Anketos ir informacijos rinkimas apie vaikus: nuo ugdymo įstaigų iki vaiko teisių apsaugos

Kokybiškas pažangos ir pasiekimų vertinimas - viena sudėtinių kokybiško ir sėkmingo ugdymo(si) komponentų, lemiančių vaikų mokymosi mokykloje ir viso gyvenimo sėkmę. Šiuo tyrimu norime išsiaiškinti Jūsų požiūrį apie vaikų pažangos ir pasiekimų vertinimo tendencijas ikimokykliniame ugdyme bei nustatyti pasitaikančias problemas.

Anketos švietimo ir ugdymo įstaigose: tikslas ir taikymo sritys

Anketos yra svarbus socialinės informacijos rinkimo metodas, leidžiantis gauti duomenų apie įvairius aspektus. Kalbant apie socialinės informacijos rinkimo metodus, negalėtume vienareikšmiškai teigti apie vieno ar kito metodo naudojimą vien. Norėčiau, kad pedagogai dažniau su manimi aptartų vaiko pasiekimus ir pažangą. Norėčiau, kad vaiko vystymosi raida aprašyta ar pateikti pavyzdžiai.

Įvairios anketų taikymo sritys ir pavyzdžiai

Šiame straipsnyje pateikiami anketų, skirtų vaikams, pavyzdžiai, apimantys įvairias temas:

• Patyčios:
  • Kiek tau metų?
  • Kaip saugiai tu jautiesi savo mokykloje?
  • Kaip dažnai kiti mokiniai (draugai ar kiti) tyčiojosi iš tavęs?
  • Kaip tu reaguoji, jeigu iš tavęs tyčiojasi?
  • Ar dažnai mokytojai tyčiojasi iš mokinių?
• Fizinis aktyvumas:
  • Jūsų lytis.
  • Jūsų amžius.
  • Ar sportuojate?
  • Kaip dažnai sportuojate?
  • Kiek laiko užtrunka jūsų treniruotė?
  • Kaip sportuojate?
• Narkomanijos prevencija:
  • Ar esate girdėjęs apie narkomanijos problemą mokykloje, kurioje mokosi jūsų vaikas?
  • Ar jūs manote, kad esate pakankamai informuotas apie narkomanijos žalą?
  • Ar norėtute daugiau sužinoti apie narkotikų prevencijas?
• Vartotojų nuomonė apie šokoladą:
  • Ar jums patinka šokoladas?
  • Kada perkate šokoladą?
  • Ar dažnai perkate šokoladą?
  • Kur perkate šokoladą?
• Alternatyvaus ugdymo mokykla:
  • Kokios vertybės turėtų būti puoselėjamos mokykloje?
  • Dėl kokių priežasčių renkatės alternatyviojo ugdymo mokyklą?
  • Ar rinkdamiesi alternatyvios pedagogikos mokyklą, įvertinate riziką, jog netikėtai pasikeitus gyvenimo aplinkybėms, vaikui gali nebūti sudaryta galimybė lankyti mūsų mokyklą?
  • Pageidautumėte, kad Jūsų vaikas lankytų mūsų mokyklą iki ... klasės?
  • Ar pritariate mišrioms klasėms (skirtingų amžiaus grupių)?
  • Ar vaikui turėtų būti užduodami namų darbai?
  • Ar pageidaujate, kad vaikų įgūdžiai būtų vertinami?
  • Ar mokykla reikalinga tik dėl galimybės įgyti žinių?
  • Kaip svarbu, kad vaikas išlaikytų brandos egzaminus?
  • Kiek Jums svarbu, kad Jūsų vaikas įgytų aukštąjį išsilavinimą?
  • Ar aukštajam išsilavinimui būtinai reikalingas aukštojo mokslo diplomas?
• Ikimokyklinio amžiaus vaikų pasiekimų ir pažangos vertinimas:
  • Kiek ir kodėl ikimokyklinio amžiaus vaikams reikalingas pasiekimų ir pažangos vertinimas?
  • Kaip dažnai su grupės pedagogėmis aptariate vaiko pažangos ir pasiekimų vertinimą?
  • Kokias dokumentavimo formas naudoja pedagogai vertindami Jūsų vaiko pažangą ir pasiekimus?
  • Kokias informavimo priemones renkasi pedagogai norėdami informuoti Jus apie vaiko ugdymo(si) pasiekimus?
  • Kurios informavimo formos Jums priimtiniausios?
  • Kokie pokyčiai pedagogo veikloje galėtų padėti tobulinti ikimokyklinio amžiaus vaikų pažangos ir pasiekimų vertinimą?

