Ankstyvojo Amžiaus Vaikų Ugdymas: Principai, Programa ir Adaptacija

Ikimokyklinis ugdymas yra fundamentalus etapas vaiko raidoje, skirtas vaikams nuo gimimo iki priešmokyklinio ugdymo pradžios, t. y., maždaug iki 5-6 metų. Šiame amžiuje formuojasi pagrindiniai įgūdžiai ir vertybės, kurie vėliau leidžia vaikui lengviau adaptuotis ir sėkmingai mokytis.

Ikimokyklinio Ugdymo Svarba ir Filosofija

Mūsų programa sukurta taip, kad Jūsų vaikas gautų individualų dėmesį ir jam pritaikytą mokymosi patirtį. Mes skatiname visapusį augimą, kad atžala sparčiai bręstų tiek emociškai, tiek socialiai, įgytų sveikos gyvensenos ir savarankiškumo įgūdžių - tai vertybės, kurios leis jam lengviau adaptuotis ir vėliau sėkmingai mokytis. Mes užtikriname visiems prieinamą ugdymą, kuris grindžiamas tarptautiniu lygiu pripažintomis normomis. Vadovaudamiesi Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos principais, mes gerbiame kiekvieno vaiko unikalumą, suteikiame galimybę rinktis, išreikšti save ir būti išgirstam.

Pagrindiniai Ikimokyklinio Ugdymo Principai

Gairės parengtos vadovaujantis svarbiausiais ikimokyklinio ugdymo principais, užtikrinančiais ugdymo(si) kryptingumą, integralumą, veiksmingas ugdomąsias sąveikas ir ugdymo(si) kokybę. Šie principai apima:

• ugdymo(si) ir priežiūros vienovės principas;
• vaiko raidos ir ugdymo(si) dermės principas;
• žaismės principas;
• sociokultūrinio kryptingumo principas;
• integralumo principas;
• įtraukties principas;
• kontekstualumo principas;
• vaiko ir mokytojo bendro veikimo principas;
• lėtojo ugdymo(si), užtikrinančio gilų įsitraukimą, principas;
• reflektyvaus ugdymo(si) principas;
• šeimos ir mokyklos partnerystės principas.

Ikimokyklinio ugdymo(si) procesui būdinga ugdymo(si) ir priežiūros vienovė. Kiekviena suplanuota ir nesuplanuota sąveika bei kasdienė rutina yra ugdanti, turtinanti vaiko patirtį. Mokytojas drauge su vaiku emocijomis ir veiksmais atspindi vaiko veikimo patirtis. Su vaikais drauge pagal jų gebėjimus apmąstomos vaikų emocijos, veiklos ir jų rezultatai, numatomas tolesnis veikimas. Mokykla ir šeima (globėjai) bendradarbiauja rengiant Programą, užtikrinant ugdymo(si) tęstinumą ir dermę, kuriant susitelkusią, kartu besimokančią bendruomenę.

Ugdymo Sritys ir Pasiekimai

Gairėse rekomenduojamos penkios ikimokyklinio ugdymosi sritys: „Mūsų sveikata ir gerovė“, „Aš ir bendruomenė“, „Aš kalbų pasaulyje“, „Tyrinėju ir pažįstu aplinką“, „Kuriu ir išreiškiu“. Ugdymosi sritys yra ikidalykinės, orientuotos į Programoje numatytų vaikų pasiekimų plėtotę, apima vaikų ugdymo(si) turinį ir veiklas.

Ikimokyklinio ugdymo rezultatai yra vaikų raidos ir ugdymosi procese nuosekliai įgyjami bei plėtojami jų pasiekimai: vertybinės nuostatos, žinios bei supratimas ir gebėjimai. Ugdymosi pasiekimai suskirstyti į 18 pasiekimų sričių, kurių visuma laiduoja optimalią visų vaiko potencinių galių ūgtį. Kiekviena kokybiškai įgyvendinama vaiko raidą skatinančio visuminio ikimokyklinio ugdymosi sritis plėtoja visų 18 pasiekimų sričių vaiko pasiekimus.

