Ankstyvojo amžiaus vaikų autizmo požymių kontrolinis sąrašas
Autizmas - tai kompleksinis raidos sutrikimas, kuriam būdingi socialinio bendravimo ir socialinės sąveikos trūkumai bei ribotas, pasikartojantis elgesys, interesai ar veikla. Šis sutrikimas veikia visą vaiko veiklą - verbalinę ir neverbalinę komunikaciją, socialinę sąveiką ir išryškėja ankstyvoje veikystėje. Tai lemia nepakankamą vaiko socialinių įgūdžių, kalbos ir elgesio išsivystymą ar jo sulėtėjimą.
Autizmas apima platų įvairių neurologinių raidos sutrikimų spektrą, ir kiekvienas autizmu sergantis asmuo turi savitų stipriųjų pusių ir sunkumų. Autizmo spektras yra itin platus, o patys vaikai, kuriems diagnozuotas autizmo spektro sutrikimas, yra labai įvairūs. Gydytojų teigimu, vaikų, turinčių autizmo spektro sutrikimą, mokymosi, mąstymo ir problemų sprendimo būdai gali būti labai įvairūs.
Dažniausi autizmo požymiai yra bendravimo sunkumai, sutrikę socialiniai kontaktai, pasikartojantis stereotipinis elgesys, priešinimasis aplinkos ir dienotvarkės pasikeitimams, neįprastos reakcijos į sensorinius dirgiklius. Nurodoma, kad autizmas sukelia visą gyvenimą pasireiškiančias kokybinius socialinio bendravimo, komunikacijos ir elgesio problemas. Autizmo spektro sutrikimams priskiriami: Aspergerio, Rett sindromai, netipiškas autizmas, autistinis sutrikimas (vaikų ir klasikinis autizmas).
Aspergerio sindromas: ypatumai ir galimybės
Nemažai žmonių turi pavienių autizmo bruožų. Tokiems žmonėms būdingi tam tikri socialinės sąveikos ypatumai. Socialinio kontakto sunkumai jiems kyla ne dėl nenoro bendrauti. Problema kyla iš to, kad tokie asmenys nesupranta ir nesugeba naudoti taisyklių, kurios reguliuoja socialinį bendravimą. Nors Aspergerio sindromą turintys asmenys gali teisingai apibūdinti kitų žmonių ketinimus, emocijas, tačiau jie negali šios informacijos spontaniškai naudingai panaudoti, t.y. jie neturi jutimo, kaip prisiderinti prie kitų.
Spontaniškos adaptacijos stoka yra susijusi su perdėtu pasitikėjimu formaliomis taisyklėmis. Šie asmenys taip pat patiria sunkumų su emocijų raiška, dažnai vidinis jausmas neatitinka išorinės jo išraiškos. Suirzimas, pyktis, atsiribojimas nuo kitų atsiranda iš niekur ir gali pasireikšti netikėtai. Daugelis Aspergerio sindromą tyrinėjančių mokslininkų jį vertina ne tik kaip būseną, sukeliančią tam tikrus apribojimus, bet ir suteikiančią galimybes, kurios kaip tik ir susijusios su jų mąstymo bei emociniais ypatumais. Neįprastas jų požiūris priklauso nuo tendencijos pasirinkti, nuo ko pradėti loginę grandinę. Prioritetus tokie asmenys teikia problemos išsprendimui, o ne kitų asmenų socialinių ar emocinių poreikių patenkinimui.
Autizmo paplitimas ir tendencijos
Nors dar ne taip seniai autizmas buvo laikomas gan retu sutrikimu, pastaruoju metu jo atvejų sparčiai daugėja. Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) teigia, kad autizmo spektro sutrikimų skaičiai auga visame pasaulyje. Vienų šaltinių duomenimis, autizmas diagnozuojamas vienam iš 68, kitų - net 1 iš 59 vaikų. Remiantis JAV ligų kontrolės ir prevencijos centro duomenimis, 2016 m. autizmo spektro diagnozė buvo nustatoma vienam iš 54, 2018 m. - vienam iš 44, 2020 m. - vienam iš 36 vaikų.
