Kokybiškas pažangos ir pasiekimų vertinimas - viena sudėtinių kokybiško ir sėkmingo ugdymo(si) komponentų, lemiančių vaikų mokymosi mokykloje ir viso gyvenimo sėkmę. Šiuo tyrimu norime išsiaiškinti Jūsų požiūrį apie vaikų pažangos ir pasiekimų vertinimo tendencijas ikimokykliniame ugdyme bei nustatyti pasitaikančias problemas.
Anketos yra svarbus socialinės informacijos rinkimo metodas, leidžiantis gauti duomenų apie įvairius aspektus. Kalbant apie socialinės informacijos rinkimo metodus, negalėtume vienareikšmiškai teigti apie vieno ar kito metodo naudojimą vien. Norėčiau, kad pedagogai dažniau su manimi aptartų vaiko pasiekimus ir pažangą. Norėčiau, kad vaiko vystymosi raida aprašyta ar pateikti pavyzdžiai.
Šiame straipsnyje pateikiami anketų, skirtų vaikams, pavyzdžiai, apimantys įvairias temas:

Klausimų tikslas - nuodugniai pažinti tiriamąjį reiškinį, gauti išsamesnės informacijos apie elgesio pobūdį. Klausimai gali būti atviri arba uždari.
Kauno lopšelio-darželio "Girstutis" tėvų apklausa atskleidė poreikius ir pasiūlymus, susijusius su ugdymo kokybe ir komunikacija:
Anketoje taip pat rašoma, kad ji skirta gauti socialinį pasą.
Kadangi viešojoje erdvėje apie socialinį pasą informacijos beveik nėra, portalas tv3.lt nutarė plačiau pasidomėti, kas tai. Socialinio paso iniciatorė - Lietuvos švietimo pagalbos asociacija. Asociacijos vadovė Saulė Šerėnienė nurodė, kad socialinis pasas skirtingose savivaldybėse atsirado skirtingu metu. Pavyzdžiui, Kauno mieste galutinė vieninga paso versija sukurta dar 2007 m. Kaip pasakojo S. Šerėnienė, socialinis pasas padeda surinkti statistiką, pagal kurią strateguojama švietimo pagalbos specialistų veikla. Pagal jį struktūruojama paramos teikimo, aprūpinimo ugdymo priemonėmis, ekskursijų mokesčių lengvatos, galų gale pagalbos vaikui teikimas, esant poreikiui. Taip pat socialinio paso anketose surenkami duomenys nuasmeninami ir kaip statistika nugula į vadovų ataskaitas.

Reikia paminėti, kad kiekvienoje savivaldybėje ši situacija yra skirtinga. Jos teigimu, jei statistinė informacija pateikiama tinkamai, ji tampa instrumentu ir miesto socialinio profilio formuojamoms paslaugoms teikti. Tarkime, jei mokyklos pateikia, kad 60 proc. vaikų tėvų išvykę į užsienį, gal galima būtų galvoti apie rekomenduojamo popamokinio užimtumo organizavimą, nes vaikus augina vienas iš tėvų ir jam reikalinga pagalba vaikų laisvalaikio organizavime. Tai puikus instrumentas ugdymo įstaigoms nusistatyti visos dienos mokyklos strategijas, jei joje ugdoma daug vaikų, kuriuos augina vienišos mamos, daug tėvų išvykę į užsienį ar daug vaikų gauna socialinę paramą. Vienuolikoje savivaldybių socialinio paso anketų formos nustatytos vieningai, kitose įstaigos pačios susitaria, kokie duomenys reikalingi pagal vietovės socialinių paslaugų teikimo profilius.
Neįprasta anketa mokykloje. Motiną papiktino neįprasti anketos klausimai ir tai, kad tėvai apie šią moksleivių apklausą įspėti nebuvo. Nuotraukoje matyti, kad anketa nėra anoniminė, moksleivis turi nurodyti savo vardą ir pavardę. Taip pat atsakyti į jautrius asmeninius klausimus:
Taip pat klausiama, ar vaikas gyvena tik su vienu iš tėvų, jei taip - dėl kokios priežasties. S. Šerėnienė pastebi, kad socialinis pasas atsirado dar iki Lietuvoje įsigaliojo Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas (BDAR), todėl reikėtų įvertinti dabar mokyklose pateikiamas anketas, jų formas ir turinį. Utenoje ir Klaipėdoje socialinio paso jau atsisakyta dėl sugriežtintos asmens duomenų apsaugos, o Kaišiadoryse ir Ukmergėje reikalingi atskiri sutikimai.

