Kaip matuoti ir vertinti naujagimio ūgį

Vaikų sveikata ir gerovė yra vienas iš tėvų pagrindinių prioritetų. Nuo pirmųjų vaiko gyvenimo dienų tėvai akylai stebi jo vystymąsi ir augimą. Tėvai dažnai nerimauja, ar jų mažylio ūgis atitinka normą, ypač kai jis atrodo mažesnis arba stambesnis nei bendraamžiai. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip vertinamas vaiko ūgis pagal amžių ir ką svarbu žinoti tėvams.

Istorinis kontekstas ir šiuolaikiniai metodai

Visais laikais žmonės sekė ir matavo vaikų ūgį. Jau seniausiais laikais žmonės suvokė, kad yra kažkokios ūgio normos, standartai. Nors nežinojo žodžio „procentiliai“, neišmanė normatyvų, bet ant durų staktų braižė savotiškas vaikų ūgio augimo kreives. Savus vaikus žmonės lygino su kaimynų, stebėjosi, kodėl ne vienodo ūgio tos pačios šeimos vaikai. Šiandien, tobulėjant mokslui, yra bandoma nustatyti ūgio/svorio normas, o procentilių diagramos padeda tėvams ir gydytojams susiorientuoti, ar vaikas atitinka statistinius vidurkius.

Kiekviena šalis turi savo normatyvus ir juos atnaujina kas 10 metų. Lietuviškąsias procentilių lenteles sukūrė VU Medicinos fakulteto Anatomijos, histologijos ir antropologijos katedros vedėja, profesorė Janina Tutkuvienė. Pirmosios pasirodžio 1995 metais. Lietuviškosios procentilių lentelės nuolatos peržiūrimos ir koreguojamos, jų ribos nuo sukūrimo dienos prasiplėtė - viršutinė riba dar labiau pakilo, o apatinė riba kiek nusileido.

Kaip teisingai matuoti vaiko ūgį?

Nustatant vaiko mitybą labai svarbus antropometrinis tyrimas, nustatomas vaiko fizinio vystymosi lentelių pagalba. Atliekant antropometrinį vaiko tyrimą, vertinami svarbiausi rodikliai - kūno svoris ir ūgis.

Ūgio matavimas

Jei vaikas dar negali tvirtai stovėti, matuokite paguldę mažylį ant grindų taip, kad remtųsi viršugalviu į sieną. Tuomet švelniai ranka ištiesinkite vaiko kojytes per kelius ir pasižymėkite, iki kurios vietos siekia kulniukai. Iki 2 metų vaiko ūgis matuojamas jam gulint, o nuo 2 metų - stovint tiesiai atrėmus kulnus, sėdmenis, nugarą ir pakaušį į vertikalią ūgio matuoklės dalį ir žiūrint tiesiai horizontalia plokštuma taip, kad apatinis akies voko ir viršutinis ausies landos kraštai būtų vienoje horizontalioje plokštumoje.

Vaikas, kuris jau gerai stovi, turėtų atsistoti prie sienos, ištiesinti kelius, nugarą, galvą laikyti tiesiai. Kūdikių ūgio matavimas nėra labai tikslus. Gali ne iki galo ištiesti kojas, ypač jei vaikas muistosi, ir nesigaus tiksliai.

Vaiko svorio matavimas

Kol kūdikis dar mažas, tiksliausiai jį pasvers pediatras specialiai tam skirtomis svarstyklėmis. Tačiau jei nori tai padaryti namuose, įprastomis kūno svarstyklėmis, tačiau atkreipkite dėmesį, kokia yra jų paklaidos riba - kai kurių svarstyklių paklaida yra iki 0,5 kg, o tai kelių savaičių kūdikiui yra labai daug.

Jei sversitės kūno svarstyklėmis, guldyti kūdikį ant jų bus nepatogu (o gal net ir pavojinga), tad geriausias būdas yra pradžioje pasisverti dviese su kūdikiu (laikant jį ant rankų), po to vienam (-ai). Tuomet iš bendro su kūdikiu svorio atimti savąjį - taip gausite kūdikio svorį. Geriausia, kad kūdikis būtų kuo mažiau aprengtas, geriausia nuogas.

Nuo kūdikystės vaikai turi reguliariai lankytis pediatro ar šeimos gydytojo konsultacijose, kuomet vaiką prižiūrintis gydytojas pamatuoja ūgį ir svorį bei žymi juos individualiose vaikų augimo kreivėse.

Kaip vertinamas vaiko ūgis ir svoris?

Vaikų fizinis išsivystymas - ūgis, svoris ir galvos apimtis - vertinamas pagal specialias diagramas, atsižvelgiant į vaiko amžių. Vaikų fizinio vystymosi lentelėse (toliau - diagramoms) naudojamas procentilinis metodas, kurio esmė yra tokia: ūgio (svorio ar kitų matmenų) dydžiai suskirstomi į 100 intervalų. Kiekvienam dydžių intervalui nubraižoma kreivė (diagrama).