Autoriai (Gillberg, Coleman, 1992) nurodo, kad iš 10000 vaikų 4-5 būdingas autizmo sindromas. Berniukams šis sutrikimas diagnozuojamas iki keturių kartų dažniau nei mergaitėms. Happe (1994), Wirth (1994) duomenimis berniukų ir mergaičių santykis yra 4:1. Šis skirtumas yra didesnis tarp vaikų, turinčių aukštesnį intelekto koeficientą (IQ). Nors tikslios autizmo sutrikimų Lietuvoje statistikos nėra, manoma, kad autizmo sutrikimus turi apie 5-8 tūkst. vaikų iki 17 metų amžiaus.
Pasak medicinos centro „Northway“ gydytojų vaikų neurologų, didėjantis sergamumas susijęs ne tik su pagerėjusia diagnostika ar tuo, kad tėvai vaikų susilaukia vis vyresniame amžiuje. Didelę įtaką tam turi ir sparčiai besikeičianti mūsų aplinka.
Autizmo priežastys
Tikslus autizmo spektro sutrikimų išsivystymo mechanizmas dar nėra iki galo suprastas. Mokslininkų teigimu, autizmo atsiradimą lemia genetiniai ir aplinkos veiksniai. Nors nėra vieno specifinio geno, kuris būtų atsakingas už autizmo išsivystymą, visgi moksliniai tyrimai parodė, jog šis sutrikimas turi stiprų genetinį pagrindą.
Išskiriamos biologinės, organinės - neurologinės ir genetinės autizmo priežastys. Sutrikimo atsiradimas siejamas su smegenų veikos sutrikimais (disfunkcijomis), kurie atsiranda dėl smegenų pažeidimų prenataliniu ar perinataliniu laikotarpiu. Autizmo atveju sutrinka ryšys tarp abiejų smegenų pusrutulių. Smegenys nebeatlieka sensorinės informacijos priėmimo funkcijos, todėl pasireiškia pažinimo, kalbos ir socialinės sąveikos problemos.
Nustatytos keturių tipų organinės - neurologinės priežastys: pernelyg didelis tinklinio darinio aktyvumas, nepastovi percepcija dėl smegenų kamieno disfunkcijos, limbinės sistemos ir kairiojo smegenų pusrutulio disfunkcija. Pastaruoju metu manoma, kad sutrikimas yra susijęs su smegenėlių pažeidimais, kuriuos patvirtina ir patologiniai EEG duomenys. Autizmą gali nulemti ir paveldimos ligos, pvz., fenilketonurija - amino rūgšties (fenilalanino) apykaitos sutrikimas, neurofibromatozė (Reklinhauzerio liga), tuberozinė sklerozė ir kt.
Amerikos nacionaliniame sveikatos institute (2000) atrastas genas HOXA1, kurį turi 40% autizmu sergančių asmenų. Simpson, Zionts (1992) nurodo, kad autizmo priežastis gali būti ir įvairūs biocheminių procesų sutrikimai: serotonino, epineprino ir norepineprino kiekio pakitimas. Autoriai pažymi, kad su autizmu gali būti siejamas ir padidėjęs opioido kiekis. Dažniau autizmo spektro sutrikimai nustatomi tiems vaikams, kurių giminėje jau yra nustatyta autizmo atvejų ar kurių tėvai yra vyresnio amžiaus. Taip pat padidėjusi rizika siejama su tokiais veiksniais kaip mažas naujagimio svoris gimimo metu ar jau buvusios nustatytos genetinės patologijos, tokios kaip Dauno sindromas, fragilios X chromosomos sindromas ar kitos. Tačiau vienas ar keli rizikos veiksniai dar nereiškia, kad vaikui bus diagnozuotas autizmas.
Autizmas ir genai
Ankstyva diagnostika: kodėl tai svarbu?
