Alkoholio vartojimo pasekmės vaiko sveikatai ir šeimai

Alkoholizmas Lietuvos šeimose - problema, apie kurią dažnai vengiama kalbėti, tačiau jos pasekmes gali jausti kartos. Specialistai pastebi, kad net ir materialiai stabiliose, bet nuo alkoholio priklausomose šeimose vaikai auga apleisti ir emociškai sužaloti.

Nutylėta problema

Tėvų priklausomybė nuo alkoholio - problema, paveikianti šeimos dinamiką, vaikų raidą ir sveikatą, sako Respublikinio priklausomybės ligų centro (RPLC) Vilniaus filialo Vaikų dienos stacionaro skyriaus medicinos psichologė Rima Kojuševa. „Alkoholizmo problema dažnai slepiama arba nepripažįstama šeimoje, tad realybė dažnai neatsispindi oficialioje statistikoje. Kalbėdama iš asmeninės profesinės patirties ir pastebėjimų, galiu pasakyti, kad vis dar vyrauja stigma dėl priklausomybės ligų, suaugę bijo arba nenori pripažinti turintys problemų su alkoholio vartojimu ir dažnai nesikreipia pagalbos”, - pastebi Respublikinio priklausomybės ligų centro Vilniaus filialo Vaikų dienos stacionaro skyriaus medicinos psichologė Rima Kojuševa.

Anot pašnekovės, ši problema, priešingai nei įprasta manyti, nėra tik regionų gyventojų rūpestis. „Regionuose dėl mažesnio gyventojų skaičiaus šias problemas lengviau pastebėti nei miestuose, kur gyvena didesnis skaičius žmonių, ypač jei šie įpročiai slepiami. Todėl drąsiai sakyti, kad regionuose alkoholio vartojimo problema pasitaiko dažniau nei didmiesčiuose, neskubėčiau”, - teigia R.Kojuševa.

šeimos medis su alkoholiu

Pasekmės - ilgalaikės

Psichologė pabrėžia, kad vaikų, augančių šeimose, kuriose piktnaudžiaujama alkoholiu, psichologinė būklė dažnai būna sudėtinga. „Šie vaikai dažniausiai gyvena nesaugioje, nepastovioje aplinkoje, neturinčioje aiškių normų. Jiems tenka išgyventi daug prieštaringų emocijų: gėdą dėl tėvų, nerimą, liūdesį, pyktį. Gali būti būdingos mokymosi, sveikatos problemos, sunkumai užmezgant ir palaikant socialinius ryšius. Trumpai tariant, piktnaudžiaujančių alkoholiu tėvų vaikai dažniausiai būna emociškai, dvasiškai, morališkai, psichologiškai apleisti, net jeigu jie auga materialiai stabiliose šeimose.”

Kai kada vaikams pasireiškia tik trumpalaikės pasekmės: nerimas, emocinė sumaištis, emocinis nestabilumas, baimė, nepasitikėjimas aplinka, stresas dėl galimų nenuspėjamų tėvų reakcijų. „Vaikai dažnai jaučia kaltę, manydami, kad šeimos problemos yra jų pačių kaltė”, - atkreipia dėmesį specialistė.

„Taip pat galimos ir ilgalaikės pasekmės: žemas savivertės jausmas, sunkumai santykiuose, emocinė priklausomybė, prieraišumo ir psichosocialinės problemos. Didėja rizika susirgti depresija, patirti smurtą arba jį kartoti, gali kilti savižudiškos mintys. Dažnai šie vaikai užauga „per anksti” - jie bando prisiimti suaugusiojo vaidmenį ir rūpintis šeimos nariais”, - pasakoja R.Kojuševa.

vaikas su liūdnu veidu

Imasi skirtingų vaidmenų

Specialistės teigimu, žalingoje aplinkoje gyvenantys vaikai elgiasi skirtingai. Vieni tampa uždari, liūdni, dirglūs, kartais agresyvūs, vengia artimų emocinių ryšių. „Dažna problema yra socialinė izoliacija: vaikai vengia bendraamžių, nes jaučia gėdą arba nenori, kad kiti sužinotų apie jų šeimos sunkumus. Jie gali prastai mokytis, konfliktuoti su mokytojais ir draugais, - pastebi RPLC specialistė. - Kiti, atvirkščiai - tampa labai „patogūs”, pareigingi, stengiasi įtikti, neišsiskirti, kad tik niekas nesužinotų šeimos „paslapties”,” - sako psichologė.

Anot specialistės, socialinė stigma, neva tai yra „vidinė šeimos problema”, slegia vaikus ir vaikystėje, ir suaugus. Dažnai nutinka taip, kad nesprendžiami sunkumai ir skaudūs išgyvenimai vaikus lydi visą gyvenimą.

Skaudžiausiai paveikia paauglius

„Ikimokyklinio amžiaus etape vaikai yra itin priklausomi nuo tėvų emocinio prieinamumo ir fizinio saugumo. Kai šeimoje vyrauja alkoholio vartojimas, vaikai dažnai patiria emocinį nesaugumą dėl nenuspėjamo tėvų elgesio. Jie gali būti apleisti, nesulaukti pakankamos priežiūros, o tai stabdo emocinę bei pažintinę raidą. Pasitaiko psichosomatinių sutrikimų, tokių kaip pilvo skausmai, miego problemos ar šlapinimasis į lovą”, - pasakoja R.Kojuševa.