Pati S. Šerėnienė laikosi nuomonės, kad tokias anketas turėtų pildyti ne vaikai, o jų tėvai, nebent apklausa vykdoma profesinėse mokyklose, kur mokomi vyresni ar suaugę asmenys. „Galbūt konkrečiu atveju, nebuvo pasielgta tinkamai, kad pildė ugdytinis, o ne teisėti atstovai, ir anketą pateikus nebuvo tinkamai paaiškinta, kam ji bus naudojama ir kokiomis priemonėmis tokie duomenys bus saugomi. Galimai ir pati anketa buvo sudaryta neetiškai“, - svarstė S. Šerėnienė. Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas (BDAR), Europos Sąjungoje pradėtas taikyti nuo praėjusių metų gegužės. Reglamentas yra taikomas su Europos Sąjungos piliečiais susijusių asmens duomenų tvarkymui, kurį atlieka fizinis asmuo, įmonė ar organizacija. Vertindama susirūpinusios motinos skundą dėl jos vaiko pildytos anketos, S. Šerėnienė pastebėjo, kad ši anketa nebūtinai buvo skirta gauti socialiniam pasui, galbūt buvo tik taip pavadinta. „Gali būti atvejų, kai įstaiga nežinojo, kaip pavadinti tokią apklausą, ir tiesiog pavadino socialiniu pasu, atlikdami įstaigai reikalingą tyrimą. Manau, konkrečiu šiuo atveju pritrūko kalbėjimo ir susikalbėjimo tarp įstaigos ir ugdytinio tėvų, aiškaus dialogo, kam ir kaip tokie duomenys naudojami. Iš pacituoto turinio panašiau į psichologo apklausą, bet ne į socialinį pasą“, - atkreipė dėmesį S. Šerėnienė.
„Tai yra oficialūs atsakymai su mano parašais Pedagoginei psichologinei tarnybai į intymius ir asmeniškus klausimus. Vilniaus pedagoginės psichologinės tarnybos direktorė Roma Vida Pivorienė tikino, kad ši anketa duodama visiems tėvams, kurie ateina konsultuotis dėl vaiko. Šioje įstaigoje tėvai, pedagogai, kiti specialistai konsultuojami vaikų ugdymo klausimais, dėl specialiosios psichologinės ir pedagoginės pagalbos teikimo bei ugdymo organizavimo.

Į pedagoginę psichologinę tarnybą kreipiamasi, kai vaikas patiria ugdymosi sunkumų. Tarnyboje objektyviai įvertinamos šių sunkumų priežastys ir pobūdis, vaiko raida, pateikiamos rekomendacijos dėl tolimesnio ugdymo ir reikiamos švietimo pagalbos. „Renkama diagnostiškai svarbi informacija, o konfidencialumas yra užtikrinamas, - direktorė tikino, kad per 25-erius metus nepasitaikė daug atvejų, kai anketos klausimai tėvams būtų užkliuvę. - Tam tikri sutrikimai, gimdymo subtilybės/traumos turi reikšmės suprantant vaiko problemą, tarkim, dėl mokymosi sutrikimų ir sunkumų. Godos J. pasidalintuose vaizduose matyti ne tik anketoje užduoti klausimai apie gimdymo eigą, šeimos narių sveikatos būklę, vaikui taikomas drausminimo priemones ir t.t., bet ir moters suraityti atsakymai - „Eikite į Peru kaimelį, kurio pavadinimas Na***“, „ne Jūsų reikalas“, „daug kelionių po pasaulį ir džiaugsmingų įvykių bei romantiškų nuotykių! „Mes turime didelius krūvius, tad rinkti perteklinę informaciją tikrai nesame suinteresuoti.
