Meniu

Ankstyvojo amžiaus vaikų sveikata: pamatai visam gyvenimui

Gera sveikata - vienas iš pagrindinių laimės šaltinių ir džiaugsmų, todėl labai svarbu, kad nuo mažų dienų vaikai mokytųsi gyventi sveikai. Už vaikų sveikatos gerinimą atsakingi ne tik tėvai, bet ir švietimo įstaigose dirbantys pedagogai. Vaiko augimą ir vystymąsi nulemia paveldimumas ir aplinka. Svarbu pabrėžti, kad vaiko sveikata - tai ne tik ligų buvimas ar nebuvimas, bet ir tokie veiksniai kaip: higiena, savęs pažinimas, fizinis aktyvumas, psichinė sveikata, ekologinis ugdymas, sveika mityba.

Kadangi vaikų sveikata tiesiogiai priklauso nuo aplinkos, didelį dėmesį skiriame sveikatą stiprinančiai aplinkai ir sveikų vaikų ugdymui. Vaikas - jautrios sielos būtybė iš prigimties silpna. Reikia tausoti, puoselėti, gerinti fizinę prigimtį, stiprinti sveikatą.

Ankstyvojo amžiaus vaikų sveikatos aspektai ir ugdymas

Ankstyvojo amžiaus vaikų sveikatos ugdymas apima įvairias sritis, kurios kartu formuoja tvirtus sveikos gyvensenos pagrindus. Šis ugdymas gali būti integruojamas į kasdienę veiklą tiek namuose, tiek ugdymo įstaigose.

Sveikos gyvensenos ugdymas ugdymo įstaigose: savaitės pavyzdys

Švietimo įstaigose, siekiant ugdyti sveikus vaikus, neretai kiekviena savaitės diena skiriama vis kitokiai veiklai, padedančiai formuoti įvairius sveikos gyvensenos įpročius:

Pirmadienis: Sveiko gyvenimo būdo aptarimas. Pirmadienį daugiau laiko kalbėjome, diskutavome apie sveiką gyvenimo būdą. Kiekviena grupė pagal savo amžių aiškinosi, kas tai yra ir kokią naudą duoda vaikų sveikatai.
Antradienis: Sveika mityba. Antradienis buvo sveiko maisto diena, kurios metu studijavome sveikos mitybos piramidę, žiūrėjome mokomuosius filmukus apie daržovių ir vaisių naudą, spaudėme sultys, gėrėme sveikuoliškus kokteilius.
Trečiadienis: Fizinis aktyvumas ir teigiamos emocijos. Trečiadienis buvo judriausia savaitės diena, kurią tradiciškai pradedame smagia mankšta. Puikus oras leido daug laiko praleisti lauke, žaidžiant judriuosius žaidimus, lenktyniaujant smagiose estafetėse. Vaikai ne tik aktyviai judėjo fiziškai, bet patyrė daug teigiamų emocijų.
Smegenų aktyvavimo pratimai vaikams | Joga dešiniajam ir kairiajam smegenų pusrutuliui | Pirštų joga | Joga Guppy
Ketvirtadienis: Higienos įgūdžių formavimas. Ketvirtadienį skyrėme higieninių įgūdžių ugdymui. Mokytojos ne tik suteikė žinių apie asmens higieną, bet ir parinko vaikams atlikti daug praktiškų užduočių: teisingai nusiplauti rankas, tvarkingai apsirengti, susišukuoti plaukus, padengti stalą, taisyklingai naudotis stalo įrankiais ir kt. Užduotys kiekvienoje grupėje buvo skirtingos, atitinkančios vaikų amžių. Mažieji tik bando patys užsidėti kepures ar apsiauti batukus, o vyresnieji jau stengiasi patys susišukuoti plaukus, susikamšyti drabužius, padėti draugui užsisegti užtrauktuką ir t. t. Mažieji plauna rankas su suaugusiojo pagalba, o vyresnieji ar švariai nuplautos rankos tikrino padidinamojo stiklo pagalba.
Penktadienis: Psichinė sveikata ir atsipalaidavimas. Penktadienį grupėse vyravo rami relaksuojanti muzika ir veikla. Vaikams svarbu ne tik aktyvus judėjimas, bet ir mokėjimas nusiraminti, įsiklausyti į ramią muziką, ramiai žaisti, piešti.