Pavyzdžiui, jei gydytojas sako, kad judviejų mažylio ūgis yra 70-toje gio procentilėje, tai reiškia, kad 70% tokio amžiaus mažylių yra mažesni nei jūsiškis ir 30% - aukštesni. Dažnai būna, kad sveikų vaikų ūgio ir kūno svorio kreivės svyruoja tarp 25-os ir 75-os procentilių. 3-97 procentilių tyrimo duomenys yra normalūs ir rodo, kad fizinis vaiko išsivystymas yra normalus. Tačiau jei vaiko ūgio ir kūno svorio kreivės kyla progresuojančiai aukštyn ar leidžiasi žemyn ir neišlaiko bendros tendencijos, vadinasi, yra sutrikusi mityba. Jei vaiko kūno svoris neatitinka ūgio, vadinasi, nepakankama vaiko mityba atsirado per trumpą laiko tarpą. Jei vaiko ūgis ir svoris diagramose yra tarp 3-97 procentilių, tada jo išsivystymas yra normalus, tačiau jeigu ūgio ir svorio kreivės progresuojančiai mažėja, nustatomas mitybos sutrikimas.

KMI (Kūno Masės Indeksas)

Vaikų KMI (kūno masės indeksas) vertinamas kitaip nei suaugusiųjų - pagal specialias percentilių lenteles, kurios atsižvelgia į vaiko amžių ir lytį. KMI vaikams skaičiuojamas taikant specialią formulę, kuri atsižvelgia į vaiko amžių, lytį, svorį ir ūgį. Dauguma KMI skaičiuoklių ir sveikatos įstaigų naudoja standartizuotas lenteles arba kompiuterines programas, kurios automatiškai apskaičiuoja vaiko KMI, pagal duotus duomenis.

Kadangi skaičiavimai gali būti sudėtingesni, labai svarbu naudoti atitinkamas KMI skaičiavimo priemones, kurios atsižvelgia į amžių ir lytį, norint gauti tikslų įvertinimą. Galiausiai, KMI vertinimas turi būti atliekamas kartu su kitais sveikatos rodikliais ir įvertinimais, kad būtų gautas visapusiškas vaiko ar paauglio sveikatos vaizdas.

Svarbu paminėti, kad kūno masės indeksas (KMI) labiau tinka vertinti populiacijos apkūnumą. T.y. naudoti vertinant individų grupės nutukimo lygį kaip statistinį rodiklį kuriant naujas sveikatos apsaugos reformas ar sistemas. Individualiam rezultatui labiau tinkamas (tačiau toli gražu ne pats tinkamiausias) metodas yra apkūnumo indeksas (angl. Ponderal index).

Augimo etapai

Augimo procesą po gimimo švedų mokslininkas J. Karlbergas suskirstė į tris etapus:

• Infantilinį (nuo gimimo iki 2-3 metų);
• Vaikystės (nuo 3 metų iki brendimo pradžios);
• Paauglystės (brendimo periodas).

Šis laikotarpis - tarsi vaisiaus augimo gimdoje tąsa, kai augimą reguliuoja mityba. Todėl šiuo laikotarpiu pastebima stiprių augimo greičio svyravimų. Pirmaisiais gyvenimo metais augimas pats greičiausias - kūdikiai vidutiniškai paauga apie 25 cm per metus, antraisiais ir trečiaisiais metais vaikai paauga maždaug po 10 cm per metus.

Maždaug nuo 3 metų iki lytinio brendimo pradžios nusistovi vidutinis vaikystės augimo greitis, kuris dažniausiai būna apie 5,5-6 cm per metus. Laikoma, kad vaikystės laikotarpio augimo greičio apatinė normos riba yra 5 cm per metus. Didžiausias augimo šuolis pastebimas lytinio brendimo laikotarpiu, paprastai tarp 8 ir 13 metų mergaitėms ir tarp 10 ir 15 metų berniukams. Lytinio brendimo laikotarpis trunka nuo 2 iki 5 metų.

Šiame amžiuje augimo tempas lėtėja, bet aktyvumas auga. Šiame amžiuje prasideda individualūs augimo šuoliai, ypač prieš brendimą. Tai metas, kai ypač svarbu skatinti sveikus mitybos ir aktyvumo įpročius.