Ugdymo(si) aplinkos ir kontekstų kūrimas

Gairėse pateikiama kuriamai ar atnaujinamai Programai aktuali nauja ugdymo(si) aplinkos modeliavimo kryptis - vaikų ugdymo(si) kontekstų kūrimas. Kuriant ugdymo(si) kontekstus dėmesio centre yra vaikams aktuali, dėmesį patraukianti, skatinanti veikti, vaikų iniciatyvoms atvira, estetiškai patraukli aplinka. Kontekstams būdinga kryptinga vaikų veiklą inicijuojanti idėja ar iššūkis, mokytojui tikslingai parenkant ir tam tikru būdu išdėliojant priemones, sukuriančias netikėtumo momentą. Kontekstai skatina autentiškus vaikų sumanymus, palaiko ilgalaikį domėjimąsi ir gilina supratimą. Kuriant ugdymo(si) kontekstus vaikams sudaromos galimybės pasirinkti veiklą, medžiagas, priemones, veikimo vietas, laiką, veikti vienam ar bendradarbiaujant, skirtingais būdais pristatyti veiklos rezultatus. Mokytojai stebi, kuo vaikai domisi, ką geba, ir pritaiko kontekstą plėtoti pastebėtus vaikų interesus ir gebėjimus.

Kontekstų tipai

• Universalaus dizaino mokymuisi kontekstas: tai lanksti, visiems vaikams prieinama ugdymo(si) aplinka ir veiksmingas procesas, kuriame, nepriklausomai nuo amžiaus, socialinių, kultūrinių, lingvistinių, sveikatos skirtumų, visiems vaikams sudaromos sąlygos žaisti, patirti ir ugdytis.
• Žaismės kontekstas: paskirtis - palaikyti kasdienių veiklų žaismingumą, kuriant džiaugsmo bei nuostabos tyrinėjant, išbandant, eksperimentuojant, dalijantis potyrius.
• Judraus patirtinio ugdymosi kontekstas: paskirtis - skatinti vaikų judėjimo džiaugsmą ir kasdienį judrumą, didinti judraus mokymosi galimybes.
• Kultūrinių dialogų kontekstas: padėti kiekvienam kurti savo individualų tapatumą, tuo pačiu metu dalyvaujant tiek vaikų subkultūros, tiek artimiausios ir tolimesnių aplinkų kultūrų kūrime.
• Kalbų įvairovės kontekstas: paskirtis - kurti ir palaikyti aplinkos sąlygas, palankias rastis ir plėtotis skirtingiems vaikų komunikavimo būdams, įvairiai žodinei ir nežodinei raiškai, kalbų pažinimui, teigiamoms nuostatoms, susijusioms su kalbų ir jos formų įvairove.
• Tyrinėjimo ir gilaus mokymosi kontekstas: atliepti prigimtinį vaikų smalsumą, įtraukti juos į aplinkos tyrinėjimą, skatinantį giliau suprasti aplinkos objektus, reiškinius ir jų ryšius.
• Realių ir virtualių aplinkų kontekstas: papildyti ir praplėsti realybės kontekstus alternatyviomis skaitmeninėmis galimybėmis patirti ir pažinti, plėtoti vaikų skaitmeninį sumanumą, informatinį mąstymą.
• Kūrybinių dialogų kontekstas: kuriama vaizduotę, smalsumą, nuostabą kelianti aplinka, akcentuojanti patį kūrybos procesą.

Kasdienė veikla ir dienotvarkė

Ikimokyklinio ugdymo įstaigose kasdienė veikla yra kruopščiai suplanuota, atsižvelgiant į vaikų poreikius ir amžiaus ypatumus.

