentos atsidalinimą. Jį vartojant kyla grėsmė, kad vaisius turės alkoholio sindromą (centrinės nervų sistemos pažeidimas, veido deformacijos, mažas svoris), klausos, regėjimo, širdies ir kraujagyslių, šlapimo, lyties organų vystymosi defektų, o jau paaugusiam vaikui galimi protinės ir neurologinės raidos sutrikimai, bendravimo, mokymosi problemos. Saugi alkoholio dozė vaisiui nežinoma, todėl būtina visiškai atsisakyti jo vartojimo.
„Rūkymas, narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimas taip pat gali sukelti persileidimą, priešlaikinį gimdymą, placentos pirmeigą ar priešlaikinį jos atsidalinimą, vaisiui - apsigimimus ar net žūtį, naujagimiui - protinės, neurologinės ir fizinės raidos atsilikimą, staigią mirtį, vaikams - intelekto sumažėjimą, mąstymo sutrikimą, atminties susilpnėjimą“, - įspėja akušerė ginekologė. Jai antrina ir V. Uzelienė, sakydama, kad su nėštumu šie žalingi įpročiai nesuderinami. Ji priduria, kad nėščiosioms taip pat svarbu nepersidirbti, nes būsimos mamos nuovargis tiesiogiai veikia vaisiaus emocijas, taip pat pakankamai ir kokybiškai išsimiegoti.

tags: #antihistamininiai #vaistai #nestumo #metu