Tėvų atsakomybė ir vaikų bendravimo tvarkos vykdymas: teisiniai ir praktiniai aspektai
Rezonansinius vaikų paėmimo ir perdavimo atvejus sieja vienas atgrasus bruožas. Kiekviename iš jų būtinai atsiranda tariamas vaiko interesų gynėjas, kuris procese elgiasi kaip dramblys porceliano parduotuvėje. Su vaikų interesais susijusių teisinių procesų reglamentavimas Lietuvoje vis dar nepakankamas, nors šalis yra prisijungusi prie pažangių tarptautinių teisės aktų bei direktyvų dėl pažeidžiamų asmenų apsaugos. Dėl to kyla nemažai iššūkių, susijusių su tėvų atsakomybės įgyvendinimu ir vaikų bendravimo tvarkos vykdymu.
Tėvų atsakomybė ir teisinis reglamentavimas
Ką iš tikrųjų reiškia teisinė sąvoka „tėvų atsakomybė“?
Vaikų ir tėvų tarpusavio teises ir pareigas reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - LR CK) III Knygos IV dalis. LR CK 3.155 straipsnis nustato, kad vaikus iki pilnametystės ar emancipacijos prižiūri tėvai. Tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata ir, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje.
Pagal LR CK 3.156 straipsnį tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium. Tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Tėvai atlikdami šias pareigas turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis.
Jeigu tėvai nenori arba negali vykdyti pareigų savo vaikams, tėvų atsakomybė gali būti paskirta kitam asmeniui. Tuo tikslu LR CK yra įtvirtintas nepilnamečių globos ir rūpybos institutas. Vieno iš tėvų globa vaikui gali būti nustatoma tik tais atvejais, kai kito tėvo valdžia yra apribota.
Kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais, teismas gali priimti sprendimą dėl laikino ar neterminuoto tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo. Laikiną ar neterminuotą tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimą teismas taiko atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, dėl kurių prašoma apriboti tėvų valdžią. Tačiau tėvai išlaiko teisę matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams. Visus klausimus, susijusius su vaiko auklėjimu ir tėvų atsakomybe, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu.
Vaiko bendravimo tvarkos nustatymas ir ginčų sprendimas
Išlaikymo tvarka ir forma nustatoma tėvų tarpusavio susitarimu, jeigu tėvai gyvena kartu. Konkreti tokio susitarimo forma ir sudarymo tvarka nėra nustatyta.
Bendravimo tvarkos nustatymas nutraukiant santuoką arba gyvenant skyrium
Kai santuoka nutraukiama abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, jie turi pateikti teismui sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (turto padalijimo, vaikų išlaikymo ir t. t.). Remiantis LR CK 3.53 straipsnio 3 dalimi, teismas, savo sprendimu nutraukdamas santuoką, patvirtina sutuoktinių pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje sutuoktiniai turi aptarti savo nepilnamečių vaikų ir vienas kito išlaikymo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir dalyvavimo juos auklėjant klausimus bei kitas savo turtines teises ir pareigas. Sutarties turinys įtraukiamas į teismo sprendimą.
Kai santuoka nutraukiama vieno sutuoktinio prašymu, teismui pateiktame prašyme taip pat privalo būti nurodyta, kaip pareiškėjas įvykdys savo pareigas kitam sutuoktiniui ir nepilnamečiams vaikams. Kai santuoka nutraukiama dėl abiejų sutuoktinių kaltės, toks santuokos nutraukimas turi tokias pačias pasekmes kaip ir santuokos nutraukimas abiejų sutuoktinių bendru sutikimu (LR CK 3.51 - 3.54 straipsniai).
Gyvenimo skyrium (separacijos) atveju vienas sutuoktinis gali kreiptis su prašymu į teismą dėl gyvenimo skyrium nustatymo, jeigu dėl tam tikrų aplinkybių, nors ir nepriklausančių nuo kito sutuoktinio, bendras jų gyvenimas tapo netoleruotinas (neįmanomas) arba gali iš esmės pakenkti jų nepilnamečių vaikų interesams, arba sutuoktiniai nesuinteresuoti tęsti bendrą gyvenimą. Teismas, priimdamas sprendimą dėl sutuoktinių gyvenimo skyrium (separacijos), privalo nustatyti, su kuriuo iš jų lieka gyventi jų nepilnamečiai vaikai, taip pat išspręsti vaikų išlaikymo ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) dalyvavimo auklėjant vaikus klausimus.
Abu sutuoktiniai gali kreiptis su bendru prašymu į teismą dėl gyvenimo skyrium patvirtinimo, jeigu dėl gyvenimo skyrium pasekmių jie yra sudarę sutartį, kurioje numato nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos, jų išlaikymo ir auklėjimo, taip pat sutuoktinių turto padalijimo ir tarpusavio išlaikymo klausimus. Kai sutuoktiniai yra sudarę sutartį dėl gyvenimo skyrium pasekmių, teismas šią sutartį patvirtina, jeigu sutartis neprieštarauja viešajai tvarkai ar iš esmės nepažeidžia nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teisių ir teisėtų interesų. Remiantis LR CK 3.193 straipsniu, nutraukdami santuoką bendru sutarimu (LR CK 3.51 straipsnis) arba pradėdami gyventi skyrium (LR CK 3.73 straipsnis), sutuoktiniai sudaro sutartį, kurioje numato tarpusavio pareigas išlaikant savo nepilnamečius vaikus, taip pat tokio išlaikymo tvarką, dydį ir formas. Šią sutartį patvirtina teismas (LR CK 3.53 straipsnis). Nepilnamečių vaikų tėvai gali sudaryti sutartį dėl savo vaikų išlaikymo taip pat ir nutraukiant santuoką kitais pagrindais.