Grupių organizavimas ir darbo laikas

Vaikai yra skirstomi į grupes pagal jų amžių ir skaičių. Grupės iki 3-ejų metų amžiaus vadinamos lopšeliu, vyresni vaikai lanko darželio grupes. Grupių darbo laiką, atsižvelgiant į tėvų pageidavimus, nustato savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija ar savininkas. Dienos darbo trukmė taip pat yra įvairi - yra institucijų, dirbančių 3-4 val., 5-6 val., 9-10,5 val., 12 val. per dieną. Taip pat yra įstaigų, dirbančių ištisą parą (savaitinių darželių). Kiekviena ikimokyklinio ugdymo įstaiga nusistato savo dienos režimą - ugdymas / poilsis - pagal pasirinktą darbo trukmę. Visose grupėse, jei ugdymas vyksta ilgiau nei 4 val. per dieną, yra organizuojamas vaikų maitinimas ir poilsis.

Pavyzdinė dienos veiklos tvarka

Tai tik pavyzdinė dienotvarkė, kuri gali skirtis priklausomai nuo konkrečios įstaigos ir vaikų amžiaus.

Fizinio aktyvumo skatinimas

Kauno lopšelio-darželio „Vėrinėlis“ bendruomenė prioritetu pasirinko skatinti vaikų ir tėvų fizinį aktyvumą. Projektą „Judame daugiau ir išradingiau“ antrus metus sėkmingai įgyvendina lopšelio „Ančiukų“ grupės pedagogai. Mokytojos, ugdančios 2-3 metų amžiaus vaikus, siekia aktyvios vaikų veiklos per patirtinį ugdymą(si), kasdien organizuoja fizinį aktyvumą. Mokymasis veikiant atskleidžia, kaip kryptingai ir savarankiš¬kai vaikas geba pasirinkti veiklą, kartu mokytis iš savo pasirinkimo. Aktyvia veikla siekiama, kad 2-3 metų vaikas patirtų, išgyventų ir suvoktų įgytą patirtį. Fizinio ugdymo pratybos stiprino raumenų grupes: rankų, plaštakų, pėdų, liemens ir kt., lavino pusiausvyrą, gerino judesių koordinaciją, ugdė drąsą. Žaidimas aktyvina protinę veiklą, ugdo vikrumą, orientaciją erdvėje ir judesių koordinacija.

Vaikų pasiekimai ir gebėjimai

Ikimokyklinio ugdymo programa siekiama ugdyti įvairias vaiko kompetencijas ir gebėjimus, apimančius vertybines nuostatas, žinias, supratimą ir praktinius gebėjimus.

Sveikatos ir savarankiškumo gebėjimai (A)

Vertybinė nuostata: Domisi, kas padeda augti sveikam ir saugiam.

• A1. Mityba: Ragauja įvairaus skonio ir konsistencijos maistą. Suaugusiojo padedamas ruošia maistą: tepa, laužo, mirko. Įvardija kelis maisto produktus, kuriuos valgyti sveika, ir kelis, kuriuos vartoti reikėtų saikingai. Aiškinasi, kodėl svarbu valgyti įvairų, sveikatai naudingą maistą, iš kur ir kaip jis atsiranda ant mūsų stalo.
• A2. Higiena ir savitvarka: Kūno ženklais parodo ar pasako, kad nori į tualetą. Dažniausiai savarankiškai naudojasi tualetu. Savarankiškai ar priminus plauna rankas, prausiasi veidą, čiaudėdamas ar kosėdamas prisidengia burną ir nosį. Šiek tiek padedamas savarankiškai apsirengia ir nusirengia, apsiauna ir nusiauna batus.
• A3. Saugumas: Pažįsta šviesoforo spalvas, žino, ką jos reiškia; pasako, kad kelią (gatvę) pereiti reikia kartu su suaugusiuoju. Supranta, kodėl nesaugu eiti, važiuoti su nepažįstamu žmogumi ar ką nors iš jo paimti. Atpažįsta tinkamus ir netinkamus prisilietimus, suabejojęs apie tai pasako suaugusiajam, kuriuo pasitiki. Paaiškina, kad jo kūnas priklauso tik jam, sako „stop“, „ne“ reaguodamas į jo privatumą pažeidžiantį elgesį.

Judėjimo ir manipuliavimo gebėjimai (B)

Vertybinė nuostata: Noriai juda, mėgsta judrią veiklą ir žaidimus.