Portalas 15min paaiškina, kaip ir kodėl vaikas gali būti paimtas iš šeimos, kaip tuomet elgiamasi su juo ir tėvais, kas priima galutinį sprendimą dėl vaiko likimo ir atsako į kitus svarbius su vaikų paėmimu susijusius klausimus. Tekstas parengtas remiantis Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsiųstais atsakymais į 15min užduotus klausimus.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos teritorinis skyrius, gavęs pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą, kuo skubiau pradeda jį nagrinėti ir vertina grėsmės vaikui lygį. Jeigu pranešimas apie galimą vaiko teisių pažeidimą nepasitvirtina - grėsmės lygis nenustatomas, pranešimo nagrinėjimas baigiamas. Vaikas paimamas iš atstovų pagal įstatymą tik nustačius antrąjį grėsmės vaikui lygį - kai nustatoma, kad kyla reali grėsmė vaiko saugumui, sveikatai ar gyvybei. Nustačius, kad socialinės aplinkos rizikos veiksniai bei veiksniai, susiję su vaiko atstovais pagal įstatymą ir jų santykiais su vaiku, kelia realų pavojų vaiko saugumui, sveikatai ir (arba) gyvybei. Arba nustačius, kad vaiko atstovai pagal įstatymą nesiima reikiamų veiksmų vaiko saugumui užtikrinti ir taip sudaro sąlygas atsirasti grėsmei vaiko sveikatai ar gyvybei. Pagal įstatymą, vaiko paėmimas iš šeimos galimas tada, kai yra nustatomas vaiko apsaugos poreikis, kuris reiškia, kad egzistuoja realus pavojus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, galintis sukelti reikšmingą žalą vaiko sveikatai ar grėsti jo gyvybei. Tuo tarpu pagrindų sąraše atsiranda kitokia formuluotė: realus pavojus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei arba pavojus, galintis sukelti reikšmingą žalą vaiko sveikatai. Ji plečiamai aiškina vaiko apsaugos poreikio taikymo atvejus ir sudaro galimybę specialistui paimti vaiką ir tais atvejais, kai nėra reikšmingos žalos vaiko sveikatai ar pavojaus jo gyvybei tikimybės.
| Grėsmės lygis | Aprašymas |
|---|---|
| Pirmasis grėsmės vaikui lygis | Nustatomas, kai pažeistos vaiko teisės, tačiau nėra grėsmės vaiko saugumui, sveikatai ir (ar) gyvybei. |
| Antrasis grėsmės vaikui lygis | Nustatomas, kai yra grėsmė vaiko saugumui, sveikatai ir (ar) gyvybei. |
Kaip nustatomas grėsmės vaikui lygis? Tarnybos teritorinio skyriaus specialistai, nagrinėdami pranešimą dėl galimo vaiko teisių pažeidimo, nuvyksta į vaiko buvimo vietą, susitinka su vaiku ir vaiko atstovais pagal įstatymą. Jei geba išreikšti savo nuomonę, vaikas išklausomas. Vertinant grėsmės vaikui lygį įvertinama vaiko, jo šeimos narių, kitų asmenų ir specialistų (pavyzdžiui, mokytojų, socialinių darbuotojų, teisėsaugos atstovų) pateikta informacija apie galimus vaiko teisių pažeidimus. Vertindami grėsmės vaikui lygį, specialistai atsižvelgia į įvairius rizikos veiksnius. Jie gali būti susiję:
Ar vaikas gali būti paimtas, jei tiesiog verkia ar garsiai rėkia? Kaip nurodo Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba savo atsakyme, verkimas ar rėkimas be papildomų aplinkybių nėra vienareikšmė aplinkybė dėl vaiko teisių pažeidimo. Tarnybos teritorinio skyriaus specialistai gavę pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą vertina aplinkybių visumą. Jei vaiko verkimo ar garsaus rėkimo priežastimi būtų nustatytas pavojus jo sveikatai, saugumui ar gyvybei, tokiu atveju vaikas gali būti paimamas iš atstovų pagal įstatymą.
Ar vaikas gali būti paimtas, jei vienas grįžta iš mokyklos? Pasak Tarnybos atstovų, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas reglamentuoja, jog vaiko tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą turi pasirūpinti, kad vaikas iki 6 metų be objektyvios būtinybės neliktų be vyresnių kaip 14 metų asmenų priežiūros. Tėvai yra atsakingi už vaiko poreikių tenkinimą bei saugumo užtikrinimą. Vaiko atstovai pagal įstatymą yra atsakingi už vaiko auginimą ir auklėjimą ir jie, Tarnybos teigimu, atsižvelgiant į vaiko amžių ir brandą turi įvertinti vaiko savarankiškumą ir gebėjimą grįžti savarankiškai vienam iš mokyklos. Sprendžiant, ar vaikas gali savarankiškai vykti į mokyklą, grįžti iš jos ir vienas likti namuose, anot Tarnybos, būtina įvertinti vaiko psichologinį pasiruošimą būti be suaugusio asmens priežiūros ir jo įgūdžius. Atsižvelgiant į aplinkybes, tokias kaip saugumas vietovėje, kurioje vaikas keliauja vienas namo, eismo intensyvumas, vaiko negalia, specialieji poreikiai bei kitas, vaikui gali reikėti vyresniųjų priežiūros, net jei jam yra ir 7 metai ar daugiau. Civilinis kodeksas įtvirtina, kad tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už jų auklėjimą ir vystymą, taip pat privalo rūpintis atžalų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Taigi tėvai yra atsakingi už vaiko poreikių tenkinimą bei saugumo užtikrinimą. Būtent jie turėtų įvertinti, ar vaikas vienas gali pareiti iš mokyklos, ar negali.