Klausimų tipai ir metodologiniai reikalavimai

Klausimų tikslas - nuodugniai pažinti tiriamąjį reiškinį, gauti išsamesnės informacijos apie elgesio pobūdį. Klausimai gali būti atviri arba uždari.

Tėvų nuomonė apie darželio veiklą ir ugdymo kokybę

Kauno lopšelio-darželio "Girstutis" tėvų apklausa atskleidė poreikius ir pasiūlymus, susijusius su ugdymo kokybe ir komunikacija:

• Reikėtų periodiškai organizuoti 1:1 susitikimus tėvams su auklėtojais, nes kol nepaklausi konkrečiai, auklėtojai nieko nepasakoja apie vaiko savijautą, kaip jam sekasi bendrauti ar ugdytis.
• Fizinio ir psichologinio saugumo užtikrinimas; lygios galimybės visiems vaikams ugdytis ir tobulėti.
• Vaikų pasiekimai ir tėvų informavimas apie vaikų daromą pažangą ir pasiekimus.
• Reikėtų papildomų būrelių ar pavienių veiklų, kuriose vaikai galėtų tobulėti kūrybiškai (kad ir mokamų).
• Vaikai per mažai laiko praleidžia lauke.
• Trūksta komunikacijos tarp administracijos ir auklėtojų.
• Pasikeitus auklėtojai (ar atėjus pakaitinei auklėtojai) ypatingai svarbu pranešti apie tai tėvams anksčiau, kad būtų galimybė paruošti vaiką.
• Mažesnė auklėtojų kaita, papildomi pedagogai problematiškiems vaikams.
• Dažniau atlikti stebėjimus.
• Daugiau išvykų, renginių kartu su tėveliais (vaikų pasirodymų ką išmoko), papildyti inventorių kieme.
• Aptarimas su tėveliais apie vaikų pasiekimus kas ketvirtį.

„Socialinis pasas“: tikslai, prieštaravimai ir asmens duomenų apsauga

Anketoje taip pat rašoma, kad ji skirta gauti socialinį pasą.

Kas yra socialinis pasas ir kam jis reikalingas?

Kadangi viešojoje erdvėje apie socialinį pasą informacijos beveik nėra, portalas tv3.lt nutarė plačiau pasidomėti, kas tai. Socialinio paso iniciatorė - Lietuvos švietimo pagalbos asociacija. Asociacijos vadovė Saulė Šerėnienė nurodė, kad socialinis pasas skirtingose savivaldybėse atsirado skirtingu metu. Pavyzdžiui, Kauno mieste galutinė vieninga paso versija sukurta dar 2007 m. Kaip pasakojo S. Šerėnienė, socialinis pasas padeda surinkti statistiką, pagal kurią strateguojama švietimo pagalbos specialistų veikla. Pagal jį struktūruojama paramos teikimo, aprūpinimo ugdymo priemonėmis, ekskursijų mokesčių lengvatos, galų gale pagalbos vaikui teikimas, esant poreikiui. Taip pat socialinio paso anketose surenkami duomenys nuasmeninami ir kaip statistika nugula į vadovų ataskaitas.