• B1. Bendrasis judėjimas: Pralenda pro kliūtis keturpėsčias. Savarankiškai atsistoja, stovi, atsitupia, pasilenkia, eina į priekį, į šoną ir atgal, bėga tiesiomis kojomis, lipa laiptais aukštyn pristatomuoju žingsniu. Bėga keisdamas kryptį, greitį, neprarasdamas pusiausvyros. Mina ir vairuoja triratuką, balansinį dviratį.
• B2. Smulkioji motorika ir manipuliavimas daiktais: Tikslingai siekia daikto, jį pačiumpa ir laiko saujoje, dviem pirštais - nykščiu ir smiliumi - suima smulkų daiktą, perima daiktą iš vienos rankos į kitą, deda vieną ant kito. Dažniausiai taisyklingai laiko rašiklį, gana tiksliai atlieka judesius plaštaka ir pirštais bei ranka. Tiksliai valdo pieštuką ir žirkles ką nors piešdamas, kirpdamas.

Priėmimo tvarka ir formalumai

Ikimokyklinio ugdymo įstaigos, tiek valstybinės, tiek privačios, turi nustatytas priėmimo taisykles, kuriomis siekiama užtikrinti skaidrumą ir prieinamumą visiems vaikams.

Bendrieji reikalavimai ir priėmimo prioritetai

Vaikų priskyrimas ir priėmimas į švietimo įstaigą ir įstaigos skyrių (-ius) vykdomas atskirai. Priėmimo tvarką į ugdymo įstaigą nustato valstybė (jei ugdymo įstaiga yra valstybinė) arba savivaldybė (jei ugdymo įstaiga priklauso savivaldybei). Nacionaliniu lygiu - Švietimo įstatyme - yra nustatyta viena sąlyga, kad pirmumo teisė suteikiama vaikui, gyvenančiam ugdymo įstaigai priskirtoje teritorijoje. Visi vaikai į švietimo įstaigos grupes priskiriami pagal tėvų (globėjų) prašymo registravimo informacinėje sistemoje datą, laiką, priėmimo be eilės ir pirmenybę suteikiančias sąlygas, turimą (-us) prioritetą (-us), vaiko deklaruotą gyvenamąją vietą. Kiti prioritetai apima:

• įvaikinti ir globą turintys vaikai;
• vaikai, turintys pirmenybę suteikiančias sąlygas;
• vaikai, kurių gyvenamoji vieta deklaruota Savivaldybėje;
• vaikai, kurių gyvenamoji vieta deklaruota ne Savivaldybėje.

Visi prioritetai lygiaverčiai ir yra sumuojami. Yra numatytas mėnesinio mokesčio už ikimokyklinio amžiaus vaiko ugdymą ir priežiūrą nevalstybinėse švietimo įstaigose kompensavimo tvarkos aprašas.

Priešmokyklinio ugdymo specifika

Nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. priešmokyklinis ugdymas yra privalomas. Priešmokyklinis ugdymas pradedamas teikti vaikui, kai tais kalendoriniais metais iki balandžio 30 dienos jam sueina 5 metai. Švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka įvertinus vaiko ugdymo ir ugdymosi poreikius, pažangą, vaikui priešmokyklinis ugdymas gali būti pradedamas teikti, kai jam tais kalendoriniais metais 5 metai sueina iki rugsėjo 1 dienos. Priešmokyklinis ugdymas gali būti teikiamas vėliau tėvų (globėjų) sprendimu, bet ne vėliau, negu vaikui tais kalendoriniais metais sueina 6 metai. Priešmokyklinis ugdymas vykdomas vienerius metus pagal patvirtintą Priešmokyklinio ugdymo bendrąją programą. Minimali priešmokyklinio ugdymo programos trukmė - 640 valandos, skirtos ugdomajai veiklai.