Jei pareigūnai gauna anoniminį pranešimą, kad prieš vaiką smurtaujama, bet atvykus smurto žymių nematyti, kas lemia, ar vaikas būna paimamas iš tėvų? Vaiko paėmimą iš jo atstovų pagal įstatymą, nurodo Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba, lemia aplinkybių visuma. Jeigu šeimoje nėra nustatoma vaiko teisių pažeidimų, grėsmės vaikui lygis gali būti ir nenustatomas, o pranešimo nagrinėjimas baigiamas. Tačiau Tarnyba savo atsakymuose atkreipia dėmesį, jog tai, kad smurto žymių nesimato, dar nereiškia, kad nėra vaiko teisių pažeidimų ir nekyla grėsmė vaiko sveikatai, saugumui ar gyvybei. Psichologinis smurtas, seksualinio pobūdžio tvirkinamieji veiksmai ar nepriežiūra žymių ant kūno gali ir nepalikti, todėl ir vertinama aplinkybių visuma. Tarnybos teritorinio skyriaus specialistai, nagrinėdami gautą pranešimą, atlieka teisės aktuose numatytus veiksmus (t. y., pabendrauja su vaiku, su jo atstovais pagal įstatymą, įvertina kitą įstaigų, tokių kaip mokyklos, teisėsaugos ir kt. institucijų informaciją) ir vertinimo metu nustatytą informaciją apie esamus grėsmės vaikui rizikos veiksnius.
Kiek asmenų dalyvauja priimant sprendimą dėl vaiko paėmimo? Kas padeda užtikrinti, kad būtų išvengta asmeniškumų? Grėsmės vaikui lygio nustatymo anketą, anot Tarnybos, pasirašo du Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos teritorinio skyriaus specialistai. Nustačius antrąjį grėsmės vaikui lygį (reali grėsmė vaiko saugumui, sveikatai ar gyvybei) kreipiamasi į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą išdavimo. Teismas, įvertinęs pateiktas faktines aplinkybes, leidimą gali išduoti arba atsisakyti jį išduoti. Tėvai, nesutikdami su teismo priimtu sprendimu dėl leidimo paimti vaiką iš šeimos išdavimo, gali jį skųsti teisės aktų nustatyta tvarka. Teismui atsisakius išduoti leidimą paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą, vaikas grąžinamas jo atstovams.

Ar atsižvelgiama į tai, kad vaikui būti paimtam gali būti didesnė trauma negu patirti nesunkų smurtą? „Prigimtinė ir bene svarbiausia kiekvieno vaiko teisė - augti šeimoje, kurioje būtų sudarytos geriausios sąlygos visapusiškam vaiko vystymuisi. Tačiau kartais įvairios priežastys lemia tai, jog ne visos šeimos tinkamai užtikrina savo vaikų teisėtus interesus.“, - nurodo Tarnyba. Tarnybos teigimu, vaiko paėmimas iš atstovų pagal įstatymą taikomas kaip kraštutinė priemonė siekiant apsaugoti geriausius vaikų interesus, tik išnaudojus visas priemones padėti šeimai ir socialiniam darbui nedavus teigiamų rezultatų arba tėvams atsisakant priimti būtiną pagalbą. Netinkamas elgesys su vaiku, smurto prieš jį naudojimas nėra suderinamas su geriausiais vaiko interesais ir turi būti imamasi veiksmų, siekiant tai sustabdyti. Vaiko paėmimas iš šeimos padeda apsaugoti vaiką nuo pakartotinio smurtavimo arba kitų neigiamų padarinių. Tuo tarpu vaiko palikimas nesaugioje aplinkoje, kurioje jis patiria psichologinį, fizinį, seksualinį smurtą, nepriežiūrą, gali sukelti jam ilgalaikių tiek fizinių, tiek psichologinių sužalojimų.
Pagal Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą smurtas prieš vaiką gali būti fizinis, psichologinis, seksualinis arba nepriežiūra:

Pirmiausiai užtikrinus vaiko saugumą, kreipiamasi į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš atstovų pagal įstatymą išdavimo.
Nustačius antrąjį grėsmės vaikui lygį (reali grėsmė vaiko saugumui, sveikatai ar gyvybei) ir paėmus vaiką iš tėvų ar kitų atstovų pagal įstatymą yra inicijuojama mobili komanda ir atvejo vadybininko paskyrimas.
