Pagalbinis apvaisinimas (IVF - apvaisinimas mėgintuvėlyje) yra sudėtinga procedūrų seka, kurios metu siekiama padėti poroms, susiduriančioms su nevaisingumo problemomis. Deja, ne visada pirmoji ar net antroji procedūra baigiasi sėkmingu nėštumu. Kai tenka susidurti su nesėkme, svarbu suprasti patį procesą, galimas kliūtis ir tolesnius žingsnius.

Sėkmingas IVF ciklas susideda iš kelių nuoseklių žingsnių:
Nevaisingumo gydymo sėkmė priklauso nuo daugelio veiksnių: moters amžiaus, nevaisingumo priežasties, kiaušidžių rezervo ir embrionų kokybės. Vyrų nevaisingumo priežastys sudaro apie 30 proc. bendrų atvejų ir dažnai yra susijusios su spermos kiekio bei kokybės pakitimais.
Tais atvejais, kai spermos kokybė yra labai prasta, naudojami specialūs metodai:
| Dienos po įkėlimo (DPĮ) | Minimalus HCG lygis |
|---|---|
| 5 dpį | ~ 4 |
| 10 dpį | ~ 45 |
| 14 dpį | ~ 260 |
Jei 14 dieną atliktas HCG tyrimas yra neigiamas, gydytojas paprastai rekomenduoja nustoti vartoti medikamentus (pavyzdžiui, progesteroną), kurie buvo skirti nėštumui palaikyti. Svarbu suprasti, kad net ir esant „nėštumo požymiams“ (pykinimui, krūtinės jautrumui), tai dažnai tėra šalutinis vartojamų hormoninių vaistų poveikis.

Jei po pirmojo ar antrojo ciklo liko geros kokybės embrionų, jie gali būti užšaldyti vėlesniam naudojimui. Šaldyti embrionai suteikia viltį kitam bandymui, kuris yra fiziologiškai lengvesnis, nes nebereikia kartoti kiaušidžių stimuliacijos ir punkcijos procedūrų.
Atminkite, kad sprendimas dėl tolesnio gydymo turėtų būti priimtas tik konsultuojantis su profesionalais. Jei baiminatės dėl finansinių aspektų ar teisinio reguliavimo pokyčių, svarbu išsamiai aptarti galimybes su savo gydytoju, kuris įvertins jūsų individualią situaciją ir pasiūlys tinkamiausią veiksmų planą.