Vaiko mityba - ilgaamžiškumo ir energijos šaltinis

Svarbus aplinkos veiksnys yra mityba, kuri aprūpina organizmą energija ir gyvybinei organizmo veiklai reikalingomis maistinėmis medžiagomis, užtikrina normalų vystymąsi, nuolatinį kūno ląstelių atsinaujinimą. Ikimokyklinio amžiaus vaikai privalo laikytis mitybos režimo, valgyti sveikai pagamintą, tinkamai apdorotą, fiziologinius vaiko amžiaus ypatumus, bei sveikos mitybos rekomendacijas atitinkantį maistą.

Vaikas (nuo 2 m. amžiaus) turėtų valgyti 5-6 kartus per dieną (pusryčiai, priešpiečiai, pietūs, pavakariai ir vakarienė) ne rečiau kaip kas 3,5 val., kramtyti lėtai, vengti gausios vakarienės, paskutinis valgymas - 2 val. iki miego. Dalis tėvų, dėl žinių trūkumo, nepakankamai dėmesio skiria ikimokyklinio amžiaus vaikų racionaliai mitybai, todėl specialistų teigimu, glaudesnis ikimokyklinės įstaigos ir tėvų bendravimas, teigiamai pakeistų vaikų sveikos mitybos nuostatų formavimąsi. Rekomenduojamos maisto medžiagų ir energijos normos, bei mitybos piramidė nurodo bendrus augimui reikalingų maisto medžiagų kiekius. Vaikai turi valgyti reguliariai.

Maitinkime vaikus kuo įvairesniu maistu, kad užtikrintume augančio organizmo visų vertingų maistinių medžiagų poreikį ir kiekvieno valgymo metu pasiūlykite, bent žiupsnelį šviežių daržovių ar vaisių. Sveikatai palankaus patiekalo rodiklis - subalansuotas angliavandenių, baltymų, riebalų, bei pakankamas vitaminų, mineralinių ir skaidulinių medžiagų, riebalų rūgščių kiekis.

Pusryčių ir vakarienės maistas turi sudaryti 20-25 proc. visos dienos maisto energinės vertės, pietų - 40-45 proc., o priešpiečių ir pavakarių po 10-15 proc. Pusryčiams tinka skirtingų grūdinių kultūrų košės, vaisiai, uogos ar iš skirtingų daržovių paruošti garnyrai. Karštą pietų patiekalą turėtų sudaryti daug baltymų ir angliavandenių turintys produktai (mėsa, žuvis, kiaušiniai, pilnavertės grūdinės kultūros, daržovės ir pan.). Priešpiečiams ir pavakariams patariama valgyti riešutų, sėklų, grūdinių kultūrų gaminių, daržovių ir vaisių.

Vaikai turi įgimtą alkio ir saikingumo jausmą. Jie puikiai jaučia, kiek jiems maisto reikia. Šį pojūtį slopina sveikatai nepalankus maistas, kuriame gausu rafinuoto cukraus, druskos, rafinuotų riebalų.

Žemiau pateikiamos rekomenduojamos maistinių medžiagų pasiskirstymo ir paros normų lentelės, kurios padės geriau suprasti subalansuotos vaikų mitybos principus:

Rekomenduojamas maistinių medžiagų pasiskirstymas ankstyvojo amžiaus vaikų dienos racione
Medžiaga	Procentas nuo visos dienos energinės vertės	Pastabos
Angliavandeniai	45-60 %	Iš jų cukraus ne daugiau nei 10 %
Baltymai	10-20 %
Riebalai	25-40 %	Iš kurių sočiųjų riebalų rūgščių iki 10 %, transizomerų neturėtų būti

Rekomenduojamos maistinių medžiagų normos ir žalingų komponentų prevencija

Maisto medžiagų poreikis priklauso nuo vaiko amžiaus, lyties, fizinio aktyvumo. Per didelis saldumynų kiekis gali pakenkti endokrininei sistemai, padidinti riziką susirgti lėtinėmis ligomis, imuninė sistema išbalansuojama, visumoje skatinama lėtinio uždegimo vystymasis.

