Elena Žilinskaitė: biografija, tremties patirtis ir istoriniame kontekste

Elena Žilinskaitė - asmenybė, kurios gyvenimas neatsiejamai susipynęs su tragiškais Lietuvos XX a. įvykiais. Nors jos biografijoje gausu skaudžių patirčių, susijusių su sovietine okupacija ir tremtimi, šiandien jos pasakojimas yra svarbi istorinė atmintis, primenanti apie 1948 m. gegužės 22 d. represijas, okupacinės valdžios dokumentuose užkoduotas „Pavasario“ (Весна) pavadinimu.

Tremties dalia ir Igarkos patirtis

Vienas iš didžiausių trėmimų Lietuvoje vyko 1948 m. gegužės 22 d. P.S. Adolfo Damušio duomenimis, tą dieną iš Lietuvos buvo ištremta 105 000 žmonių. Tų metų trėmimo pati šiauriausia Sibiro Užpoliarės tremties vieta buvo Igarka. Neišbrauksi iš gyvenimo tų 11 metų, praleistų toli nuo tėvynės, amžino įšalo žemėje Igarkoje, Krasnojarsko krašte.

Mano gyvenimas paženklintas tremtinės dalia. Praėjo 50 metų, bet laikas nepajėgė užgydyti skriaudos žaizdų. Patirtos skriaudos neatlygins joks reabilitavimas, niekas nesugrąžins ten paliktos sveikatos ir jaunystės, o tremtinės dalia liks iki gyvenimo pabaigos. Rusų rašytojas Maksimas Gorkis teigė, kad žmonės neprivalo atleisti skriaudos.

Istorinės atminties svarba

Ar reikia dabar kalbėti apie tai, kas buvo prieš daugelį metų, ir skaudinti save prisiminimais, klausia daugelis. Atsakymas turėtų būti vienas: kiekvieno žmogaus gyvenimas yra istorijos dalis, todėl privalome kalbėti ir išklausyti visų. Negalime tylėti, reikia atvirai kalbėti apie sulaužytus gyvenimus, apie nužudytuosius, apie nuo bado mirusius mažus vaikus ir suaugusius, apie laisvo žmogaus pavertimą vergu.

Okupacinio laikotarpio represijos

Filosofijos, sociologijos ir teisės instituto represijų Lietuvoje tyrimo centras pateikė dokumentų apžvalgą, kuri padeda suprasti, į kokią sudėtingą padėtį pateko Lietuvos gyventojai, kai nuo 1941 06 15 iki 1990 03 11 Lietuva buvo okupuota ir jos teritorijoje veikė svetimos valstybės primesti įstatymai, prieštaraujantys civilizuotame pasaulyje veikiančioms teisinėms sąvokoms.

1992 m. išleista „Lietuvos gyventojų genocido" pirmoji knyga paskelbė 1939-1941 m. politinių kalinių ir tremtinių vardinį sąrašą. Iki šiol nepripažinta šią nusikalstamą akciją vykdžiusių pareigūnų kaltė, nėra jokio jų atgailos žodžio. Iš mūsų pažymų niekas neišbraukė įrašų „be turto grąžinimo", „be teisės grįžti į tėviškę" ir „be teisės gyventi Lietuvos TSR". Tai tik didina skriaudą.

tags: #elena #zilinskaite #gim #1916m

• Ką tėveliams reikia žinoti apie darželius Gabijos g.
• Darželio dekoracijų idėjos
• Žemės gelmių tyrimai
• Stebuklingas daržovių pasaulis
• Rekomendacijos, kaip kūdikiui duoti karvės pieno