Vyresnio amžiaus vaikams kyla kitų iššūkių. „Mokyklinio amžiaus, 7-12 metų, vaikams būdingas didėjantis gebėjimas suvokti šeimos dinamiką ir tėvų elgesio ypatumus. Esant priklausomybei nuo alkoholio šeimoje, vaikas gali prisiimti atsakomybę už tėvų elgesį, imtis globėjo vaidmens jaunesniems šeimos nariams ar stengtis kompensuoti tėvų funkcijų trūkumą. Tokie vaikai dažnai patiria didesnį psichologinį stresą, kuris gali būti susijęs su gėdos jausmu dėl šeimos situacijos, socialiniu atsiribojimu ar vengimu bendrauti su bendraamžiais”, - aiškina psichologė.

Tačiau sudėtingiausiai su šia problema tvarkosi paaugliai. „Tai yra tapatybės formavimosi, savarankiškumo stiprėjimo ir vertybių perorientavimo laikotarpis. Augant šeimoje, kurioje piktnaudžiaujama alkoholiu, paaugliai dažniau patiria emocinius sunkumus, tokius kaip depresiniai simptomai, padidėjęs nerimo lygis, menka savivertė bei pasitikėjimo savimi stoka. Izoliacijos jausmas ir emocinis atstūmimas gali didinti riziką pradėti vartoti alkoholį ar kitas psichoaktyviąsias medžiagas kaip emocinio reguliavimo priemonę”, - įspėja pašnekovė.

paauglys, žiūrintis pro langą

Vaikai mokosi stebėdami

Vienas labiausiai neraminančių klausimų - ar priklausomybė alkoholiui yra paveldima? „Gyvenime, ir ne tik profesiniame, dažnai susiduriu su tokiomis istorijomis, ir kiekviena jų yra individuali. Pusė mano pažįstamų užaugę alkoholio problemą turinčiose šeimose. Žinau nemažai gerai pasibaigusių istorijų, ir nemažai su bloga pabaiga. Neretai su alkoholį žalingai vartojančiais tėvais užaugę vaikai pasiekia gerų rezultatų, sukuria sveikas šeimas, bet tai nereiškia, kad jie nesusiduria su anksčiau išvardintais sunkumais. O yra ir tokių, kurie atkartoja tėvų likimus”, - dalinasi R.Kojuševa.

„Vaikai mokosi streso valdymo, emocinės raiškos ir konfliktų sprendimo iš aplinkos. Augdami aplinkoje, kurioje alkoholio vartojimas laikomas norma, vaikai dažnai perima tokio elgesio modelį, išmoksta netinkamų emocijų reguliavimo ir streso įveikos modelių. Tačiau nebūtinai vaikai perims tėvų modelį - jie gali remtis kitos šeimos ar žmogaus pavyzdžiais. Ir mane tai šiek tiek guodžia”, - atvirauja psichologė.

Kviečia kurti ryšį

Svarbiausia, ką galime padaryti - suteikti vaikams saugią, palaikančią aplinką, sako ji: „Jei šeimoje bus atliepti vaikų pagrindiniai emociniai ir psichologiniai poreikiai, jei į juos bus reaguojama su meile, rūpesčiu, atsakomybe ir supratimu, jei vaikai jausis priimti, išklausyti ir gerbiami, rizika, kad jie patys ateityje pasirinks žalingus elgesio modelius, smarkiai sumažėja.”

„Tėvystė nėra apie tobulumą, o apie pastangas kurti ryšį ir būti šalia, kai vaikui to labiausiai reikia. Tikiu, kad švietimas, atvirumas ir noras suprasti gali tapti stipriu pagrindu kurti saugesnę ir sveikesnę aplinką vaikams, šeimoms ir visai bendruomenei”, - užbaigia R.Kojuševa.

Kur kreiptis pagalbos?

Jaunuoliai, kurie siekia įveikti vaikystės traumas, gali kreiptis į jaunimo psichologinės pagalbos centrus („Jaunimo linija”, „Darnūs namai”, „Paramos vaikams centras”).

Specialistė neigia mitus

Vaikai nieko nesupranta.

Iš tiesų vaikai jaučia ir supranta daugiau, nei atrodo, tik jų niekas neklausia ir negirdi.

Jei geria, bet dirba - viskas gerai.

Priklausomybė turi emocinių pasekmių, o emocinė aplinka yra gyvybiškai svarbi. Tad darbas savaime neįrodo, jog vaikas auga sveikoje aplinkoje.

Apie problemą kalbėti nereikia.

Tylėjimas didina stigmą, o tai didina žalą. Pripažįstame, kad alkoholizmas - rimta visuomenės problema. Tačiau dar dažnai nepastebime tų, kurie tyliai kenčia alkoholikų šešėlyje, - alkoholikų vaikų.