Reikia paminėti, kad kiekvienoje savivaldybėje ši situacija yra skirtinga. Jos teigimu, jei statistinė informacija pateikiama tinkamai, ji tampa instrumentu ir miesto socialinio profilio formuojamoms paslaugoms teikti. Tarkime, jei mokyklos pateikia, kad 60 proc. vaikų tėvų išvykę į užsienį, gal galima būtų galvoti apie rekomenduojamo popamokinio užimtumo organizavimą, nes vaikus augina vienas iš tėvų ir jam reikalinga pagalba vaikų laisvalaikio organizavime. Tai puikus instrumentas ugdymo įstaigoms nusistatyti visos dienos mokyklos strategijas, jei joje ugdoma daug vaikų, kuriuos augina vienišos mamos, daug tėvų išvykę į užsienį ar daug vaikų gauna socialinę paramą. Vienuolikoje savivaldybių socialinio paso anketų formos nustatytos vieningai, kitose įstaigos pačios susitaria, kokie duomenys reikalingi pagal vietovės socialinių paslaugų teikimo profilius.

Kontroversijos dėl klausimų ir anonimiškumo

Neįprasta anketa mokykloje. Motiną papiktino neįprasti anketos klausimai ir tai, kad tėvai apie šią moksleivių apklausą įspėti nebuvo. Nuotraukoje matyti, kad anketa nėra anoniminė, moksleivis turi nurodyti savo vardą ir pavardę. Taip pat atsakyti į jautrius asmeninius klausimus:

• kiek vaiko šeimoje nepilnamečių vaikų;
• ar bent vienas iš tėvų emigravęs, miręs, dingęs be žinios;
• kas globoja vaiką, jei ne tėvai, ar bent vienas iš tėvų yra bedarbis.

Taip pat klausiama, ar vaikas gyvena tik su vienu iš tėvų, jei taip - dėl kokios priežasties. S. Šerėnienė pastebi, kad socialinis pasas atsirado dar iki Lietuvoje įsigaliojo Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas (BDAR), todėl reikėtų įvertinti dabar mokyklose pateikiamas anketas, jų formas ir turinį. Utenoje ir Klaipėdoje socialinio paso jau atsisakyta dėl sugriežtintos asmens duomenų apsaugos, o Kaišiadoryse ir Ukmergėje reikalingi atskiri sutikimai.

Pati S. Šerėnienė laikosi nuomonės, kad tokias anketas turėtų pildyti ne vaikai, o jų tėvai, nebent apklausa vykdoma profesinėse mokyklose, kur mokomi vyresni ar suaugę asmenys. „Galbūt konkrečiu atveju, nebuvo pasielgta tinkamai, kad pildė ugdytinis, o ne teisėti atstovai, ir anketą pateikus nebuvo tinkamai paaiškinta, kam ji bus naudojama ir kokiomis priemonėmis tokie duomenys bus saugomi. Galimai ir pati anketa buvo sudaryta neetiškai“, - svarstė S. Šerėnienė. Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas (BDAR), Europos Sąjungoje pradėtas taikyti nuo praėjusių metų gegužės. Reglamentas yra taikomas su Europos Sąjungos piliečiais susijusių asmens duomenų tvarkymui, kurį atlieka fizinis asmuo, įmonė ar organizacija. Vertindama susirūpinusios motinos skundą dėl jos vaiko pildytos anketos, S. Šerėnienė pastebėjo, kad ši anketa nebūtinai buvo skirta gauti socialiniam pasui, galbūt buvo tik taip pavadinta. „Gali būti atvejų, kai įstaiga nežinojo, kaip pavadinti tokią apklausą, ir tiesiog pavadino socialiniu pasu, atlikdami įstaigai reikalingą tyrimą. Manau, konkrečiu šiuo atveju pritrūko kalbėjimo ir susikalbėjimo tarp įstaigos ir ugdytinio tėvų, aiškaus dialogo, kam ir kaip tokie duomenys naudojami. Iš pacituoto turinio panašiau į psichologo apklausą, bet ne į socialinį pasą“, - atkreipė dėmesį S. Šerėnienė.

