Antanas Poška – legendinis Lietuvos keliautojas ir antropologas
Antanas Poška (iki 1929 m. Paškevičius) gimė 1903 m. kovo 10 d. Gripkeliuose, Pasvalio valsčiuje. Jis buvo nenuilstantis, amžinai neramus, ieškantis tiesos, trokštantis suvokti esmę žmogus bei vienas žymiausių lietuvių keliautojų. Dar vaikystėje susidomėjęs kelionėmis, kitų kraštų žmonių gyvenimu, šiam potraukiui jis liko ištikimas visą gyvenimą.
Anstyvasis gyvenimas ir mokslo siekimas
A. Poška gimė ūkininkų šeimoje šiaurės Lietuvoje. Jo tėvas buvo malūnininkas ir spaudos draudimo laikų knygnešys Jonas Paškevičius. Smalsus jaunuolis neužsibuvo gimtajame užkampyje ir 1921 m. persikėlė į laikinąją sostinę Kauną, turėdamas tikslą dirbti ir mokytis. Čia jis įsidarbino statybose pagalbiniu darbininku, o 1922 m. įstojo į vakarinę gimnaziją. Vėliau, 1926-1929 m., Antanas Poška studijavo mediciną Lietuvos universitete.
Svarbu paminėti, kad jis ypač domėjosi esperanto kalba. 1915 m. gavo dovanų pirmąjį esperanto kalbos vadovėlį, o 1924 m. gavo Švietimo ministerijos patvirtintą esperanto kalbos mokytojo pažymėjimą. Šios žinios jam tapo itin naudingos vėlesnėse išvykose.
Pirmosios kelionės ir žygis į Indiją
Pamėgęs keliauti, A. Poška 1925 m. su dviem draugais dviračiais išvyko į pirmąją kelionę po Lietuvą, pavadintą „Be kelnių aplink Lietuvą“. 1928 m. jis su draugais įsigijo motociklą ir juo keliavo aplink Baltijos jūrą, aplankydamas 12 šalių. Tačiau didžiausias jo tikslas buvo pasiekti paslaptingąją Indiją.
1929 m. rudenį Antanas Poška ir Matas Šalčius iš Kauno motociklu iškeliavo pietų kryptimi. Kelionė buvo kupina iššūkių:
- Pervažiavo Europą ir pasiekė Viduržemio jūrą.
- Keliavo po Egiptą ir Artimuosius Rytus.
- Irane A. Poška susirgo maliarija ir apie pusmetį praleido Teherane.
- 1931 m. vasarį jis galiausiai pasiekė Indiją - atvyko į Bombėjų.
Mokslinė veikla Indijoje
Indijoje A. Poška ne tik keliavo, bet ir aktyviai studijavo. 1931-1933 m. Bombėjaus universitete jis gilinosi į antropologiją bei įgijo sanskrito žinių. 1933 m. gavo diplomą už darbą „Arijai, jų kilmė ir migracijos“. Be to, jis dalyvavo antropologinėse ekspedicijose po Pietryčių Aziją, lankėsi Nepale, Birmoje bei Andamanų ir Nikobarų salose.
Svarbiausios Antano Poškos gyvenimo datos
| Metai | Įvykis |
|---|---|
| 1903 m. | Gimė Gripkelių kaime, Panevėžio apskrityje. |
| 1925 m. | Pirmoji kelionė dviračiais po Lietuvą. |
| 1929-1936 m. | Didžioji kelionė į Indiją ir studijos Bombėjaus universitete. |
| 1937-1940 m. | Lietuvos esperantininkų sąjungos pirmininkas. |
| 1946 m. | Suimtas sovietų valdžios ir išvežtas į lagerius. |
| 1959 m. | Grįžo iš tremties į Lietuvą. |
| 1992 m. | Mirė Vilniuje, palaidotas Antakalnio kapinėse. |
Pasipriešinimas okupacijoms ir tremtis
Sugrįžęs į Lietuvą 1936 m. pabaigoje, A. Poška dirbo žurnalistu, bendradarbiavo leidiniuose „Akademikas“, „Lietuvos aidas“, „Trimitas“. Vokiečių okupacijos metais jis dirbo bibliotekininku ir gelbėjo žydų tautybės autorių knygas bei pačius žmones. Jis išgelbėjo mažiausiai tris žydus, slėpdamas juos savo namuose. Už šį žygdarbį 2001 m. jam suteiktas Pasaulio tautų teisuolio vardas.
1945 m. TSRS vėl užėmus Lietuvą, jis atsisakė vykdyti įsakymą sunaikinti „ydingas“ knygas. 1946 m. buvo suimtas ir nuteistas kalėti Komijos lageriuose. 1949-1958 m. praleido tremtyje Vidurinėje Azijoje, kur dirbo muziejuose ir dalyvavo archeologinėse ekspedicijose.
Palikimas ir atminimas
A. Poška puoselėjo lietuvių ir senovės indų bendrybės idėją, parengė „Rigvedos“ vertimus ir parašė jiems komentarus. Paskutinįjį gyvenimo dešimtmetį jis tvarkė savo turtingą archyvą, nors sovietinė cenzūra jo knygų ilgai nepraleido. 2014 m. Kalkutos universitetas po mirties jam suteikė garbės daktaro vardą už indėlį į indologijos studijas.
Šiandien Antano Poškos vardu pavadinta auditorija Lietuvos edukologijos universitete bei vidurinė mokykla Saločiuose. Ant jo kapo Antakalnio kapinėse stovi prasmingas medinis koplytstulpis su žodžiais: „Gerojo Dievo vaikai aria žemę, augina gyvulius... Blogojo Dievo vaikai - plėšikai, teroristai“.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