Psichoterapeutai pastebėjo dėsningumą - alkoholikų vaikai kreipiasi pagalbos į specialistus perkopę trisdešimtuosius gyvenimo metus. Ilona - verslininkė. Prie naujų projektų pluša netausodama savęs net naktimis. Ji įsitikinusi, kad darbas suteikia jos gyvenimui prasmę. Ilona negali pakęsti tinginių, nuolat dejuojančių dėl sunkumų žmonių. Jau kurį laiką Ilona kovoja su ją apnikusiu nerimu ir vidiniu bejėgiškumu. Išmėgino įvairius kovos būdus - stengėsi padidinti darbo krūvį, vakarais ėmė vartoti alkoholį, išvyko keletui dienų prie jūros. Ši moteris užaugo šeimoje, kurioje tėvas nuolat gėrė. Ilona pasižymėjo įprastais alkoholikų vaikams bruožais - pernelyg didele priklausomybe nuo taisyklių ar normų, sąžiningumu ir itin dideliu kritiškumu sau pačiai. Vaikystėje Ilona išmoko nekreipti dėmesio į savo jausmus, pirmenybę teikdama protui. Saugodamasi suaugusiųjų abejingumo, ji mokėsi nebūti su niekuo artima. Tai padėjo jai ištverti šaltą vaikystę bei paauglystę tėvų namuose, bet sužalojo jos draugystės ir meilės ryšius.

Pirmajai priskiria tuos, kurie, kaip ir Ilona, yra malonūs ir rūpinasi kitais žmonės, aukodami savo pačių norus ir troškimus. Jie puikūs darbuotojai, nes mielai dirba viršvalandžius, gerai vykdo užduotis ir neprašo kitų pagalbos. Jie nemoka pasirūpinti savimi, o tenkindami savo norus jaučiasi esą egoistai. Kita vertus, jie nemoka priimti kitų žmonių jiems rodomo dėmesio - tuoj pasijunta kalti ir skolingi. Jų didelis noras pasižymėti slepia atstūmimo baimę. Jie itin jautrūs net ir menkiausiai kritikai. Nuolatinis kritikos ir nesėkmių vengimas itin vargina šio tipo žmones. Jie itin bijo savo jausmų. Trečiajai alkoholikų vaikų grupei priskiriami tie, kurie yra tarsi dviejų pirmųjų veidrodinis atspindys. Tai nepaaiškinamai neatsakingi asmenys. Jų elgesį valdo impulsai ir troškimai. Ji išskyrė keletą bendrų jiems bruožų. Paaiškėjo, kad alkoholikų vaikai yra sau labai negailestingi. Suaugę alkoholikų vaikai nemoka džiaugtis ir linksmintis. Nenuostabu, nes jie dar vaikystėje turėjo tapti suaugę ir spręsti nevaikiškas problemas. Neretai, norėdami atsipalaiduoti, jie vartoja alkoholį, todėl gana greit tampa nuo jo priklausomi. Suaugę alkoholikų vaikai gerai nežino, kas yra normalu, o kas ne. Mat tėvų namuose nebuvo aiškių elgesio ir mąstymo ribų. Vaikystėje išmokę fantazijomis kompensuoti tai, ko trūko šeimoje, jie taip elgiasi ir suaugę. Šiems žmonėms sunku atlikti darbus nuo pradžios iki galo. Neretai jie gali pažadėti ir tų pažadų netesėti, nes jiems sunku atsisakyti - tai būtų smūgis jų trapiai savigarbai. Tėvų šeimoje jie neišmoko atkaklumo ir kantrybės, nes nebuvo kas juos to mokytų. Saugodami trapią savo vertę, jie išmoksta gintis melu. Suaugę alkoholikų vaikai turi daug bendravimo problemų. Dėl savo žemos savigarbos jie labai stipriai emociškai prisiriša prie asmenų, rodančių jiems dėmesį. Iš jų jie laukia pritarimo, pripažinimo, išgelbėjimo iš vidinės sumaišties ir nerimo. Čia prasideda jų santykius žlugdantis ydingas ratas: emociškai priklausyti, bet būti fiziškai atskiram. Siekdami užmegzti ir išlaikyti ryšius alkoholikų vaikai demonstruoja nepaprastą atsidavimą. Alkoholikų vaikams gana dažnai tenka įsipainioti į sudėtingus ir ateities perspektyvų neturinčius santykius. Išsivaduoti iš praeities šešėlio įmanoma. Tą patvirtino ir Ilona. Šiuo metu ji džiaugiasi kiekviena savo diena. Užmezgė santykius su ramiu ir maloniu vyriškiu. Ilona perleido keletą svarbių verslo sferų savo puikiems vadybininkams. Tik J.G.Woititz įspėja: „Suaugę alkoholikų vaikai yra kraštutinumų žmonės. O aš noriu įspėti: sveikimas yra lėtas procesas. Kitaip nebūna.