Ankstyvajai autizmo diagnozei skiriamas didelis dėmesys, tačiau dažnai jis nustatomas gana vėlai. Nors daugelis tėvų pirmuosius nerimą keliančius požymius paprastai pastebi iki vaikui sukanka 1,5 metų, bet dėl vyraujančių stereotipų ir įvairių mitų į specialistus kreipiasi gerokai vėliau. Vaikų gydytojai neurologai sako, kad labai svarbu autizmo sutrikimą aptikti ir diagnozuoti kuo anksčiau.
Ankstyva diagnostika užtikrina galimybę laiku gauti reikiamą pagalbą, sprendžiant patiriamas problemas ir sunkumus. Pradėjus taikyti intervencines priemones ankstyvaisiais metais, išnaudojami kritiniai smegenų vystymosi laikotarpiai, o tai gali sušvelninti su autizmu susijusių problemų poveikį. Tuo tarpu kuo vėliau susiformuoja verbalinė komunikacija, pradedamos taikyti pagalbinės priemonės arba taikomos neefektyvios intervencijos, tuo blogesnė vaiko raidos sutrikimo prognozė.
Autizmo diagnozė nustatoma remiantis tam tikrų savybių rinkiniu, o ne atliekant biologinius tyrimus. Tai gali būti viena iš priežasčių, kodėl autizmo spektro sutrikimą sunku atpažinti iki pat tol, kol vaikas sulaukia 18-24 mėn. ir vėliau. Visi vaikai augdami įgyja įgūdžių, išmoksta tam tikrų elgesio standartų, o kiekvieno vaiko tempas skiriasi.
Autizmo ir kitų autizmo grupės susirgimų diagnostika nėra paprasta ir aiški, nes tam tikri autizmo simptomai pasireiškia ir kitų ligų atvejais, pvz., protinės raidos sutrikimai, Landau - Klefner sindromas, trapiosios X chromosomos sindromas, vaikų šizofrenija ir kiti. Pirmieji autizmo požymiai turėtų būti pastebėti iki 1,5 - 2 metų amžiaus. Nustatant vaikų autizmą rekomenduojama taikyti Ankstyvojo amžiaus vaikų autizmo požymių kontroliniu sąrašą, kuriuo galima tirti 18 mėnesių amžiaus vaikus.
Ankstyvieji autizmo požymiai ir psichologo įžvalgos
Pirmieji autizmo požymiai - tėvus be galo dominanti tema. Šis kontrolinis požymių ir savybių sąrašas gali būti išties naudingas. Tačiau svarbu turėti omenyje, kad tiksliausiai kūdikių raidos sutrikimus atpažinti gebės gydytojai, kurie turi patirties ir šios srities žinių. Pirmieji autizmo požymiai gali būti pastebimi ir labai anksti - dar pirmaisiais vaiko gyvenimo metais. Simptomai tampa ryškesni vaikui augant.
Kaip vaikų psichologė, nemažą darbo dalį sudaro vaikų raidos vertinimai. Kai tėveliai su savo atžalomis atkeliauja, pirmiausia paklausiu, dėl kokių priežasčių atvyko. Dažniausiai pasitaiko du atsakymo variantai. Pirmasis - dėl kalbos problemų (vaikas visai nekalba arba kalba labai mažai), atsiuntė neurologas raidos įvertinimui. Šiuo atveju tėvai dažnai išsako, kad kitų problemų, išskyrus kalbą, nepastebi. Antrasis variantas - dėl to, kad patys tėvai ar kas nors iš artimos aplinkos, o kartais ir vaiko lankomos ugdymo įstaigos (darželio) personalo įtaria autizmą. Antruoju atveju, kai įtariami pirmieji autizmo požymiai, viliuosi, kad įtarimai nepasitvirtintų arba sutrikimas būtų kuo minimalesnis.