Anketos Pedagoginėje psichologinėje tarnyboje: diagnostiškai svarbi informacija

„Tai yra oficialūs atsakymai su mano parašais Pedagoginei psichologinei tarnybai į intymius ir asmeniškus klausimus. Vilniaus pedagoginės psichologinės tarnybos direktorė Roma Vida Pivorienė tikino, kad ši anketa duodama visiems tėvams, kurie ateina konsultuotis dėl vaiko. Šioje įstaigoje tėvai, pedagogai, kiti specialistai konsultuojami vaikų ugdymo klausimais, dėl specialiosios psichologinės ir pedagoginės pagalbos teikimo bei ugdymo organizavimo.

Kada kreipiamasi ir kokia informacija renkama?

Į pedagoginę psichologinę tarnybą kreipiamasi, kai vaikas patiria ugdymosi sunkumų. Tarnyboje objektyviai įvertinamos šių sunkumų priežastys ir pobūdis, vaiko raida, pateikiamos rekomendacijos dėl tolimesnio ugdymo ir reikiamos švietimo pagalbos. „Renkama diagnostiškai svarbi informacija, o konfidencialumas yra užtikrinamas, - direktorė tikino, kad per 25-erius metus nepasitaikė daug atvejų, kai anketos klausimai tėvams būtų užkliuvę. - Tam tikri sutrikimai, gimdymo subtilybės/traumos turi reikšmės suprantant vaiko problemą, tarkim, dėl mokymosi sutrikimų ir sunkumų. Godos J. pasidalintuose vaizduose matyti ne tik anketoje užduoti klausimai apie gimdymo eigą, šeimos narių sveikatos būklę, vaikui taikomas drausminimo priemones ir t.t., bet ir moters suraityti atsakymai - „Eikite į Peru kaimelį, kurio pavadinimas Na***“, „ne Jūsų reikalas“, „daug kelionių po pasaulį ir džiaugsmingų įvykių bei romantiškų nuotykių! „Mes turime didelius krūvius, tad rinkti perteklinę informaciją tikrai nesame suinteresuoti.

Vaiko paėmimas iš šeimos: teisinis pagrindas ir grėsmės vertinimas

Portalas 15min paaiškina, kaip ir kodėl vaikas gali būti paimtas iš šeimos, kaip tuomet elgiamasi su juo ir tėvais, kas priima galutinį sprendimą dėl vaiko likimo ir atsako į kitus svarbius su vaikų paėmimu susijusius klausimus. Tekstas parengtas remiantis Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsiųstais atsakymais į 15min užduotus klausimus.

Grėsmės vaikui lygiai ir paėmimo pagrindai

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos teritorinis skyrius, gavęs pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą, kuo skubiau pradeda jį nagrinėti ir vertina grėsmės vaikui lygį. Jeigu pranešimas apie galimą vaiko teisių pažeidimą nepasitvirtina - grėsmės lygis nenustatomas, pranešimo nagrinėjimas baigiamas. Vaikas paimamas iš atstovų pagal įstatymą tik nustačius antrąjį grėsmės vaikui lygį - kai nustatoma, kad kyla reali grėsmė vaiko saugumui, sveikatai ar gyvybei. Nustačius, kad socialinės aplinkos rizikos veiksniai bei veiksniai, susiję su vaiko atstovais pagal įstatymą ir jų santykiais su vaiku, kelia realų pavojų vaiko saugumui, sveikatai ir (arba) gyvybei. Arba nustačius, kad vaiko atstovai pagal įstatymą nesiima reikiamų veiksmų vaiko saugumui užtikrinti ir taip sudaro sąlygas atsirasti grėsmei vaiko sveikatai ar gyvybei. Pagal įstatymą, vaiko paėmimas iš šeimos galimas tada, kai yra nustatomas vaiko apsaugos poreikis, kuris reiškia, kad egzistuoja realus pavojus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, galintis sukelti reikšmingą žalą vaiko sveikatai ar grėsti jo gyvybei. Tuo tarpu pagrindų sąraše atsiranda kitokia formuluotė: realus pavojus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei arba pavojus, galintis sukelti reikšmingą žalą vaiko sveikatai. Ji plečiamai aiškina vaiko apsaugos poreikio taikymo atvejus ir sudaro galimybę specialistui paimti vaiką ir tais atvejais, kai nėra reikšmingos žalos vaiko sveikatai ar pavojaus jo gyvybei tikimybės.