Lietuvoje kas trečio vaiko tėvai vartoja alkoholį nesaikingai. Matant savo tėvus ar kitus artimus žmones apsvaigusius nuo alkoholio, nesivaldančius ar agresyvius, sunku įžvelgti kažką gero, tačiau yra būdų kaip padėti jiems ir sau pasijusti geriau. Nepamiršk, kad negali kontroliuoti kažkieno nesaikingo vartojimo - tėvai turi savas vartojimo priežastis ir jos visiškai neturi nieko bendro su tavimi. Tu tikrai neprivalai slėpti alkoholio ar meluoti aplinkiniams, taip bandant pateisinti tėvų poelgius. Jei tavo tėtis, mama, ar globėjas vartoja žalingai, svarbu žinoti, kad esi šioje situacijoje ne vienas - tavęs laukia pagalba ir palaikymas. Gali būti labai baugu, kai tėvai vartoja nesaikingai, tikriausiai dėl to kartais vengi pasikviesti į svečius draugų ar pats stengiesi daugiau laiko praleisti ne namuose. Jei nerimauji dėl to, kad tavo tėvai ar globėjai vartoja per daug, pirmiausia pasikalbėk su žmogumi, kuriuo pasitiki. Atsimink, jei tėvai vartoja nesaikingai, tu neturi jų dangstyti ir bijoti apie tai kalbėti. Gali pasakoti seneliams, o gal klasės auklėtojui ar mokytojui, taip pat gali kreiptis į mokyklos psichologą, socialinį pedagogą ar dienos centro darbuotoją. Ar taip yra buvę ir tau? Visų pirma, atsimink, kad jais rūpintis nėra tavo atsakomybė, turi teisę leisti laiką kartu su draugais ar tiesiog užsiimti savo mėgstama veikla. Kad ir kaip norėtum, tu neturi įtakos priklausomų tėvų ar globėjų elgesiui, nes jų poreikis vartoti yra nekontroliuojamas ir dažnai net nepavaldus jų valiai: alkoholį vartojant nesaikingai, įvyksta tam tikri pokyčiai smegenyse, kurie pakeičia žmogaus elgesį, mąstymą, jausmus ir asmenybę. Kartais gali būti sudėtinga suprasti, kodėl tėvų elgesys taip pasikeičia kai jie apsvaigsta - dėl to gali jausti pasimetimą ar liūdesį. O galbūt tau nedrąsu su kitais pasidalinti savo jausmais ir nerimu. Tėvams per daug išgėrus, tu gali matyti juos agresyvius, nešvankiai kalbančius, kvailai besielgiančius. Tai gąsdina ir kelia daug skirtingų jausmų. Net ir tuo atveju, kai per daug išgėrę tėvai yra draugiški, nemalonu juos matyti negalinčius kontroliuoti savęs ir dėl to tu gali jaustis nusivylęs. Prisimink, jog tavo tėvai ir jų elgesys išgėrus yra du skirtingi dalykai. Tu gali mylėti savo tėvus ir nekęsti jų gėrimo. Tai suprasti gali padėti suvokimas, kad priklausomybė nuo alkoholio yra liga, o ne jų laisvas pasirinkimas. Kai žmonės tampa priklausomi nuo alkoholio, jų poreikis išgerti pasidaro stipresnis už viską aplinkui. Dažnai jie negali savęs kontroliuoti. Dėl to tu kartais gali pasigesti tėvų dėmesio, galbūt jie neatsižvelgia į tavo norus ar prašymus taip dažnai, kaip norėtum. Žinok, kad tu esi labai svarbus. Kartais labai sunku būti namuose, kuriuose tėvai nekreipia į tave dėmesio, nepaiso tavo poreikių, pamiršta tai, kas tau yra svarbu. Tačiau reikia suprasti, kad tu esi toks pat svarbus žmogus, kaip ir visi kiti, ir tavo laimė bei saugumas taip pat yra nemažiau svarbūs. Tokioje situacijoje gali ieškoti palaikymo iš šalies: senelių, tetos ar dėdės, o gal klasės auklėtojo ar mokytojų palaikymo. Gali jausti, kad niekas daugiau nėra susidūręs su tokia situacija, tu vienas esi „kitoks“. Tokį jausmą gali sustiprinti manymas, kad tavo šeimos gyvenimas visiškai skiriasi nuo „normalių“ šeimų gyvenimo. Prisimink: tu ne vienas tokioje situacijoje. Tūkstančiai vaikų ir suaugusiųjų Lietuvoje yra susidūrę su tokia situacija kaip tu. Dauguma žmonių tai laiko paslaptyje, nes taip pat jaučiasi blogai, gėdijasi. Suprasti ir priimti tokią tiesą gali padėti pasidalijimas su seneliais, draugais, dalyvavimas jaunimo grupėse, kuriose dalyvauja ir panašia patirtimi dalijasi jauni žmonės. Dėl tėvų vartojimo ir elgesio gali jausti gėdą, gali būti baisu artimai susidraugauti su kitais žmonėmis, nes nesinori, kad nauji draugai sužinotų apie tėvų priklausomybę. Prisimink, jog tu esi auganti asmenybė, kuriai nereikia jausti gėdos dėl kitų žmonių veiksmų ir poelgių. Pasistenk išlaikyti savo pomėgius, palaikyk ryšį su savo draugais, dalyvauk tau patinkančiose veiklose. Jei tavo tėvai vartoja nesaikingai, tu greičiausiai jauti nerimą dėl skirtingų dalykų. Jaudiniesi dėl ateities - kas atsitiks su tavimi ir tavo šeima. Jaudiniesi dėl savo šeimos nario, kuris vartoja, ypač jei jis yra linkęs rizikuoti ir prisišaukti pavojų. Taip pat gali būti, kad prisiimi atsakomybes, kurios tau nepriklauso: darbus namuose, maisto gaminimą, mažesnių brolių ir seserų priežiūrą. Prisimink: tau nereikia viskuo rūpintis vienam. Laikyti savyje visas šias neigiamas emocijas yra pavojinga, dėl jų tau gali skaudėti galvą ar pilvą, kankinti nemiga. Kai reikalai namuose klostosi ne taip, kaip norėtųsi, yra natūralu norėti pakeisti situaciją. Prisimink, kad tu negali kontroliuoti tėvų vartojimo, tačiau yra dalykų, kuriuos tu savo gyvenime gali kontroliuoti, pavyzdžiui, pasipasakoti tiems, kuriais pasitiki, praleisti daugiau laiko saugioje aplinkoje ar su kitais šeimos nariais. Parengta pagal: V. Respublikiniu priklausomybės ligų centru ir dr. Tikriausiai jau pastebėjote, kad dažnai jūsų pastangos padėti nueina perniek, kaip ir jūsų bandymas sustabdyti jų vartojimą. Iš tiesų, dažnai jūsų teikiama pagalba gali sukelti netgi priešingą poveikį - priklausomas žmogus puikiai žino, kaip naudotis savo aplinka ir tai, kad juo visada kažkas pasirūpina, jam tik padeda tęsti savo senus įpročius. Jūs galite pakeisti savo elgesį ir tai, kaip reaguojate į priklausomą artimąjį, kas leistų priklausomam asmeniui pajausti, kad jis gali atsistoti ant kojų ir būti savarankiškas, daryti teisingus sprendimus.