Reakcija į aplinką ir akių kontaktas
Nauja aplinka - mano kabinetas. Juk kabinetas vaikams būna nematytas, o jame slepiasi gausybė žaislų. Normalu susigėsti, slėptis už mamos ar tėčio. Šiuo atveju svarbu ir tai, ar vaiką tėvams pavyksta nuraminti, ar tokia savijauta dažna naujose aplinkose, ar tai tik pavienis atvejis, ar vaikas paguodos ieško pas tėvus. Kartais savo kabinete negaliu atlikti įvertinimo, nes vaikas šaukia, blaškosi po kabinetą, save žaloja, niekuo nesidomi ir jo nepavysta nuraminti, tada pokalbį su tėvais tenka pratęsti vaikui priimtinesnėje aplinkoje, o įvertinimą atidėti iki tol, kol vaikas jausis saugiai ir patogiai. Kartais įvertinimą tenka atlikti net vaiko namuose, nes kitur vaikas nesijaučia saugus.
Pirmieji autizmo požymiai gali pasireikšti ir vengimu žiūrėti į akis, nors vaiko regėjimas normalus. Ar visi žmonės jaučiasi patogiai užmegzdami akių kontaktą? Ne, todėl šis požymis neturi būti vertinamas izoliuotai nuo kitų požymių. Pasitaiko tokių atvejų, kai vaikas į kabinetą ateina su akiniais nuo saulės. Pavyzdžiui, niūrią, darganotą rudens dieną, kai saulės lauke nematyti, ateiti su akiniais nuo saulės gali būti keista, ypač jei paaiškėja, kad vaikas tik taip jaučiasi komfortiškai, nes gali išvengti akių kontakto. Savo kabinete turiu Bulviagalvį (tai toks žaislas - bulvė su akimis, rankomis, kojomis), dažniausiai mažiems vaikams jis labai patinka, tačiau kai kurie vaikai jį pamatę reaguoja labai audringai (verkia, stumia šalin), būtent dėl to, kad jis turi akis. Tokiu atveju, pakalbėjus su tėvais, dažnai paaiškėja, kad vaikas negali žiūrėti į nieką, kas turi akis. Kartais tai aiškinama vaiko nedrąsumu, tačiau tada vaikas nedemonstruos perdėtai audringos reakcijos į akis ar akių kontaktą. Jei akių kontaktas nėra geras, tai pirmiausia reikėtų patikrinti vaiko regą. Sunerimti reikėtų tada, jei vaikas kažkaip netipiškai reaguoja į akis ar vengia akių kontakto.
Pasikartojantys judesiai ir vaikščiojimas ant pirštų galų
Ne kartą savo darbe teko nuvilti tėvus, kai jie parodo filmuotą medžiagą, norėdami pasidžiaugti, kad vaikas šoka išgirdęs muziką. O tu matai, kad vaikas tiesiog atlieka pasikartojančius judesius, taip bandydamas susitvarkyti su esama situacija. Taigi kas tai yra? Daug kartų atliktas tas pats judesys. Jų būna įvairiausių, bet dažniausiai pasitaikantys - tai plasnojimas rankomis, siūbavimas, suplojimai rankomis, virpinimas pirštų ir t.t. Kai vaikai paūgėja, šie judesiai tėvams pradeda kelti nerimą, nes tie judesiai pradeda išskirti vaiką iš minios, ir tėvai juos pradeda drausti. To daryti nereikėtų, nes vaikas juos atlieka ne šiaip sau, jie vaikui reikalingi, kad jis galėtų išbūti esamoje situacijoje.
Kai vaikutis įžengia į kabinetą, visada atkreipiu dėmesį, kaip jis vaikšto. Kartais paprašau nuauti vaikui batukus, kad pasižiūrėčiau, ar vaikas nesistengia vaikščioti ant pirštų galų. Neurotipiniu atveju vaikai stiebiasi, kai nori kažką pasiekti ar pamatyti tai, kas yra aukščiau, bet nelinkę vaikščioti pasistiebę. Taigi atkreipkite dėmesį, kaip vaikutis vaikšto, jeigu neįprastai, tai pirmiausia pasikonsultuokite su gydytoju ortopedu.