Prašymų teikimas ir sutartys

Tėvai (globėjai), neturintys galimybių pateikti prašymo elektroniniu būdu informacinėje sistemoje, teikia pasirašytą prašymą el. paštu, registruotu paštu arba pildo prašymą Savivaldybėje. Gavus pranešimą apie vaikui skirtą vietą, tėvai (globėjai), negalintys dėl pateisinamų priežasčių (ligos, išvykę ir kt.) pasirašyti mokymo sutarties per 10 darbo dienų nuo pranešimo apie skirtą vietą švietimo įstaigoje gavimo dienos privalo raštu pranešti švietimo įstaigos vadovui apie mokymo sutarties pasirašymo bei dokumentų pateikimo datą. Jei prašyme pirmu numeriu nurodytoje švietimo įstaigoje nėra laisvų vietų, vieta skiriama antru numeriu nurodytoje įstaigoje, jei joje yra laisvų vietų. Pasikeitus ne elektroniniu būdu pateiktame prašyme nurodytiems kontaktiniams duomenims ir (ar) asmens duomenims, tėvai (globėjai) ne vėliau kaip per 10 darbo dienų dėl duomenų atnaujinimo informacinėje sistemoje informuoja informacinės sistemos tvarkytoją. Tėvai (globėjai), norintys pakeisti ne elektroniniu būdu pateiktame prašyme pasirinktų švietimo įstaigų eiliškumą, panaikinti vieną iš pasirinktų įstaigų, pakoreguoti pageidaujamos lankyti įstaigos datą, informuoja informacinės sistemos tvarkytoją.

Vaiko adaptacija darželyje

Žodis adaptacija reiškia prisitaikymą. Tai savo vietos pagal savo asmeninius poreikius radimas. Šiame laikotarpyje vaikai išgyvena sunkius, įtampą keliančius jausmus, nerimą, baimę, stresą. Šie vaikų jausmai yra ypač stiprūs, nes tokį dažną ir ilgai trunkantį atsiskyrimą nuo artimųjų vaikas patiria pirmą kartą. Adaptacijos procesas paprastai trunka nuo dviejų savaičių iki dviejų mėnesių.

Adaptacijos iššūkiai vaikui

Pirmiausia vaikui, skirtingai nei suaugusiam žmogui, atsiskyrimas nuo mamos ir namų aplinkos įvyksta pirmą kartą. Verbalinis vaiko ruošimas darželiui (pasakojimai, kartais net agitavimas) dažniausiai yra neveiksmingas. Antra, vaikai nesupranta savo emocijų, negali jų analizuoti ir valdyti. Visus neigiamus jausmus jie išgyvena stipriau ir stichiškiau nei suaugę žmonės. Pirmieji mėnesiai ikimokyklinėje įstaigoje skausmingi ne tik mažiesiems, kai vaikui tenka priprasti prie naujos dienotvarkės, grupės draugų, nepažįstamų žmonių, žaislų, naujų veiklos formų.

Tėvų vaidmuo ir pagalba

Kaip vaikas priims naują aplinką bei žmones, priklauso nuo daugelio dalykų. Visų pirma, tai individualios mažylio savybės. Adaptaciją gali apsunkinti iš pirmo žvilgsnio visai nekalti pačių tėvų veiksmai, pastangos. Jokiu būdu nevalia pasiduoti emocijoms. Yra keli pagrindiniai požymiai, kurie gali parodyti, ar vaikas prisitaiko prie aplinkos, ir tėvams rekomenduojama laikytis šių patarimų:

• Labai svarbu į darželį vaiką vesti kasdien.
• Neišeikite neatsisveikinę su vaiku. Vaikui suprantama forma pasakykite, kuriam laikui jį paliekate.
• Venkite išankstinės neigiamos nuostatos (gal mano vaiką skriaus, blogai prižiūrės, susargdins…).
• Po darželio - namo. Buvimas darželyje vargina, po darželio, geriausia eiti namo, ramiai ir neskubant, nesistengti apkrauti vaiko naujais įspūdžiais.

tags: #ankstyvojo #amziaus #vaiku #grupe #kur #aunami

• kaip papuošti vaiko gimtadienio stalą
• kodėl vaikui niežti išangę
• kaip vyksta ugdymas vaikų darželyje
• Sužinokite daugiau apie Ave Vita klinikos paslaugas vaikams ir suaugusiems
• Bitės Vilimaitės kūrybos apžvalga