Rizikos veiksniai ir jų vertinimas

Kaip nustatomas grėsmės vaikui lygis? Tarnybos teritorinio skyriaus specialistai, nagrinėdami pranešimą dėl galimo vaiko teisių pažeidimo, nuvyksta į vaiko buvimo vietą, susitinka su vaiku ir vaiko atstovais pagal įstatymą. Jei geba išreikšti savo nuomonę, vaikas išklausomas. Vertinant grėsmės vaikui lygį įvertinama vaiko, jo šeimos narių, kitų asmenų ir specialistų (pavyzdžiui, mokytojų, socialinių darbuotojų, teisėsaugos atstovų) pateikta informacija apie galimus vaiko teisių pažeidimus. Vertindami grėsmės vaikui lygį, specialistai atsižvelgia į įvairius rizikos veiksnius. Jie gali būti susiję:

• Su paties vaiko funkcionavimu (pvz., vaikas išreiškia pageidavimą būti paimtas, vaikas serga ir nėra gydomas).
• Su vaiko atstovais pagal įstatymą (pvz., jie yra apsvaigę nuo psichoaktyvių medžiagų, grasina sumušti vaiką, gina prieš vaiką galimai smurtavusį asmenį).
• Su tėvystės įgūdžiais ir bendravimu su vaiku (pvz., tėvai ignoruoja vaiką, izoliuoja vaiką nuo socialinės aplinkos).
• Su socialine aplinka.

Kada vaikas nebus paimtas?

Ar vaikas gali būti paimtas, jei tiesiog verkia ar garsiai rėkia? Kaip nurodo Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba savo atsakyme, verkimas ar rėkimas be papildomų aplinkybių nėra vienareikšmė aplinkybė dėl vaiko teisių pažeidimo. Tarnybos teritorinio skyriaus specialistai gavę pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą vertina aplinkybių visumą. Jei vaiko verkimo ar garsaus rėkimo priežastimi būtų nustatytas pavojus jo sveikatai, saugumui ar gyvybei, tokiu atveju vaikas gali būti paimamas iš atstovų pagal įstatymą.

Ar vaikas gali būti paimtas, jei vienas grįžta iš mokyklos? Pasak Tarnybos atstovų, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas reglamentuoja, jog vaiko tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą turi pasirūpinti, kad vaikas iki 6 metų be objektyvios būtinybės neliktų be vyresnių kaip 14 metų asmenų priežiūros. Tėvai yra atsakingi už vaiko poreikių tenkinimą bei saugumo užtikrinimą. Vaiko atstovai pagal įstatymą yra atsakingi už vaiko auginimą ir auklėjimą ir jie, Tarnybos teigimu, atsižvelgiant į vaiko amžių ir brandą turi įvertinti vaiko savarankiškumą ir gebėjimą grįžti savarankiškai vienam iš mokyklos. Sprendžiant, ar vaikas gali savarankiškai vykti į mokyklą, grįžti iš jos ir vienas likti namuose, anot Tarnybos, būtina įvertinti vaiko psichologinį pasiruošimą būti be suaugusio asmens priežiūros ir jo įgūdžius. Atsižvelgiant į aplinkybes, tokias kaip saugumas vietovėje, kurioje vaikas keliauja vienas namo, eismo intensyvumas, vaiko negalia, specialieji poreikiai bei kitas, vaikui gali reikėti vyresniųjų priežiūros, net jei jam yra ir 7 metai ar daugiau. Civilinis kodeksas įtvirtina, kad tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už jų auklėjimą ir vystymą, taip pat privalo rūpintis atžalų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Taigi tėvai yra atsakingi už vaiko poreikių tenkinimą bei saugumo užtikrinimą. Būtent jie turėtų įvertinti, ar vaikas vienas gali pareiti iš mokyklos, ar negali.