Alkoholio žala visuomenei Lietuvoje
Metai Alkoholio žala kitiems nei geriantysis (mln. eurų)
2015 114.47
2016 120.01

Lietuvos sveikatos mokslų ir Vytauto Didžiojo universitetų mokslininkai apskaičiavo, kad alkoholio žala kitiems nei geriantysis 2015 metais sudarė 36 proc. (114 mln. 466 tūkst. 237 eurus), o 2016 m. - 37 proc. (120 mln. 006 tūkst. 109 eurus) bendros alkoholio vartojimo ekonominės naštos.

Tačiau, kaip antradienį naujienų agentūroje ELTA vykusioje spaudos konferencijoje pabrėžė Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto Viešojo administravimo katedros profesorė Ilona Tamutienė, alkoholio žala - didesnė, nei galima išmatuoti ir išreikšti piniginiais vienetais. „Piktnaudžiaujančio alkoholiu artimieji patiria dar didesnę stigmą ir atskirtį nei pats geriantysis. Socialinę stigmą Lietuvoje kenčia net 94 proc. suaugusiųjų, kurių artimas asmuo piktnaudžiauja alkoholiu“, - teigė prof. I. Tamutienė.

profesorius su knygomis

Pasak mokslininkės, tokia padėtis mažina problemos sprendimo tikimybę: paslaugos šiai tikslinei grupei netampa prioritetinėmis, dėl stigmos vengiama kreiptis pagalbos. „Neabejotinai alkoholio žalą skaudžiausiai patiria vaikai. 9 iš 10 į globą patekusių vaikų tėvai piktnaudžiavo alkoholiu. Oficialiai skelbiama, kad į socialinės rizikos šeimų apskaitą dėl priklausomybės alkoholiui įrašyta kas antra šeima. Mokslinis tyrimas atskleidė, kad Kauno mieste socialinės rizikos šeimose 9 iš 10 šeimų buvo bent vienas asmuo, kuris piktnaudžiavo alkoholiu“, - vardijo prof. I. Tamutienė.

Viešajame diskurse nesaikingo alkoholio vartojimo žala dažniausiai susiaurinama iki pagalbos priklausomybe sergantiems asmenims, žalos geriančiojo sveikatai bei šalies ūkiui (surenkamų akcizų). Tačiau problema - daug platesnė ir gilesnė, nes paliečia kitus su geriančiuoju susietus asmenis, o ypač pačius artimiausius.

„Tolimesnėse studijose svarbu siekti išryškinti priežastinį alkoholio vartojimo ir alkoholio žalos ryšį, daugiau dėmesio skiriant smurto artimoje aplinkoje, nedarbo, prarasto darbingumo tyrimams, suvokiant šių rodiklių svarbą bendrai socialinei ir ekonominei šalies gerovei“, - sakė prof. I. Tamutienė.

Mokslininkės įsitikinimu, alkoholio kontrolės politika, susieta su alkoholio žalos stebėsena, turi įtraukti ir alkoholio žalos kitiems nei geriantysis rodiklius, o visuomenės sveikatos tyrimai neapsiriboti tik žala geriančiojo sveikatai. Dėl alkoholio žalos kitiems nei geriantysis ignoravimo, neišvystytų paslaugų tinklo bei situacijos duomenų trūkumo šios problemos ekonominių kaštų vertinimai yra konservatyvūs, apsiribojantys tik prieinamais duomenimis. Pavyzdžiui, sveikatos priežiūros įstaigos nefiksuoja duomenų apie blaivius asmenis, kuriuos sužalojo neblaivūs. Visiškai nėra duomenų apie neblaivių asmenų prarastą produktyvumą ir su tuo susijusius nuostolius darbdaviams, kartu ir šalies ūkiui.