Maistinių medžiagų ir energijos paros normos rekomendacijos vaikams
Amžiaus grupė	Kalorijos (kcal)	Druska (g/parai)	Pridėtinis cukrus (% energinės vertės)	Skaidulinės medžiagos (g/1000 kcal)
1-3 metai	1200	Iki 2 g/1000 kcal (iki 2 m.)	Ne daugiau 5 %	8-12,5
4-6 metai	1500	3-4 g (iki 10 m.)	Ne daugiau 5 %	8-12,5 (didėja su amžiumi)
7-10 metai	1700	3-4 g (iki 10 m.)	Ne daugiau 5 %	8-12,5 (didėja su amžiumi)

Leistiną druskos kiekį viršyti labai paprasta. Pavyzdžiui, suvalgius 100 g rūkytos dešros gaunama apie 4-5 g druskos - 10-mečiui tai riba. Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) ir Sveikatos apsaugos ministerijos rekomenduojamas maistinių medžiagų normomis, bendras druskos kiekis vaikų iki 2 metų maisto racione turėtų sudaryti ne daugiau kaip 2 g/1 000 kcal. Vaikams iki 10 metų per parą turėtų gauti 3-4 g druskos. Natūraliai maisto produktuose yra druskos. Vaikams skirtuose patiekaluose pridėtinio cukraus turėtų būti ne daugiau nei 3-5 g/100 g ir pridėtinis cukrus maisto racione turėtų sudaryti ne daugiau 5 proc. nuo visos energinės vertės. Nerekomenduojama taip pat dideliais kiekiais gerti sulčių. Nuo jų, kitaip nei nuo vaisių, cukraus lygis kraujyje staigiai kyla ir akimirksniu krinta, nes sultyse paprastai nėra skaidulinių medžiagų. Pirmenybę teikite kokteiliams iš vaisių, žalumynų, daržovių. Taip gaunama visų vertingų maistinių medžiagų paletė.

Pagal PSO rekomendacijas, vaikų maiste turi būti mažiau sočiųjų riebalų (pvz., riebios mėsos, riebių pieno produktų). Vaikų mityboje neturi būti produktų su „iš dalies hidrintais“, „visiškai hidrintais“ riebalais, taip pat vengti rafinuotų riebalų. Įrodyta, kad per didelis sveikatai nepalankių riebalų vartojimas susijęs su širdies ir kraujagyslių ligomis. Jomis, beje, jau serga ir mažamečiai. Reikia vengti skrudinto, spraginto, gruzdinto, kepto tešloje maisto.

Vos metų sulaukę vaikai jau turėtų gauti skaidulinių medžiagų - 8-12,5 g/ 1 000 kcal. Su kiekvienais metais šis skaičius turi didėti ir paauglystėje pasiekti suaugusiesiems rekomenduojamą paros normą - 25-35 g arba apie 12,5 g/1 000 kcal. Reikėtų vengti rafinuotų miltinių gaminių. Ruoškime vaikams maistą iš pilnaverčių grūdinių kultūrų. Jose esančios skaidulinės medžiagos pagerins virškinimą, suteiks papildomų vitaminų, mineralinių medžiagų. Šviežių daržovių ir vaisių vaikams reikėtų valgyti 5 kartus per dieną.