Jei pareigūnai gauna anoniminį pranešimą, kad prieš vaiką smurtaujama, bet atvykus smurto žymių nematyti, kas lemia, ar vaikas būna paimamas iš tėvų? Vaiko paėmimą iš jo atstovų pagal įstatymą, nurodo Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba, lemia aplinkybių visuma. Jeigu šeimoje nėra nustatoma vaiko teisių pažeidimų, grėsmės vaikui lygis gali būti ir nenustatomas, o pranešimo nagrinėjimas baigiamas. Tačiau Tarnyba savo atsakymuose atkreipia dėmesį, jog tai, kad smurto žymių nesimato, dar nereiškia, kad nėra vaiko teisių pažeidimų ir nekyla grėsmė vaiko sveikatai, saugumui ar gyvybei. Psichologinis smurtas, seksualinio pobūdžio tvirkinamieji veiksmai ar nepriežiūra žymių ant kūno gali ir nepalikti, todėl ir vertinama aplinkybių visuma. Tarnybos teritorinio skyriaus specialistai, nagrinėdami gautą pranešimą, atlieka teisės aktuose numatytus veiksmus (t. y., pabendrauja su vaiku, su jo atstovais pagal įstatymą, įvertina kitą įstaigų, tokių kaip mokyklos, teisėsaugos ir kt. institucijų informaciją) ir vertinimo metu nustatytą informaciją apie esamus grėsmės vaikui rizikos veiksnius.

Sprendimo priėmimo procesas dėl vaiko paėmimo

Kiek asmenų dalyvauja priimant sprendimą dėl vaiko paėmimo? Kas padeda užtikrinti, kad būtų išvengta asmeniškumų? Grėsmės vaikui lygio nustatymo anketą, anot Tarnybos, pasirašo du Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos teritorinio skyriaus specialistai. Nustačius antrąjį grėsmės vaikui lygį (reali grėsmė vaiko saugumui, sveikatai ar gyvybei) kreipiamasi į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą išdavimo. Teismas, įvertinęs pateiktas faktines aplinkybes, leidimą gali išduoti arba atsisakyti jį išduoti. Tėvai, nesutikdami su teismo priimtu sprendimu dėl leidimo paimti vaiką iš šeimos išdavimo, gali jį skųsti teisės aktų nustatyta tvarka. Teismui atsisakius išduoti leidimą paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą, vaikas grąžinamas jo atstovams.

Ar atsižvelgiama į tai, kad vaikui būti paimtam gali būti didesnė trauma negu patirti nesunkų smurtą? „Prigimtinė ir bene svarbiausia kiekvieno vaiko teisė - augti šeimoje, kurioje būtų sudarytos geriausios sąlygos visapusiškam vaiko vystymuisi. Tačiau kartais įvairios priežastys lemia tai, jog ne visos šeimos tinkamai užtikrina savo vaikų teisėtus interesus.“, - nurodo Tarnyba. Tarnybos teigimu, vaiko paėmimas iš atstovų pagal įstatymą taikomas kaip kraštutinė priemonė siekiant apsaugoti geriausius vaikų interesus, tik išnaudojus visas priemones padėti šeimai ir socialiniam darbui nedavus teigiamų rezultatų arba tėvams atsisakant priimti būtiną pagalbą. Netinkamas elgesys su vaiku, smurto prieš jį naudojimas nėra suderinamas su geriausiais vaiko interesais ir turi būti imamasi veiksmų, siekiant tai sustabdyti. Vaiko paėmimas iš šeimos padeda apsaugoti vaiką nuo pakartotinio smurtavimo arba kitų neigiamų padarinių. Tuo tarpu vaiko palikimas nesaugioje aplinkoje, kurioje jis patiria psichologinį, fizinį, seksualinį smurtą, nepriežiūrą, gali sukelti jam ilgalaikių tiek fizinių, tiek psichologinių sužalojimų.

Kas yra smurtas prieš vaiką?