Reakcija į vardą ir komunikacijos ypatumai
Pirmieji autizmo požymiai gali pasireikšti ir netipine reakcija į savo vardą. Kai kalbinu vaiką, stebiu, ar jis sureaguoja kviečiamas vardu. Prašau ir tėvų pakviesti vaiką. Tai gali būti ir klausos problema, ir selektyvi klausa, kai kurių garsų/žodžių ignoravimas. Kartais tėvai sako, kad vaikas nereaguoja į vardą, nes jie dažniausiai vadina vaiką ne vardu, o kaip nors mažybiškai, pvz., zuikeliu, saulyte ar pan., tada vaikas turėtų atsišaukti į tokį kreipimąsi, jeigu tikrai vaikui viskas gerai. Taigi, jei vaikas nereaguoja kviečiamas vardu, reikėtų patikrinti vaikučiui klausą.
Kūdikiai poreikius reiškia verkimu, veido mimikomis, rankyčių judesiais (pvz., piršto čiulpimu, kai nori valgyti, ir pan.). Vaikui augant, tobulėja ir poreikių raiška. Atsiranda gestikuliavimas, rodymas pirštu, vaikas, dar nemokėdamas kalbėti, jau gali parodyti, ko nori. Atsiranda ir tikslingi garsažodžiai (pvz., niam, brum ir pan.) ir tik po to atsiranda kalba. Mano kabinete žaislai yra sudėti skirtingame aukštyje, tad kai kuriuos žaislus vaikas gali pasiimti pats, o kitų nepasiekia, tad reikia paprašyti paduoti. Neurotipiniu atveju vaikams nekyla tokių problemų.
Kuo vaikas didesnis, tuo gestikuliuoja daugiau, jeigu problema yra tik kalba. Puikiai prisimenu atvejį, kai nekalbanti mergaitė gestais papasakojo visą istoriją, kad jai reikia nuo spintos žaislinio mikserio, nes nori kepti blynus (visi gestai buvo mergaitės sugalvoti, tačiau aiškūs aplinkiniams). Vis dėlto vaikas neauga dažniausiai tik namuose, o būna ir kitose aplinkose - parduotuvėje, darželyje, pas senelius ar pan. Tų situacijų, kai vaikui reikia gestikuliuoti, yra. Tad neurotipiškas vaikas tai turėtų mokėti daryti. Jeigu vaikas poreikius reiškia tik šaukdamas, reikėtų jį mokyti kitų būdų, kaip gestikuliuoti, tarti garsažodžius ar žodžius (ką pasirinkti, priklauso nuo vaiko amžiaus ir turimų galimybių).
Socialinė sąveika ir riboti interesai
Kūdikius pirmiausia sudomina žmogaus veidas, o tik vėliau, augant, - žaislai. Pirmiausia atsiranda šypsena žmogui, o tik vėliau - džiugesys turint žaislą. Neurotipiniu atveju tėvai vaikui teiks daugiausiai džiaugsmo, jis jiems šypsosis ir norės atkreipti jų dėmesį. Vaikai yra iš prigimties socialūs. Sunerimstu, kai pas mane atvestas vaikas susidomi kažkokiu žaislu, o į tėvus nekreipia dėmesio, nebendrauja su tėvais net tada, kai tėvų paprašau pakalbinti vaiką. Patarimas tėvams: žaiskite su vaikais, sėskite prie vaiko, prisijunkite prie jo jau žaidžiamo žaidimo arba pasiūlykite patys pažaisti.
Kuo mažesnis vaikas, tuo jo dėmesys yra mažiau patvarus ir todėl greitai nukrypstantis į vis naujus aplinkos elementus. Dažniausiai mažiems vaikams nebūdinga ilgas susikaupimas ties vienu žaislu. Kai vaiką domina tik tam tikri žaislai arba kai vaikas vis žaidžia su tuo pačiu žaislu, į tai reikėtų atkreipti dėmesį. Pavyzdys iš mano darbo - turiu daug medinių dėlionių, tačiau, kai stebiu, kad vaikas susidomi tik skaičių ar raidžių dėlione ir ją dėlioja n+k kartų, tai jau nėra gerai. Kai siūlau kitą veiklą, vis tiek nori tęsti būtent šitą ir pyksta, jei noriu pakeisti.
