Emigracijos mastai auga, todėl nenuostabu, kad per aštuonerius metus net apie keturis kartus padidėjo kitose šalyse gimusių lietuviško kraujo turinčių mažylių. Dėl šios priežasties kyla daug klausimų, susijusių su naujagimio registracija ir teise į išmokas.
Daugelį lietuvių tėvų, gyvenančių užsienyje, pavyzdžiui, Anglijoje, domina, ar jų vaikas, gimęs ne Lietuvoje, gali įgyti Lietuvos Respublikos pilietybę. Remiantis LR pilietybės įstatymu, vaikas, kurio abu tėvai arba vienas jų yra Lietuvos Respublikos pilietis, gimdamas įgyja ir mūsų šalies pilietybę. Ir visai nesvarbu, ar jis gimė Lietuvoje, ar už jos ribų. Anot Migracijos departamento prie VRM specialistų, jeigu lietuviško kraujo turintis mažylis gimsta ne Lietuvoje ir gimdamas įgyja kitos valstybės pilietybę (o taip nutinka gimstantiems Vokietijoje), jis gali įgyti dvigubą pilietybę.
„Esu Lietuvos Respublikos pilietė, tačiau šiuo metu gyvenu Vokietijoje. Laukiuosi vaikučio. Su jo tėčiu, kuris yra Vokietijos pilietis, mes nesusituokę. Ar yra skirtumas, kurioje šalyje gimdysiu, jei norėčiau, kad jis turėtų Lietuvos pilietybę?“ Atsakymas paprastas - skirtumo, kurioje šalyje gims vaikas, nėra, jei vienas iš tėvų yra Lietuvos pilietis.

Jeigu užsienyje gimusio vaiko bent vienas iš tėvų yra Lietuvos Respublikos pilietis, toks vaikas turi būti įtrauktas į apskaitą Lietuvoje. Norintieji jį gauti turi vaiką registruoti civilinės metrikacijos įstaigoje Lietuvoje. Tam reikia pateikti šalies, kurioje gimdėte, tam tikrų institucijų išduotą dokumentą, patvirtinantį vaiko gimimo faktą.
Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriaus specialistai patikino, kad norėdami gauti lietuvišką mažylio gimimo liudijimą, jūs neprivalote vykti į Lietuvą. Tą galite padaryti kreipdamiesi į šalies, kurioje šiuo metu gyvenate, konsulinę įstaigą arba parašę kitam asmeniui notaro patvirtintą įgaliojimą. Tik turėtumėte žinoti - kreipimasis į konsulinę įstaigą jums kainuos brangiau nei mažylio registravimas Lietuvoje, o ir pats dokumento išdavimo procesas užtruks ilgiau.

Popieriniai gimimo liudijimai Lietuvoje nebėra išduodami, juos pakeitė elektroniniai įrašai Gyventojų registre. Visos institucijos, kurioms reikėdavo pateikti gimimo liudijimą, reikiamus duomenis gaus iš šio gyventojų registro. Jei prireiktų vaiko gimimo faktą patvirtinančio dokumento, jį užsisakyti galite civilinės metrikacijos skyriuje arba internetu per Registrų centro savitarnos sistemą. Prisijungę prie savitarnos, viršutinėje meniu juostoje pasirinkite skiltį „Gyventojų registras“.
Vienas dažniausių klausimų, kylantis tėvams gyvenantiems užsienyje - „Ar gausiu pašalpą?“. Pasak Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos specialistų, nesvarbu, kur jūs gimdysite (Lietuvoje ar Anglijoje), jūs turite teisę gauti visas Lietuvoje skiriamas pašalpas už mažylį. Žinoma, jeigu atitiksite visus šioms išmokoms gauti keliamus reikalavimus (esate apdrausta ligos ir motinystės socialiniu draudimu bei iki atostogų turėjote reikiamą stažą).
Pašalpos visais atvejais mokamos pagal tos valstybės, kurioje asmuo yra apdraustas (nesvarbu, kurioje valstybėje tuo metu gyvena) teisės aktus.
Tokiu atveju nėštumo ir gimdymo atostogų metu jums bus skiriama 100 proc. jūsų uždarbio dydžio motinystės pašalpa. O atostogų vaikui prižiūrėti metu bus mokama pašalpa, kurios dydis priklausys nuo jūsų sprendimo.
Vaiko priežiūros atostogų išmokos Lietuvoje:
| Atostogų trukmė | Išmokos dydis (nuo uždarbio) |
|---|---|
| Vieneri metai | 100 % |
| Dveji metai (pirmi metai) | 70 % |
| Dveji metai (antri metai) | 40 % |
Be jau minėtų pašalpų, yra galimybė gauti ir išmokas šeimai. Lietuvoje vadinamieji vaiko pinigai mokami ne visiems - tik šeimoms, turinčioms nedideles pajamas.
Taip pat, nesvarbu, ar gimdysite Lietuvoje, ar kitoje valstybėje, kokio dydžio bus jūsų šeimos pajamos - jūsų mažyliui bus skiriama vienkartinė pašalpa (šiuo metu - 1430 Lt). Norintieji ją gauti per dvylika mėnesių nuo mažylio gimimo turi kreiptis į savivaldybės administracijos socialinės paramos skyrių arba seniūniją (pagal šeimos arba vieno tėvų deklaruotą gyvenamąją vietą, o jei tokios nėra - į savivaldybę, kurioje gyvena). Jei visus metus atvykti į Lietuvą neketinate, tai už jus gali padaryti ir kitas žmogus, turintis notaro patvirtintą įgaliojimą. Dėl pašalpų skyrimo į „Sodros“ teritorinį skyrių gali kreiptis ir kitas asmuo (nebūtinai artimas giminaitis), tačiau šis privalo turėti notaro patvirtintą įgaliojimą.
O štai gyvenantieji Anglijoje vaiko pašalpą gali gauti nepaisant šeimos pajamų. Kreipdamasi dėl minėtos pašalpos jūs privalote įrodyti, kad turite teisę ją gauti (t. y. jūs gyvenate ir dirbate šioje šalyje).
Kartais tėvai bando gudrauti ir pasinaudoti dviejų valstybių išmokomis. Neslėpsime - kai kuriems tai pavyksta, nors tokie dalykai yra draudžiami. O Anglijoje pašalpų skyrimo tvarka dabar ypač sugriežtinta. Ir nors baudžiamoji byla jums negrės, paaiškėjus, kad jūs neteisėtai gaunate dviejų valstybių mokamas išmokas, teks ne tik grąžinti vienos valstybės išmokėtus pinigus, bet dar ir sumokėti baudą.

Nors gimimas Lietuvoje automatiškai nesuteikia pilietybės, kiekvienas čia gimęs vaikas turi būti užregistruotas nepriklausomai nuo jo pilietybės. Gimimo registracija yra būtina, nes tai vienintelis būdas jūsų vaikui gauti asmens kodą Lietuvoje. Apie vaiko gimimą turite pranešti per tris mėnesius nuo jo gimimo dienos. Kuo greičiau įregistruosite, tuo greičiau galėsite gauti su vaiko gimimu susijusias paslaugas ir išmokas. Kartu su vaiko gimimo registracija registruojamas jo vardas ir pavardė.
Jei tėvai yra susituokę, dokumentus gali pateikti bet kuris iš tėvų. Jei tėvai nėra susituokę, abu turi dalyvauti registruojant gimimą.