„Jei į žalos vertinimus įtrauktume sveikatos priežiūros išlaidų kaštus tenkantiems kitiems nei geriantysis, daugiau dėmesio skirtume pagalbai smurto artimoje aplinkoje aukoms, nuostolius darbdaviams ir ūkiui, mūsų apskaičiuotas žalos rodiklis labai išaugtų“, - neabejoja prof. I. Tamutienė. Nuo 2018 metų liepos 1 dienos neberenkami skaičiai apie socialinės rizikos šeimas, siekiama atsisakyti šios stigmatizuojančios sąvokos.

Tarptautinių tyrimų duomenimis, alkoholio žalos kitiems nei geriantysis rodikliai Lietuvoje yra vieni aukščiausių - vienokio ar kitokio pobūdžio alkoholio žalą Lietuvoje patiria maždaug kas antras suaugęs gyventojas (RAHRA, 2016). Vis labiau akcentuojama alkoholio žala kitų nei geriantysis sveikatai. Suomijoje analizuota vaikų sveikata (lyginant vaikus, kurių tėvai neturėjo alkoholio vartojimo problemų, su alkoholiu piktnaudžiaujančių tėvų vaikų sveikata) ir nustatyta, kad vaikų, kurie auga alkoholio vartojimo sutrikimų turinčiose šeimose, sveikata statistiškai reikšmingai prastesnė nei kontrolės grupėje. Danijos ilgalaikėje studijoje vertintos ilgalaikės pasekmės vaikams, atsiradusios dėl tėvų piktnaudžiavimo alkoholiu. Remiantis 14 metų rinktais duomenimis, nustatyta, kad tarp šių vaikų fiksuotas 2 kartus didesnis vaikų priešlaikinių mirčių skaičius, kur alkoholį vartojo tėvas, ir 2,3 karto, kur alkoholį vartojo mama.

Tyrėjai Vincentas Felittis ir Robertas Anda teigia, kad vaikai, kurie auga piktnaudžiaujančių alkoholiu tėvų šeimose, turi didesnę tikimybę patirti ilgalaikę žalojančią vaikystės patirtį ir toksinį stresą. Dėl to nukenčia jų socialinis, fizinis ir psichinis vystymasis bei sveikata visam gyvenimui, jų gyvenimo trukmė vidutiniškai trumpesnė 20 metų nei nepatyrusių žalojančios vaikystės patirties.

Kaip pabrėžė politikos mokslų krypties doktorantė Birutė Jogaitė, alkoholio žala piktnaudžiaujančiųjų artimiesiems - labai aktuali ir neatidėliotinai spręstina problema. „Visų pirma, visuomenei reikia suprasti tai. Alkoholio žala artimiesiems turi būti įtraukta į alkoholio kontrolės sistemą, svarbu plėsti paslaugų spektrą jiems. Tai pati silpniausia grandis priklausomybės gydymo sistemoje, pagalba pavienė, dažnai teikiama iš vidinių įstaigų resursų, nėra papildomai apmokama“, - vardijo B. Jogaitė.

Pasak mokslo darbuotojos, paslaugos nesaikingai geriančiųjų artimiesiems teikiamos priklausomybių centruose ir dažniausiai yra konsultacinio pobūdžio. „Paprastai koncentruojamasi į geriantįjį, jo artimiesiems paslaugų Lietuvoje kaip ir nėra. Jie turi asmeniškai kreiptis į psichologą, nors ne visada turi galimybių. Pačių žmonių iniciatyva didesniuose miestuose veikia Al-Anon grupės, kuriose asmeniniais išgyvenimais dalijasi ir palaikymo gauna priklausomybe alkoholiui sergančių asmenų artimieji. Didesniuose miestuose į grupes renkasi piktnaudžiaujančių tėvų paaugliai. Domėdamasi, kokios pagalbos galimybės geriančiųjų vaikams, pastebėjau, kad pagalbos yra, bet ji fragmentiška, išmėtyta. Kai kuriose mokyklose veikia prevencinės priklausomų asmenų vaikų programos, tačiau paprastai apsiribojama mokyklos psichologo konsultacijų galimybe“, - Eltai sakė B. Jogaitė.

Vaikų dienos centrų tikslas nėra teikti pagalbą priklausomų asmenų vaikams, bet jie, doktorantės įsitikinimu, labai svarbūs. Dienos centruose vaikai gali išsimaudyti, pavalgyti, pažaisti, paruošti pamokas, saugiai praleisti laiką iki vakaro. „Turint omenyje priklausomybių nuo alkoholio mastą Lietuvoje ir pasekmes vaikams, specializuoti pagalbą vaikams, kurių tėvai geria, būtų galima. Nes vaikai patiria ir labai didelę, ir įvairią žalą. Trūksta suvokimo, kad vaikai taip pat yra sudėtingos situacijos dalyviai. Jie tarsi nustumiami į antrą planą, iškeliant piktnaudžiaujančius tėvus. Pagalbos sistema taip pat į juos orientuojama. Atrodo, logiška bandyti ištraukti iš priklausomybės tėvus, tačiau vaikai, kurie tame taip pat gyvena, į paslaugų teikimo procesą neįtraukiami“, - konstatavo B. Jogaitė.