Žemaūgiškumas ir kada kreiptis į gydytoją

Žemaūgiškumas nustatomas tuomet, kai vaiko ūgis yra žemiau 3-iosios procentilės pagal amžių ir lytį ir pagal tautos nacionalinius standartus. Galimos priežastys:

• Konstitucinis augimo atsilikimas: apibūdina vaikus, kurie yra žemesni už bendraamžius, tačiau auga normaliu greičiu.
• Šeimyninis (genetinis) žemas ūgis: žemų tėvų vaikai turi tendenciją būti žemo ūgio.
• Įvairios lėtinės ligos, tokios kaip inkstų, širdies, virškinamojo trakto, plaučių, kaulų ar kitų sistemų pažeidimai, gali sutrikdyti vaiko augimą.
• Endokrininės ligos gali pasireikšti dėl hormonų stokos ar pertekliaus ir gali sutrikdyti vaiko ar paauglio augimą.
• Ternerio (Turner) sindromas - viena dažniausių genetinių augimo sutrikimo priežasčių mergaitėms.

Jei susirūpinote savo vaiko ūgiu ar lėtu augimu, pirmas žingsnis - pasikonsultuoti su savo šeimos gydytoju, kuris gali atidžiai įvertinti Jūsų vaiko būklę, šeimos anamnezę, ir, jei reikės, skirti atlikti tyrimus, kurie padės išsiaiškinti medicinines augimo sutrikimų priežastis.

Vaiko svoris: kas yra normalu?

Normalu prarasti 5-7% nuo gimimo svorio, kai kuriais atvejais ir iki 10% ar net daugiau, tačiau tai gali būti indikacija, kad reikia įvertinti, ar nėra žindymo iššūkių, su kuriais susiduria mama ar vaikelis. Nuo 4-5 gyvenimo paros vaikelio svoris turėtų pradėti augti. Per 10-14 dienų turėtų atgauti gimimo svorį. Per pirmuosius 3 mėn. turėtų priaugti bent 1,5 kg arba ne mažiau kaip 500 g/ mėn., skaičiuojant nuo mažiausio svorio. Iki 4-6 mėnesio padvigubinti gimimo svorį. Iki 12 mėnesio - patrigubinti gimimo svorį.

Po svorio netekimo pirmosiomis dienomis naujagimiai palaipsniui pradeda priaugti ir tikimasi, kad tas prieaugis augimo lentelėse seks nuosekliai savo liniją, t.y. procentilę*. Jeigu matavimo rezultatai neperžengia nustatytų kraštutinių ribų, nėra labai svarbu, ties kuriuo skaičiumi yra jūsų vaiko rodiklis, bet yra tikimasi tolygaus ir nuoseklaus augimo.

Sunerimti verta, kai:

• augimas ne toks spartus, kokio tikimasi;
• nuosekliai neseka savo procentilės linijos arba peržengia kitas linijas, žymimas augimo lentelėse;
• netenka svorio.

Vertinant augimo rodiklius taip pat svarbu atkreipti dėmesį į bendrą paveikslą, t.y. vertinti svorį ir ūgį. Kadangi vaikai linkę augti etapais (lyg laiptų pakopomis), gali būti, kad dėl ne tokio spartaus svorio augimo „kaltas“ staigus ūgio šuolis. Jeigu kyla klausimų arba nerimaujate dėl savo kūdikio ar vaiko augimo rodiklių, naudinga konsultuotis su pediatru ar šeimos gydytoju.

Per mažas vaiko svoris

Per mažas vaiko kūno svoris yra mitybos nepakankamumo indikatorius ir sukelia ilgalaikius sveikatos padarinius, pvz., psichinės ir emocinės sveikatos sutrikimus, elgesio problemas ir žemus mokslo pasiekimus, yra susijęs su sumažėjusiu kognityviniu vystymusi, nepalankiomis sveikatos pasekmėmis visam gyvenimui. Jeigu nustatomas per mažas vaiko kūno svorio didėjimas, skiriamas didelis dėmesys taisyklingai vaiko priežiūrai, mitybos režimui ir mitybos korekcijai. Jeigu nustatoma organinė liga, pradedamas specifinis ligos gydymas.

Mitybos koregavimas

Mitybos koregavimas yra vaiko, kuris turi per mažą kūno svorį, gydymo pagrindas, todėl manoma, kad turi būti skiriamas adekvatus baltymų ir didesnis kalorijų skaičius. Kūdikiui ir mažam vaikui būtina gauti pakankamą kiekį pagrindinių maisto medžiagų. Kai suvalgomo maisto kiekis padidėja iki rekomenduojamo, maitinimai retinami iki 5-6 kartų per parą. Vaikas neturėtų valgyti ar gerti (išskyrus vandenį) 1 val.

Per mažo svorio vaikai gauna per mažai pagrindinių maisto medžiagų ir kalorijų, todėl mitybos koregavimo tikslai yra šie: atsižvelgiant į ūgį, pasiekti idealų svorį, pašalinti pagrindinių maisto medžiagų, vitaminų ir mineralų stoką, pasivyti tam tikrai amžiaus grupei būdingus augimo kriterijus, išmokyti tėvus taisyklingos vaiko mitybos.