Maitinimosi ypatumai
Gali būti labai įvairių ypatumų, o vieni dažniausiai pasitaikančių yra susiję su maistu. Tai išrankumas maisto produktams. Ar vaikas turi valgyti viską? Ne. Ar vaikas tikriausiai nemėgs tų produktų, kurių nevalgo namuose? Taip. Tačiau nėra normalu, kai vaiko mitybą sudaro vos keli produktai ar patiekalai. Nėra tipiška nevalgyti svetimoje vietoje. Taip pat nėra tipiška nevalgyti produktų grupių, dėl kažkokio vieno bruožo, pavyzdžiui, kad jie raudoni ar apvalūs. Darbe tenka susidurti su atvejais, kai vaikas valgo vos kelis produktus ir tik tam tikrų gamintojų. Pasitaiko ir priešingų atvejų, kai valgo viską, net jei tai yra nevalgoma (pvz., popierių ir pan.).
Autizmo požymių kontrolinis sąrašas ir diagnostikos kriterijai
Autizmo sutrikimų simptomai gali būti labai įvairūs, apimantys netipišką socialinį ryšį, tarpusavio bendravimą ir pasikartojantį elgesį. Būdingiausi jų - nesidomėjimas bendravimu, vėluojanti kalbinė raida, ryškus pasipriešinimas nusistovėjusiai rutinai ir aplinkos pasikeitimams, riboti interesai. Vaikams su autizmu taip pat būdingas nekokybiškas akių kontaktas su artimaisiais, nereagavimas į savo vardą ar daiktų nerodymas pirštais. Šį sutrikimą turintiems vaikams sunku suprasti kitų emocijas, dalyvauti vaizduotės žaidimuose ir užmegzti draugystę. Dažniau jie žaidžia vieni, neįsitraukia į bendras veiklas. Autizmo spektro sutrikimą turintys vaikai gali elgtis ribotai ir pasikartojančiai, pavyzdžiui, kartoti žodžius ar frazes (echolalija), turėti stereotipinių judesių (vaikščiojimas ant pirštų galų, plasnojimas). Gali būti pastebimas padidėjęs jų jautrumas sensoriniams dirgikliams (šviesai, garsui, drabužiams). Dar vienas požymis - įgūdžių susilpnėjimas po tipiškos ankstyvosios raidos, ir regreso (grįžimo atgal) arba sąstingio pasireiškimas nuo pusantrų metų amžiaus.
Pirmieji ankstyvieji autizmo požymiai gali pasireikšti nuo 6-12 mėn. ir tęstis iki 24 mėn. ir vėliau iki 36 mėn. Mažai tikėtina, kad kūdikiui pasireikš visi šie požymiai. Kaip jau minėta, nepamirškite, kad kiekvieno vaiko raida individuali ir nė vienas šių požymių savaime dar nereiškia sutrikimo. Tačiau jei kūdikiui ar vaikui būdingi kai kurie iš išvardytų požymių ir savybių arba raidos ypatumai skiriasi nuo kitų analogiško amžiaus kūdikių ir vaikų, svarbu pasikonsultuoti su vaiko raidos srityje dirbančiais specialistais.
Kontrolinį ankstyvojo amžiaus vaikų autizmo požymių sąrašą sudaro dvi skalės: klausimai tėvams ir gydytojo stebėjimas. Specialistai, aiškindamiesi, ar vaikas turi raidos sutrikimą, priskirtiną autizmo spektro sutrikimams, išskiria keturias pagrindines vertinamas grupes: A, B, C ir D. Autizmas diagnozuojamas tuomet, kai vaikas turi 6 ir daugiau požymių iš visų keturių šių grupių.
