Gyvulio ilgaamžiškumas suprantamas kaip ypatybių visuma, nors nėra visuotinai priimto apibrėžimo ar sistemos, kaip tai matuoti. Analizuojant ilgaamžiškumą dažniausiai vertinami reprodukcijos (vaisos), produkcijos (primilžio) ir sveikatingumo rodikliai. Gamybiniu požiūriu melžiamos karvės gyvenimas skirstomas į ankstyvąjį (augimo, neproduktyvų) ir produktyvųjį laikotarpius. Fiziologiškai karvės amžius gali siekti dvidešimt metų ir daugiau, tačiau bandose, kuriose pieno gamyba intensyvi, dėl sumažėjusių primilžių karvės brokuojamos dažniau.

Pieninių galvijų pašarų virškinimo pajėgumas didėja su amžiumi, kartu didėja ir prieskrandžio pajėgumas, o efektyviau pasisavinus maisto medžiagas didėja ir pieno produkcijos kiekis. Įrodyta, kad pieno gamyba nuo pirmos iki penktos laktacijos padidėja 30 proc., o tai labiausiai siejama su tešmens vystymusi ir jo dydžio bei kūno masės didėjimu gyvuliui augant. Karvių laktacijų skaičius yra laikomas ilgaamžiškumo rodikliu.
Tačiau jaunų karvių brokavimas kelia vis didesnį vartotojų susirūpinimą. Jauni, tik pradėję laktaciją gyvuliai dažniau brokuojami dėl staigaus gaišimo, ligų ar traumų. O brokavimas dėl reprodukcijos ar produkcijos problemų siejamas su didėjančiu amžiumi arba didėjančiu laktacijų skaičiumi. Pasitaiko, kad jaunus gyvulius tenka brokuoti dėl mažo produktyvumo ir pieningumo, o vyresnius - dėl medžiagų apykaitos sutrikimų ar kitų ligų.
Zoohigieninių sąlygų gerinimas siejamas su karvių ilgaamžiškumo užtikrinimo būtinybe. Neigiamas nagų ligų efektas turi įtakos ir pieninių galvijų vaisai. Nagų ligų sukeliamas skausmas netiesiogiai veikia reprodukciją, nes sergančių karvių ruja dažniau silpna ar visai neišreikšta, užsitęsia laikotarpis po atvedimo ir sutrinka cikliška kiaušidžių veikla.
Karvės sveikatingumui didelės įtakos turi užtrūkinimo trukmė ir tranzitinis laikotarpis, kurie tiesiogiai veikia karvės sveikatą, produktyvumą ir reprodukcinę būklę. Užtrūkinimo periodo esmė - geresnė energijos pusiausvyra per ankstyvąją laktaciją ir mažesnis metabolinių susirgimų pasireiškimo dažnis.
Ūkio karvių ilgaamžiškumo gerinimo strategiją galima planuoti analizuojant duomenis iš bulių veislinės vertės duomenų. Viena iš populiariausių yra vokiečių veislinės vertės vertinimo sistema (RZG), kurioje ilgaamžiškumo indeksas žymimas RZN.
| Rodiklis | Reikšmė/Aprašymas |
|---|---|
| RZN (Vokietija) | 100 reiškia karvės galimybę išlikti produktyvia per 3-ią laktaciją. |
| HHP$ (JAV) | Sveikos bandos pelningumo rodiklis, apimantis produktyvumą, ilgaamžiškumą ir sveikatą. |
Genetika tiek pažengusi, kad karvės užprogramuotos genetiškai duoti daug pieno. Visgi, pieno ūkio pelningumui didelės įtakos turi karvių produktyvumas, kurį lemia daugelis veiksnių, bet labiausiai - pašarai ir šėrimas. Visi mikrobiologiniai ir metaboliniai procesai pirmiaveršės ir trijų veršių karvės organizme vyksta skirtingai.

Svarbu žinoti, kad pienas visuomet bus riebesnis, kai karvių pašaruose bus tinkamai subalansuotas jodo, cinko, kobalto ir kitų mikroelementų kiekis. Baltymai yra labai svarbios maisto medžiagos, lemiančios galvijų produktyvumą, produkcijos kokybę, sveikatingumą ir kt., nes iš jų susidaro kūno ir pieno baltymai.
tags: #amziaus #itaka #karviu #laktacijos #fcijai