Pagal Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą smurtas prieš vaiką gali būti fizinis, psichologinis, seksualinis arba nepriežiūra:

• Fizinis smurtas - tai tyčinis fizinis veiksmas ar veiksmai prieš vaiką, taip pat fizinė bausmė, jeigu dėl to vaikas mirė, buvo sutrikdyta jo sveikata ar normali raida arba buvo sukeltas skausmas ar pavojus vaiko gyvybei, sveikatai ar normaliai raidai arba pažeminta vaiko garbė ir / ar orumas.
• Psichologinis smurtas - tai tyčinis sistemingas vaiko teisės į identiškumą pažeidinėjimas, vaiko žeminimas, patyčios, gąsdinimas, būtinos vaiko normaliai raidai veiklos trikdymas, asocialaus elgesio skatinimas ar kitokia nefizinio kontakto elgsena dėl kurios vaikas mirė, buvo sutrikdyta jo sveikata ar normali raida arba buvo sukeltas skausmas ar pavojus vaiko gyvybei, sveikatai ar normaliai raidai arba pažeminta vaiko garbė ir / ar orumas.
• Seksualinis smurtas - tai tyčinės nusikalstamos veikos, kaip jos apibrėžtos LR baudžiamajame kodekse, padaromos vaikui, taip pat pelnymasis iš vaiko prostitucijos, vaiko įtraukimas į prostituciją, pornografijos rodymas vaikui, vaiko vertimas užsiimti prostitucija ir kt.

Veiksmai po vaiko paėmimo iš šeimos

Pirmiausiai užtikrinus vaiko saugumą, kreipiamasi į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš atstovų pagal įstatymą išdavimo.

Mobili komanda ir atvejo vadybininkas

Nustačius antrąjį grėsmės vaikui lygį (reali grėsmė vaiko saugumui, sveikatai ar gyvybei) ir paėmus vaiką iš tėvų ar kitų atstovų pagal įstatymą yra inicijuojama mobili komanda ir atvejo vadybininko paskyrimas.

• Mobilioji komanda - Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialistų grupė, kuri 14 kalendorinių dienų teikia intensyvią pagalbą šeimai. Ją sudaro socialinis darbuotojas, psichologas ir specialistas, turintis žinių ir/arba darbo patirties su priklausomybę turinčiais asmenimis. Mobilioji komanda su šeima jos gyvenamojoje ar kitoje vietoje atlieka intensyvų darbą, teikia intensyvią kompleksinę, individualią ar grupinę, konsultacinę ir kitokią pagalbą, atlieka saugumo ir rizikos veiksnių šeimoje bei šeimos stiprybių ir poreikių pagalbai, šeimos narių elgesio pokyčių įvertinimus, rengia rekomendacijas atvejo vadybininkui dėl tolesnio darbo su šeima organizavimo.
• Atvejo vadybininkas koordinuoja kompleksinės pagalbos šeimai teikimą. Jis surenka visą atvejo vadybos procesui reikalingą informaciją apie vaiką, šeimą ir kitus svarbius vaikui asmenis iš įvairių įstaigų (pavyzdžiui, ugdymo įstaigos, teisėsaugos ir kt.), atlieka šeimos poreikių pagalbai vertinimą, atsižvelgdamas į mobiliosios komandos pateiktas išvadas ir rekomendacijas sudaro pagalbos šeimai planą, koordinuoja jo įgyvendinimą, vykdo šeimos stebėseną, organizuoja atvejo nagrinėjimo posėdžius.

„Šiame etape ypatingai svarbus šeimos/tėvų bendradarbiavimas su pagalbą koordinuojančiais ir ją teikiančiais specialistais. (...) Pagalbos teikimas ir efektyvumas priklauso nuo vaiko atstovų pagal įstatymą noro ją priimti ir bendradarbiavimo su specialistais, siekiančiais suteikti pagalbą“, - nurodo Tarnyba.