Spaudos konferencijos dalyvė pasidalijo kitų šalių patirtimi, kaip piktnaudžiaujančiųjų artimiesiems realiai padedama išgyventi sudėtingiausius periodus užtikrinant saugaus būsto galimybę, teikiant paslaugas gyvenant drauge su vienu iš tėvų, kad nereikėtų vaiko paimti iš šeimos.

ELTA primena, kad projektai „Alkoholio vartojimo sąlygojamos žalos Lietuvoje skaičiavimo metodikos” bei „Alkoholio vartojimo sąlygojamas žalos Lietuvoje skaičiavimo metodikos parengimas ir žalos įvertinimas 2015 m.

Alkoholizmas - visos šeimos liga. Alkoholio priklausomybę turinčio žmogaus elgesys turi įtakos jo santykiams ne tik su antrąja puse, bet ir su vaikais. Alkoholio vartojimas yra pagrindinis veiksnys, griaunantis šeimų santykius. Priklausomybe nuo alkoholio sergantis asmuo paveikia visus šeimos narius. Tokia šeima dažniausiai yra chaotiška, neprognozuojama, tad ir vaidmenys bei tvarka tokioje šeimoje nėra aiškūs. Minėtosios šeimos dažniausiai pasižymi tėvystės įgūdžių stoka, prastu namų ūkio valdymu, šeimos narių tarpusavio bendravimo trūkumu. Moksliniai faktai byloja, kad vaikai jaučiasi vieniši, pikti, nusivylę ar nervingi dėl tėvų negalėjimo nustoti vartoti alkoholį, kad juos slegia mintys dėl tėčio ar mamos alkoholio vartojimo ar su tuo susijusių sunkumų. Alkoholio priklausomybę turinčių tėvų suaugusiems vaikams sunku užmegzti bei išlaikyti artimus santykius, jie bijo būti apleisti. Šie vaikai ne kartą buvo išduoti, jais ne kartą buvo manipuliuojama ir naudojamasi. Juos nuolat lydi nesaugumo jausmas, nepatiklumas ir baimė būti įskaudintiems, o tai trukdo suartėti su kitais, net jei naujieji pažįstami atrodo patikimi ir padorūs. Visi nuo alkoholio priklausomų tėvų vaikai auga panašioje aplinkoje. Personažai gali būti kitokie, bet alkoholikų namuose vyksta gana panašūs dalykai. Konkretūs įvykiai gal ir skiriasi, bet iš esmės namų, kuriuose gyvena alkoholio priklausomybę turintis asmuo, aplinka visada yra tokia pati. Visą laiką tvyro įtampa ir nerimas. Nepaisant skausmingos patirties, daugelis alkoholikų vaikų suaugę ilgainiui sugeba prisitaikyti gyvenime, mokytis, dirbti, siekti savo tikslų. Kiekvieno žmogaus istorija yra unikali, tačiau visos turi vieną bendrą bruožą - nematomus randus, kuriuos užaugę alkoholikų vaikai nešiojasi su savimi. Supratimas apie tai, kas vyksta jų viduje, suteikia jėgų keistis ir kurti sveikesnį bei laimingesnį gyvenimą. Prisiminkite, kad jūs nesate vieni. Kai susižeidžiame, likęs randas primena tai, ką patyrėme. Jei būdami vaikais augame šalia tų, kurie yra priklausomi nuo alkoholio, turime daugybę nematomų randų tiek širdyje, tiek psichikoje. Galbūt svarstote, kodėl nenutraukiate toksiškų santykių arba apskritai nesiseka užmegzti artimą ryšį. Gal nemokate atsisakyti ir visą laiką kažką gelbėjate, užuot pasirūpinę savimi. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad žmonėms, patyrusiems vaikystės traumų, padidėja smegenų srities - migdolinės liaukos - jautrumas stresui. Dėl to jų kūnai įpratę nuolat būti pavojaus režime ir jiems sunkiau atsipalaiduoti. Nepamirškime, kad vaikai negali kontroliuoti tėvų nesaikingo alkoholio vartojimo - tėvai turi savas vartojimo priežasties ir jos visiškai neturi nieko bendra su vaikais. Vaikai tikrai neprivalo slėpti alkoholio ar meluoti aplinkiniams, taip bandydami pateisinti tėvų poelgius. Tėvai ar globėjai patys turi susirūpinti savo elgesiu ir kreiptis pagalbos. Priklausomybė - tai visos šeimos liga. Net jei nuo svaigalų tampa priklausomas tik vienas šeimos narys, tai neišvengiamai veikia ir visą jo aplinką. Kita vertus, tai reiškia, kad daug kas priklauso ne tik nuo priklausomybę turinčio žmogaus, bet ir nuo jo artimųjų. Priklausomybių konsultantas yra pirmoji stotelė besikreipiančiajam pagalbos. El. Įsivaizduok situaciją: atsitiktinai užuodei nuo vaiko