Vytautas Andriulis: gyvenimo kelias ir palikimas
Vytautas Andriulis gimė 1937 m. balandžio 24 d. Gūruose, Raseinių valsčiuje. Jis mirė 2017 m. vasario 9 d. Jo tikroji pavardė buvo Judickas.
1963 m. Vytautas Andriulis baigė teisės studijas Vilniaus universiteto Teisės fakultete, kur jam buvo suteiktas teisininko kvalifikacinis laipsnis. Vėliau, 1973-1979 m., jis dirbo mokslinį darbą Filosofijos, sociologijos ir teisės institute. Nuo 1980 iki 1989 m. dėstė Vilniaus universiteto Istorijos fakultete.
Jo karjera tęsėsi valstybės tarnyboje: 1990-1991 m. jis ėjo Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Įstatymų departamento direktoriaus pavaduotojo pareigas, o 1991-1993 m. buvo Lietuvos Respublikos Vyriausybės patarėjas teisės klausimais. Vėliau, 1994-1999 m., jis dirbo Teisės institute vyresniuoju moksliniu darbuotoju ir direktoriaus pavaduotoju. Be to, 1995-1999 m. jis ėjo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo biuletenio „Teismų praktika“ vyr. redaktoriaus pareigas.
Nuo 1998 m. Vytautas Andriulis dėstė Lietuvos teisės universitete (dabartiniame Mykolo Romerio universitete), kur nuo 1998 m. jam buvo suteiktas docento vardas. Nuo 2007 m. jis vadovavo universiteto Etikos priežiūros komisijai.
Vytautas Andriulis parašė daugiau nei 70 mokslinių darbų. Tarp jo svarbiausių publikacijų yra:
- „Nusikaltimų prevencijos patirtis Lietuvoje 1918-1940 m.: Antologinė apžvalga“ (kartu su M. Maksimaičiu, V. Pakalniškiu, J. S. Pečkaičiu, A. Šenavičiumi).
- „Lietuvos teisės istorija. Lietuvos statutų (1529, 1566, 1588) šeimos teisė“. Monografija. Vilnius: Teisinės informacijos centras, 2002.
Be Vytauto Andriulio, tekste minimi ir kiti asmenys, turintys giminingas pavardes, tačiau besiskiriantys gyvenimo keliais ir veikla:
Vincas Andriulis-Andrulevičius (1890-1972)
Vincas Andriulis-Andrulevičius gimė 1890 m. vasario 4 d. Gripiškėse, Stakliškių valsčiuje, ir mirė 1972 m. gruodžio 10 d. Jis baigė Stakliškių pradinę mokyklą. 1911 m. atvyko į JAV, kur dirbo anglių kasyklose ir gumos fabrike. 1916-1918 m. studijavo Valparaiso universitete Indianoje. 1919 m. su bendraminčiais įkūrė Lietuvių komunistų sąjungą. 1919-1920 m. bendradarbiavo laikraštyje „Kova“, redagavo laikraštį „Žarija“. 1920 m. su kitais Čikagoje įsteigė laikraštį „Vilnis“ ir iki 1972 m. buvo jo vyriausiasis redaktorius. Jis taip pat išvertė M. Gorkio kūrinius į lietuvių kalbą.
Emilijus Andriulis (1928-1991)
Emilijus Andriulis gimė 1928 m. sausio 11 d. Tytuvėnuose ir mirė 1991 m. lapkričio 18 d. Jis gimė tarnautojų šeimoje, mokėsi Kelmės ir Raseinių gimnazijose. Jau mokyklos metais domėjosi medicina. Baigęs vidurinę mokyklą įstojo į Kauno valstybinį universitetą studijuoti medicinos, tačiau studijų nebaigė. 1948 m. buvo ištremtas į Krasnojarsko kraštą. Po Stalino mirties buvo paleistas iš kalėjimo, bet neturėjo teisės grįžti į Lietuvą. Apsigyvenęs Krasnojarske, įsidarbino statybose. 1954 m. buvo priimtas į Krasnojarsko medicinos instituto pirmą kursą. 1956 m. grįžo į Lietuvą ir 1960 m. baigė Vilniaus universitetą. 1965 m. apgynė medicinos mokslų kandidato disertaciją. 1961-1991 m. dėstė Vilniaus pedagoginiame institute, nuo 1966 m. vadovavo Higienos katedrai, buvo instituto Mokslinės tarybos ir Senato narys, o nuo 1970 m. - profesorius. Jo pastangomis 1966 m. buvo įkurta Mokyklinės higienos katedra.
Emilijus Andriulis aktyviai sportavo: žaidė futbolą, tinklinį ir krepšinį. Jis tapo Lietuvos tinklinio čempionu 1934 m., 1936 m. žaidė Lietuvos vyrų tinklinio rinktinėje, o 1938 m. laimėjo bronzos medalį Lietuvos tautinėje olimpiadoje. Nuo 1936-1940 m. buvo Lietuvos futbolo rinktinės žaidėjas, o 1935 ir 1936 m. tapo Lietuvos krepšinio čempionu. 1936-1941 m. atstovavo Lietuvos vyrų krepšinio rinktinę.
Liudvikas Andriulis ir Medeina Andriulienė
Tekste taip pat minimi verslininkas Liudvikas Andriulis ir jo žmona Medeina Andriulienė, kurie yra aktyvūs socialinėje erdvėje. Medeina Andriulienė yra komunikacijos specialistė, nuomonės formuotoja ir tekstų autorė, auginanti dvi dukras. Ji dalijasi patirtimi apie tėvystę, motinystę ir šeimos iššūkius.
Liudvikas Andriulis, anot teksto, yra komercijos ir reklamos vadovas įmonėje, diegiančioje psichotronines technologijas. Jis taip pat minimas kaip buvęs „TeleMaximos“ direktorius ir vienas iš jos įkūrėjų. Pora, auginanti keturis vaikus (du sūnus iš Liudviko pirmos santuokos ir dvi dukras), daug dėmesio skiria vaikų ugdymui, ypač skatinant juos siekti meistriškumo pasirinktoje srityje.
Kovo 11-osios minėjimas Seime: „Laisvė – kiekvieno iš mūsų atsakomybė“
Liudvikas Andriulis dalijasi savo patirtimi apie tėvystę, pabrėždamas kokybiško laiko su vaikais svarbą, skirtingus tėvystės iššūkius auginant berniukus ir mergaites, bei tėvų pavyzdžio reikšmę vaikų auklėjimui. Jis teigia, kad tėvystė yra ilgalaikis projektas, mokantis kantrybės ir ilgalaikio planavimo.
Medeina Andriulienė, remdamasi mokslininkų išvadomis, akcentuoja vaikų edukacijos svarbą nuo ankstyvo amžiaus, ypač skaitymo ir literatūros skatinimą. Ji pati aktyviai dalijasi patirtimis apie motinystę ir šeimos gyvenimą socialiniuose tinkluose.
Liudviko ir Medeinos santuoka įvyko Nidos evangelikų liuteronų bažnyčioje. Jų šeima neseniai įsigijo naują, didesnį būstą ir dalijasi patirtimis apie gyvenimo pokyčius.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