Kontrolinio sąrašo pavyzdys: klausimai ir stebėjimo užduotys
A dalis (Klausimai tėvams)
Šioje dalyje tėvų prašoma atsakyti į klausimus apie vaiko elgesį, bendravimą ir raidą, remiantis jų kasdienėmis pastabomis. Klausimai apima socialinę interakciją, kalbos ir komunikacijos gebėjimus, elgesio ypatumus, susidomėjimą objektais ir žaidimais.
B dalis (Gydytojo stebėjimas / Užduotys)
- „Pagauk“ vaiko dėmesį ir tada parodyk jam kokį nors daiktą kitame kambario gale, sakydamas: „pažiūrėk, tai… (įvardinkite daiktą).
- „Pagauk“ vaiko dėmesį, tada duok jam mažą žaislinį puodelį ir arbatinuką sakydamas: „prašau įpilti man arbatos“.
- Paklauskite vaiko: „Kur yra lempa?“ arba „Parodyk man lempą“.
- Ar vaikas gali iš kaladėlių pastatyti bokštą?
Svarbiausia: specialistų pagalba
Vienas požymis (iš prieš tai išvardintų) nereiškia, kad vaikas turi autizmą. Autizmas - sudėtingas sutrikimas, kurį sudaro ne vienas požymis. Šį sutrikimą gali diagnozuoti tik gydytojai, todėl jeigu kyla įtarimų, reikia konsultuotis su jais. Kuo anksčiau bus diagnozuotas sutrikimas, tuo anksčiau galima pradėti terapiją, tuo geresnės tolesnės prognozės.
Reikėtų suprasti, kad didžioji dauguma žmonių turi bent vieną iš šių išvardintų požymių, bet jie neturi autizmo, taigi neužsiimkite savidiagnozavimu, o konsultuokitės su specialistais. Gydytojas atkreipia dėmesį, kad ne visi autizmą turintys asmenys pasižymi visais išvardytais elgesio bruožais. Sunerimti ir kreiptis į specialistą reikėtų, jeigu vėluoja vaiko kalbos raida, trūksta socialinio įsitraukimo, jo elgesys yra pasikartojantis arba jis žaidžia netipiškai.
Autizmo diagnostikai labai svarbus bendras sveikatos, neurologinis ir neuropsichiatrinis tyrimas. Šiuo metu, autizmo diagnostikoje, nėra rutiniškai naudojami kokie nors instrumentiniai ar laboratoriniai tyrimai. Nors yra publikacijų, kurios nagrinėja tam tikrus pakitimus vaizdiniuose tyrimuose, tačiau tai nėra tiek plačiai ištirta, kad galėtų būti įtraukta į diagnostinius kriterijus. Autizmas ar autizmo spektro sutrikimai nustatomi remiantis klinikine išraiška bei klinikiniu stebėjimu. Vaiką su autizmo spektro sutrikimais auginantiems tėvams reikėtų tiesiog priimti ir mylėti jį su visais jo ypatumais. Nereikėtų vengti ar bijoti autizmo diagnozės.
Autizmas ir genai
Autizmo gydymo ir ugdymo būdai
Autizmo gydymo būdai yra įvairūs ir skirtingi. Medikamentinis gydymas. Šiuo metu dar nėra atrastas medikamentas, kuris galėtų išgydyti autizmą, tačiau gydymas vaistais yra svarbi bendros pagalbos programos dalis. Autizmo atveju dažniausiai naudojamas vitaminas B6, magnis, neuroleptikai, sedatyviniai preparatai (Prasauskienė, 2003). Gydymas vitaminais gali padėti spręsti elgesio problemas (autoagresiją, hiperaktyvumą) ir miego sutrikimus.
Neuroleptikų (haloperidolio, pimozido) poveikyje pagerėja bendravimas, sumažėja mokymosi problemos, tačiau šie preparatai turi stiprų šalutinį poveikį ir ilgalaikis jų vartojimas nerekomenduojamas. Sedatyviniai preparatai skiriami miego sutrikimams gydyti. Dunn-Geier ir kt. atlikti tyrimai taip pat prisideda prie šių žinių.