„Šiame etape ypatingai svarbus šeimos/tėvų bendradarbiavimas su pagalbą koordinuojančiais ir ją teikiančiais specialistais. (...) Pagalbos teikimas ir efektyvumas priklauso nuo vaiko atstovų pagal įstatymą noro ją priimti ir bendradarbiavimo su specialistais, siekiančiais suteikti pagalbą“, - nurodo Tarnyba.
Jeigu turima informacijos, kad prieš vaiką galimai panaudotas smurtas, informacija perduodama policijai, kuri pradeda ikiteisminį tyrimą. Ikiteisminį tyrimą dėl galimo smurto prieš vaiką metu ištiriamos visos svarbios aplinkybės, apklausiami įtariamieji, liudytojai ir, jeigu įmanoma, pats nukentėjęs vaikas bei atliekami procesiniai ikiteisminio tyrimo veiksmai. Tik tuomet yra vertinama, ar yra pagrindas kreiptis į teismą dėl baudžiamosios atsakomybės vaiko tėvams ar vienam iš jų taikymo. Kaip elgiamasi su vaiku po paėmimo? Tarnyba nurodo, kad nustačius antrąjį grėsmės vaikui lygį ne vėliau kaip per 3 darbo dienas yra kreipiamasi į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš atstovų pagal įstatymą išdavimo. Paėmus vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą jis laikinai apgyvendinamas arba pas giminaičius, arba pas asmenis, su vaiku susijusius emociniais ryšiais, arba pas vaiko brolį ir (arba) seserį globojančią (rūpinančią) šeimą, arba globos centre, šeimynoje ar kitoje vaikų globos institucijoje.

Kada jis gali būti grąžintas tėvams? Nustačius vaikui laikinąją globą (rūpybą), vaikas tėvams arba vienam iš tėvų gali būti grąžintas atsižvelgiant į atvejo peržiūros posėdžio metu priimtus sprendimus. Atvejo nagrinėjimo posėdyje atliekama pagalbos plano peržiūra, kurios metu dalyvaujantys specialistai įvertina pagalbos plano įgyvendinimo efektyvumą ir šeimos galimybes savarankiškai užtikrinti vaiko teisių ir teisėtų interesų įgyvendinimą. Jeigu vaiko tėvai pakeitė savo netinkamą elgesį su vaiku ir dėl to negresia pavojus jo saugumui, sveikatai ar gyvybei ir nelieka socialinės rizikos veiksnių, Tarnybos teritorinis skyrius priima sprendimą grąžinti vaiką tėvams. Jeigu vaiko tėvai pradeda keisti savo elgesį ir rūpintis vaiko saugumu, auklėjimu, priežiūra, tačiau išlieka pirmojo grėsmės vaikui lygio rizikos veiksnių, Tarnybos teritorinis skyrius priima sprendimą grąžinti vaiką tėvams, o atvejo vadybininkas organizuoja pagalbos plano koregavimą.
Ar tyrimo metu tėvai gali su vaiku matytis? Kokiomis aplinkybėmis? Ar vykdant tyrimą atsižvelgiama į vaiko reiškiamą norą būti (arba nebūti) su tėvais? Kol vaikui yra nustatyta laikinoji globa, o tėvams teikiama pagalba, tėvams yra sudaromos sąlygos bendrauti su vaikais visais atvejais, nebent yra turima duomenų, jog bendravimas su tėvais gali būti žalingas vaikui. Pasimatymai gali būti skiriami net ir kasdien, tačiau kiekvienas atvejis yra individualus, todėl yra atsižvelgiama į konkrečias jo aplinkybes. Pasimatymo trukmė nėra apribota laiko atžvilgiu. Ikiteisminio tyrimo dėl galimo smurto prieš vaiką atveju Tarnybos teritorinio skyriaus specialistai taip pat atsižvelgia į tai, ar turima informacijos apie vaikų atstovų (vienintelio turimo) arba vieno iš jų pritaikytas kardomąsias priemones, pvz., įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo vaiko ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusiojo vaiko. Tarnybos teritorinio skyriaus specialistai vadovaujasi vaiko nuomonės išklausymo ir geriausių vaiko interesų prioriteto bei kitais principais. Tai reiškia, kad vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas visais su juo susijusiais klausimais ir į vaiko nuomonę, įvertinus jo amžių ir brandą, atsižvelgiama, jeigu tai neprieštarauja vaiko geriausiems interesams.