Maisto gamybos principai ir gėrimų pasirinkimas

Vaikams gaminamas maistas turi būti itin kokybiškas. Reikia stengtis išsaugoti maistinę jo vertę, valgio neužteršti kancerogeninėmis medžiagomis. Pirmenybę svarbu teikti tausojančiam gamybos būdui - valgį virti vandenyje, troškinti, virti garuose ar kt. Sveikiausia vaikui - geriamasis (kambario temperatūros) vanduo. Vanduo gali būti paskanintas vaisiais, daržovėmis, žolelėmis ar jų gaminiais be pridėtinio cukraus, maisto priedų. Pagal PSO, 20 kg sveriančiam vaikui per dieną reikėtų išgerti 3 stiklines vandens. Natūralus mineralinis turi būti negazuotas.

Sveikų valgymo įpročių formavimas ir tėvų vaidmuo

Reikia laiko, kad būtų pamėgti nauji maisto produktai. Vaikai nemėgsta pirmą kartą ragauti daug patiekalų. Padrąsinkime tik paragauti, neverskime valgyti. Vaikai, valgantys gausiai pasaldintą maistą, gali nemėgti natūralaus skonio maisto produktų. Tačiau nuo per saldaus, kaip ir nuo per sūraus, maisto galima atprasti. Po truputį mažindami cukraus kiekį, atpratinsime smaližių nuo saldumynų. Saldumynai - maistas nesveikas.

Tėvai privalo vengti konfliktų ir neversti vaiko valgyti jėga, nes maitinimas turi būti malonus ir įdomus (indai su paveikslėliais, patiekalai patiekiami gražiai). Leiskite jam pačiam imti maistą rankomis. Visi šeimos nariai valgykite (jei įmanoma) vienu metu. Neduokite vaikui gerti (išskyrus vandenį) sulčių (nes tai irgi maistas) ar valgyti likus 1 val. iki pagrindinio valgymo. Laikykitės valgymo rėžimo, skirtu laiku valgomi pagrindiniai valgiai ir užkandžiai. Neduokite saldumynų prieš pagrindinį valgį ir tuomet, kai vaikas nevalgo pagaminto patiekalo. Nereikėtų valgant skaityti ar žiūrėti televizoriaus. Vakarienei parenkami tie patiekalai, kurių nebuvo pietų metu. Tėvams rekomenduojama taip maitinti, kad tas pats patiekalas per savaitę kartotųsi galimai rečiau.

Tėvų požiūris į vaikų teisę augti sveikiems ir saugiems

Teorinės analizuojamos problemos įžvalgos leidžia teigti, kad vykstant nuolatinei socialinio gyvenimo, žmonių mąstymo, įpročių kaitai, vaiko teisių apsaugos problema šeimoje išlieka aktuali ir reikalauja papildomų mokslinių tyrimų. Konkrečiau, svarbu identifikuoti, kaip tėvai suvokia savo atsakomybę ir galimybes, garantuojant ankstyvojo amžiaus vaiko teisę augti sveikam ir saugiam, su kokiomis problemomis jie susiduria ir kaip jas sprendžia.

Tyrimo tikslas - išsiaiškinti tėvų nuomonę apie ankstyvojo amžiaus vaiko teisę į saugią ir sveiką gyvenseną šeimoje. Tyrime dalyvavo septyni tėvai, auginantys ankstyvojo amžiaus vaikus. Remiantis tyrimo rezultatais, galima daryti išvadą, kad tyrime dalyvavę tėvai suvokia savo atsakomybę ir galimybes, užtikrinant vaiko teisę augti sveikam ir saugiam, supranta šios teisės reikšmę vaiko asmenybei. Visgi nagrinėjamos problemos kontekste reikalinga būtų tolesnė analizė, įvertinant tėvų patirtis: kaip jie ugdo vaikų suvokimą apie sveiką gyvenseną, tinkamą mitybą, fizinį aktyvumą, kaip dalyvauja vaikų gyvenime, kurdami saugumo jausmą ir užtikrindami palankią aplinką namuose.

tags: #ankstyvojo #amziaus #vaiku #sveikata