Psichologinės ir pedagoginės priemonės. Svarbiausias pedagoginio ir psichologinio poveikio tikslas yra ne tiek akademinių žinių, kiek pagrindinių gyvenimo ir bendravimo įgūdžių formavimas. Autistiški vaikai gali būti ugdomi įvairiose įstaigose, atsižvelgiant į sutrikimo sunkumą, vaiko elgesį ir emocijas. Kiekvienam vaikui ugdyti sudaroma individuali programa, kurioje daug dėmesio skiriama struktūruotos aplinkos kūrimui, kalbos ar alternatyvaus bendravimo skatinimui, numatomi konkretūs tikslai ir jų siekimo būdai.
Dauguma autorių (Sherratt, 2005; Gillberg,1992) ypatingą dėmesį skiria elgesio korekcijai. Išsamiai įvertinus vaiko elgesį įvairiose situacijose, numatomi pagrindiniai reikalavimai, kurių laikosi tėvai ir vaiką ugdantys specialistai. Sukurta įvairių autizmu sergančių vaikų ugdymo programų: Welch valdymo terapija, Valdeno metodas (Walden method), komunikacijos skatinimo (Facilitated Communication) metodas, ABA (Applied Behavioral Analysis) metodas, Galler modelis ir daugelis kitų. Neretai taikomos delfinų, arklių, muzikos, žaidimo, dailės terapijos. Pastebėta, kad meninė veikla ir bendravimas su gyvūnais teigiamai veikia kai kuriuos autizmo simptomus, pvz., vaikai geriau miega, nurimsta, susikaupia.
Kadangi dėl veiksmų planavimo ir aplinkinių veiklos mėgdžiojimo stokos, autistiškiems vaikams sunku išmokti būtiniausių gyvenimo įgūdžių, ugdymo programose didelis dėmesys skiriamas savitarnos ir savitvarkos mokymui. Siekiant suformuoti tam tikrus įgūdžius, dažnai naudojama simbolių ar paveikslėlių seka, suskirstant veiksmo atlikimą į mažus žingsnelius. Visi veiksmai, kuriuos vaikas atlieka yra įvardijami konkrečioje situacijoje. Ugdant autistiškus vaikus, dažniausiai remiamasi bihevioristiniais elgesio formavimo principais, prizais, apdovanojimais skatinant tinkamus veiksmus. Sudarant individualias programas, priklausomai nuo vaiko gebėjimų, numatomi pažintinės veiklos (dėmesio, mąstymo, suvokimo, atminties), kalbos ir bendravimo skatinimo būdai. Programose numatomos užduotys vizualinės-motorinės koordinacijos, smulkiosios ir bendrosios motorikos ugdymui, nuosekliai formuojami žaidimo įgūdžiai.
Vaikams, kuriems diagnozuotas autizmo spektro sutrikimas, priklausomai nuo būklės sunkumo, intelektinių gebėjimų ir kitų gretutinių sveikatos sutrikimų gali būti taikomos medicininės, socialinės ir psichologinės terapinės priemonės. Visos terapinės programos yra individualios ir remiasi detaliu vaiko sveikatos bei aplinkos vertinimu. Vaikų neurologų teigimu, laiku pradėtos taikyti terapinės intervencijos padeda sumažinti pagrindinių autizmo požymių ir susijusių sveikatos sutrikimų išreikštumą, koreguoti esminius autizmo simptomus, tokius kaip kalbos, komunikacijos, socializacijos sutrikimas, stereotipiniai judesiai ir kt. Autizmo spektro sutrikimai tęsiasi visą gyvenimą. Jų eiga ir požymiai laikui bėgant gali keistis, tačiau nėra jokių vaistų ar intervencinių metodų, kurie galėtų juos išgydyti.
tags: #ankstyvojo #amziaus #vaiku #autizmo #pozymiu #kontrolini
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