Ikiteisminis tyrimas ir vaiko apgyvendinimas

Jeigu turima informacijos, kad prieš vaiką galimai panaudotas smurtas, informacija perduodama policijai, kuri pradeda ikiteisminį tyrimą. Ikiteisminį tyrimą dėl galimo smurto prieš vaiką metu ištiriamos visos svarbios aplinkybės, apklausiami įtariamieji, liudytojai ir, jeigu įmanoma, pats nukentėjęs vaikas bei atliekami procesiniai ikiteisminio tyrimo veiksmai. Tik tuomet yra vertinama, ar yra pagrindas kreiptis į teismą dėl baudžiamosios atsakomybės vaiko tėvams ar vienam iš jų taikymo. Kaip elgiamasi su vaiku po paėmimo? Tarnyba nurodo, kad nustačius antrąjį grėsmės vaikui lygį ne vėliau kaip per 3 darbo dienas yra kreipiamasi į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš atstovų pagal įstatymą išdavimo. Paėmus vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą jis laikinai apgyvendinamas arba pas giminaičius, arba pas asmenis, su vaiku susijusius emociniais ryšiais, arba pas vaiko brolį ir (arba) seserį globojančią (rūpinančią) šeimą, arba globos centre, šeimynoje ar kitoje vaikų globos institucijoje.

Vaiko grąžinimas į šeimą ir bendravimas su tėvais

Kada jis gali būti grąžintas tėvams? Nustačius vaikui laikinąją globą (rūpybą), vaikas tėvams arba vienam iš tėvų gali būti grąžintas atsižvelgiant į atvejo peržiūros posėdžio metu priimtus sprendimus. Atvejo nagrinėjimo posėdyje atliekama pagalbos plano peržiūra, kurios metu dalyvaujantys specialistai įvertina pagalbos plano įgyvendinimo efektyvumą ir šeimos galimybes savarankiškai užtikrinti vaiko teisių ir teisėtų interesų įgyvendinimą. Jeigu vaiko tėvai pakeitė savo netinkamą elgesį su vaiku ir dėl to negresia pavojus jo saugumui, sveikatai ar gyvybei ir nelieka socialinės rizikos veiksnių, Tarnybos teritorinis skyrius priima sprendimą grąžinti vaiką tėvams. Jeigu vaiko tėvai pradeda keisti savo elgesį ir rūpintis vaiko saugumu, auklėjimu, priežiūra, tačiau išlieka pirmojo grėsmės vaikui lygio rizikos veiksnių, Tarnybos teritorinis skyrius priima sprendimą grąžinti vaiką tėvams, o atvejo vadybininkas organizuoja pagalbos plano koregavimą.

Ar tyrimo metu tėvai gali su vaiku matytis? Kokiomis aplinkybėmis? Ar vykdant tyrimą atsižvelgiama į vaiko reiškiamą norą būti (arba nebūti) su tėvais? Kol vaikui yra nustatyta laikinoji globa, o tėvams teikiama pagalba, tėvams yra sudaromos sąlygos bendrauti su vaikais visais atvejais, nebent yra turima duomenų, jog bendravimas su tėvais gali būti žalingas vaikui. Pasimatymai gali būti skiriami net ir kasdien, tačiau kiekvienas atvejis yra individualus, todėl yra atsižvelgiama į konkrečias jo aplinkybes. Pasimatymo trukmė nėra apribota laiko atžvilgiu. Ikiteisminio tyrimo dėl galimo smurto prieš vaiką atveju Tarnybos teritorinio skyriaus specialistai taip pat atsižvelgia į tai, ar turima informacijos apie vaikų atstovų (vienintelio turimo) arba vieno iš jų pritaikytas kardomąsias priemones, pvz., įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo vaiko ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusiojo vaiko. Tarnybos teritorinio skyriaus specialistai vadovaujasi vaiko nuomonės išklausymo ir geriausių vaiko interesų prioriteto bei kitais principais. Tai reiškia, kad vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas visais su juo susijusiais klausimais ir į vaiko nuomonę, įvertinus jo amžių ir brandą, atsižvelgiama, jeigu tai neprieštarauja vaiko geriausiems interesams.

tags: #anketa #vaikams #paimti

• Kaip organizuoti gamtamokslinį ugdymą darželiuose
• Viskas, ką reikia žinoti apie nėštumo echoskopiją
• Atraskite „Saulutės“ darželio ugdymo, sveikatos ir bendruomeniškumo principus
• kaip išrinkti čiužinį vaikui
• Galimybės neįgaliems vaikams internete