sklindantį alkoholio kvapą. Kaip reaguosi? Dauguma tėvelių iš karto puola į paniką (juk tiek kartų matė, kaip vaikai iš gretimos laiptinės geria vyną ar alų, tačiau niekada nekilo mintis, kad ir atžala gali pasukti šiuo keliu). Ar reikia pasakoti vaikams apie priklausomybės nuo alkoholio keliamus pavojus? Priežasčių, skatinančių vaikus ir paauglius pradėti vartoti alkoholinius gėrimus ir tapti priklausomais nuo šio žalingo įpročio, yra labai daug. Vaiko, kaip asmenybės, formavimasis. Paveldimumas (medikai neretai skelbia, kad dėl vaikų žalingų įpročių kalti būna tėvų genai, tad linkstama manyti, kad jeigu tėvai tokių problemų neturėjo, neturės ir vaikas. Alkoholizmas nėra paveldimas - tai tik mitas. Reikia pabrėžti, kad vaikų alkoholizmas yra daug rimtesnė problema nei ta, su kuria susiduria suaugusieji. Ši liga yra piktybiška, vystosi greitai, vyksta sparti asmenybės degradacija, prasideda sunkios su alkoholizmu susijusios ligos. Labiausiai nukenčia smegenys, kepenys, kraujas, o ypač - nebrandi centrinė nervų sistema. Kadangi fiziologinės organizmo funkcijos 11-18 gyvenimo metais dar tik formuojasi, labai didelė apsinuodijimo alkoholiu ir sunkios intoksikacijos vystymosi rizika. Neretai vaiką gali ištikti koma. Pirmasis etapas trunka nuo 3 iki 6 mėnesių. Tuo metu organizmas pratinasi prie alkoholinių gėrimų. Kitas etapas trunka maždaug apie metus. Jam būdinga tai, kad dozės didinamos, alkoholis imamas vartoti dažniau, reguliariai. Trečiojo etapo metu vystosi psichologinė priklausomybė. Jis trunka nuo kelių mėnesių iki kelerių metų. Paauglys nebegali susivaldyti, jam būtina gerti, be to, organizmo tolerancija tokiems gėrimams išauga 3-4 kartus. Ketvirtajam etapui būdinga ne tik psichologinė, bet ir fizinė priklausomybė. Gana ryškus abstinencijos sindromas. Penktasis etapas: susiformuoja visiška priklausomybė nuo alkoholio. Prasideda silpnaprotystė, vaikas tampa piktas (ypač tuo atveju, jeigu yra neurofiziologinių prielaidų), asocialus, degraduojantis visom prasmėm. Kol problema neįsisenėjo, būtina imtis priemonių. Tikėsi ar ne, tačiau labiausiai padeda... nuoširdūs pokalbiai. Neskubėk smerkti savo vaiko, jo kaltinti. Pasistenk suprasti, kas jį pastūmėjo tokiam žingsniui. Tik ramūs ir geranoriški tavo veiksmai paskatins vaiką atsiverti, kalbėti šia delikačia tema. Tačiau turi atminti, kad gyvenimo vertybių sistema susiformuos ne per dieną ir ne per dvi. Gali papasakoti, kas laukia tavo atžalos, jeigu ir toliau vartos alkoholinius gėrimus: kad visas alkoholiko gyvenimas - tai nuolatinis rūpestis, iš kur gauti pinigų, kad galėtų patenkinti šį žalingą poreikį, kad alkoholikai nesivaldo, o visiems negeriantiems šalia jų būti yra nemalonu. Nenuslėpk informacijos, kad žmogus tampa alkoholio vergu. Savaime suprantama, problemos išvengti lengviau, negu ją išspręsti. Net jeigu tavo vaikas ir nevartoja alkoholio, vis tiek turėtum kada nors atvirai pasikalbėti šia tema. Ir dar šis tas. Būk savo vaikui pavyzdžiu. Jeigu sūnaus arba dukters akivaizdoje ieškosis nusiraminimo alkoholyje, jis ar ji gali visam laikui įsiminti, kad gėrei iš silpnumo, kad nuo problemų galima pabėgti ir tokiu būdu. Šventinę nuotaiką sukuria ne alkoholis, o žmonės, tad jeigu norėsite pažymėti kokią nors sukaktį ar kokį kitą svarbų įvykį, stenkis, kad ant stalo alkoholinių gėrimų nebūtų visai.

tags: #alkoholokai #tevai #veikia #vaiko #sveikata



Visagino vaikų lopšelis-darželis „Kūlverstukas“
Įstaigos kodas  192213258
A.s. LT357300010021629811
Swedbank, AB

Biudžetinė įstaiga
Duomenys apie juridinį asmenį saugomi ir kaupiami Juridinių asmenų registre
Danutė Remakien – LEP direktorė

Kosmoso g. 15, LT-33104 Visaginas
Tel./faks. +370 386 31 595
Tel. +370 386 64 131
El. paštas [email protected]

2025 © Visagino l-d „Kūlverstukas“
„Tavo Darželis
Versija neįgaliesiems