Mediacija kaip ginčų sprendimo būdas
Be teismo, galima pasinaudoti mediacija. Teisminė mediacija galima visuose bendrosios kompetencijos teismuose. Teisminė mediacija yra nemokama paslauga. Tai pigesnis ir greitesnis ginčų sprendimo būdas. Atkreiptinas dėmesys, kad sprendžiant ginčą teisminės mediacijos būdu yra užtikrinamas konfidencialumas, o bet kuri šalis gali pasitraukti iš teisminės mediacijos procedūrų nenurodydama pasitraukimo priežasčių. Ginčo perdavimą teisminei mediacijai gali inicijuoti civilinę bylą nagrinėjantis teisėjas (teisėjų kolegija) arba bet kuri ginčo šalis.
Antstolių vaidmuo ir iššūkiai vykdant sprendimus
Pasak Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo Gedimino Sagačio, antstolių vykdomi sprendimai - dalis iš maždaug 8 tūkst. teismuose kasmet išnagrinėjamų tėvų ginčų dėl vaiko. Jeigu tėvų konfliktas nesibaigia su teismo sprendimu, būna iš anksto aišku, kad tokį spendimą vykdant kils problemų. Teisėjo žodžiais, sprendimų dėl bendravimo su vaikais vilkinimą teismai siekia mažinti priskirdami pareigą atvežti vaiką į susitikimą tam iš tėvų, su kuriuo vaikas gyvena.
Klinikinė psichologė, prof. dr. Aistė Diržytė, pripažino, kad kai nėra aiškaus reglamentavimo, o tėvams trūksta žinių kaip tenkinti vaiko psichologinius poreikius, jie net nesuprasdami imasi veiksmų, kuriais gali sužeisti savo vaiką. Specialistai pripažįsta, kad šeimos procesuose psichologinė pagalba būtina ne tik vaikui, bet ir jo tėvams ar globėjams.
Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo pirmininkė, antstolė Inga Karalienė, lapkričio 27 d. vykusioje „Žinių radijo“ laidoje „Atviras pokalbis“, akcentavo būtinybę detaliau reglamentuoti procesų dėl bendravimo su vaikais vykdymą ir greičiau priimti Psichologų praktinės veiklos įstatymą. Kol jo nėra ir nėra oficialaus licencijuotų psichologų sąrašo, antstoliams sudėtinga pasitelkti reikiamos kvalifikacijos psichologą net kritinėse situacijose. „Jeigu politikai įsiklausytų į Lietuvos antstolių rūmų siūlymus ir į psichologų siūlymus, situacija artimiausiu metu pagerėtų“,- apibendrino prof. dr. Aistė Diržytė.
Teismų sistema ir tarptautinis bendradarbiavimas
Kreiptis į teismą dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos gali vaiko tėvas ar motina, neveiksnių nepilnamečių tėvų tėvai (globėjai / rūpintojai). Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką.
Kompetentingi teismai ir teisinė pagalba
Jeigu asmuo nori pateikti prašymą dėl tėvų atsakomybės, jis turi kreiptis į apylinkės teismą. Tam tikrais atvejais, kad būtų įvykdytas sprendimas dėl tėvų atsakomybės, gali prireikti kreiptis į teismą. Nemokamą teisinę pagalbą galima gauti remiantis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymu.
Tarptautinis teisinis reglamentavimas
Vaikų ir tėvų tarpusavio santykiams taikytiną teisę nustato LR CK 1.32 straipsnis. Vaikų ir tėvų asmeniniams ir turtiniams santykiams taikoma vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės teisė.
Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo taikomas be specialios procedūros pripažįstant kitos ES valstybės teismo sprendimą Lietuvoje. Šie prašymai nagrinėjami LR CPK 39 skyriuje nustatyta tvarka tiek, kiek Reglamentas (EB) Nr. 2201/2003, nenustato kitaip.
Lietuvos apeliaciniam teismui teikiami prašymai turi atitikti bendruosius procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus (LR CPK 111 straipsnis). Vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 2201/2003 15 straipsnio nuostatomis teikiamas prašymas ir jo priedai turi būti pateikti valstybine kalba arba turi būti pridėti šių dokumentų vertimai į lietuvių kalbą. Jeigu pareiškėjas gyvena ne Lietuvos Respublikoje ir nepaskyrė atstovo byloje arba įgalioto asmens procesiniams dokumentams gauti, gyvenančio (turinčio profesinės veiklos buveinę) Lietuvos Respublikoje (LR CPK 805 straipsnis), prašyme turi būti nurodytas adresas Lietuvos Respublikoje arba telekomunikacijų galinio įrenginio adresas, kuriuo pareiškėjui būtų įteikiami procesiniai dokumentai.
Lietuvos apeliacinis teismas, kai tai tikslinga, gali pavesti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikti išvadą dėl jurisdikcijos perėmimo ar jurisdikcijos perdavimo tikslingumo. Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs prašymą dėl jurisdikcijos perėmimo iš užsienio valstybės teismo ir priėmęs sprendimą šį prašymą patenkinti, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes nustato kompetentingą Lietuvos Respublikos teismą, kuris nagrinės bylą Lietuvos Respublikoje. Užsienio valstybės teisme iškelta byla perduodama kompetentingam Lietuvos Respublikos teismui nagrinėti iš esmės. Šiuo atveju mutatis mutandis taikomos LR CPK 35 straipsnio nuostatos ir bylos nagrinėjimas tęsiamas kompetentingame Lietuvos Respublikos teisme.
Norint užginčyti kitos valstybės narės teismo sprendimo dėl tėvų atsakomybės pripažinimą, skundas turi būti pateikiamas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.
tags: #anstoliai #del #vaiku #bendravimo
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