Svarbūs veiksniai, įtakojantys vaiko svorį ir augimą

Tyrimai rodo, jog svarbūs veiksniai, turintys įtakos jaunesnių nei 5 metų amžiaus vaikų svoriui, yra gyvenamoji vieta, motinos ir tėvo išsilavinimo lygis, motinos KMI, motinos dabartinis darbo statusas, motinos amžius pirmojo gimdymo metu, tėvo profesija, vaiko gimimo eilė, gyvenamasis regionas. Daroma išvada, kad tėvų išsilavinimas, mamos darbo statusas ir gyvenamoji vieta turi didžiausią įtaką jaunesnių nei 5 metų amžiaus vaikų svoriui.

Normaliam vaiko augimui būtina stabili aplinka, gera mityba, emocinis stabilumas, normali hormonų sekrecija bei veikimas. Svarbu, kad nebūtų lėtinių ligų bei veiksnių, trikdančių ląstelių augimą.

Veiksniai, įtakojantys vaiko augimą

Vaiko augimas tiesiogiai priklauso nuo endokrininių liaukų veiklos. Viena svarbiausių endokrininių liaukų - hipofizė, kuri išskiria augimo hormoną. Jei hipofizė funkcionuoja gerai, vaikutis auga kuo puikiausiai. Jei šio hormono ima trūkti, augimas stringa.

Tačiau ne tik hormonai ir genetika lemia vaiko ūgį. Gydytojai pastebi, kad augimo sutrikimų gali kilti ir dėl nepalankios aplinkos, neracionalios mitybos, judėjimo stokos ir pan. Taigi, pasirūpinkite aplinka.

Kiti svarbūs veiksniai:

• Mityba: Augančiam vaikui svarbu valgyti kokybišką, šviežią, įvairų ir sveiką maistą. Labai svarbu, kad augantis organizmas gautų pakankamai angliavandenių, baltymų, C, D ir E vitaminų, mineralinių medžiagų, ypač kalcio ir fosforo.
• Aktyvus gyvenimo būdas: Vaikas gerai augtų, grynas oras ir aktyvi fizinė veikla jam yra būtini. Augimą ypač skatina krepšinis, tinklinis, šuoliai į aukštį, plaukimas.
• Miego režimas: Vaikučiai lovelėse turėtų atsidurti iki 22 valandos.

Rekomendacijos tėvams

Užtektinai miego: miego poreikis skiriasi priklausomai nuo vaiko amžiaus, tačiau daugumai vaikų reikia 10-12 val. miego per parą. Stebėdami vaikų ūgį ir svorį, tėvai gali laiku pastebėti vystymosi sutrikimus ar netinkamus mitybos įpročius. Svarbiausia - ne panikuoti dėl nedidelių nukrypimų, o reguliariai sekti pokyčius ir prireikus pasitarti su sveikatos specialistais.

Tėvelių (globėjų) pareiga - padėti savo vaikams išsiugdyti savigarbą, akcentuojant stipriąsias puses, nepriklausomai nuo to, kokio ūgio ji ar jis yra.

Vaiko Svorio Paplitimo Statistika Europoje

2000-2017 m. Europoje vaikų ir paauglių, kurie yra nepakankamo svorio, skaičius buvo nemažas (8-9 %), ypač Rytų Europoje, ir per pastarąjį dešimtmetį buvo pastebėta nežymiai didėjanti per mažo svorio vaikų skaičiaus tendencija. Per mažo svorio paplitimas Europos šalyse labai skyrėsi, pavyzdžiui, Vengrijoje 18,1 % 2-9 metų vaikų buvo nepakankamo kūno svorio, Velse - 16 % 11 metų mergaičių, o Slovėnijoje, Suomijoje ir Norvegijoje - 1 %.

Remiantis Vaikų sveikatos stebėsenos informacinės sistemos duomenimis, 2020-2021 m. Medikai dažniausiai nepagiria mamų už tai, kad savo vaiką lygina su kitais mažyliais, nes tai tik kelia nerimą ir įtampą. Juk pirmieji žodeliai ar žingsneliai gali būti įveikti įvairiu laiku. Tačiau atkreipti dėmesį į atžalėlės ūgį ir palyginti jį su kitais vaikais kartais verta.

tags: #kaip #matuoti #naujagimio #ugi

• Naujos galimybės Kazlų Rūdos darželiuose
• Sužinokite apie Omega-3 ir Omega-6 naudą vaikams
• skaitymo skatinimo iniciatyvos ir „Ad Astra“ laureatai
• Geuther maitinimo kėdutės apžvalga
• Važiavimas dviračiu ir nėštumo pradžia